Trumpa apžvalga
- Kas yra analinė fistulė? Jungiamasis kanalas tarp paskutinės žarnyno dalies (išangės kanalo) ir išorinės odos išangės srityje.
- Priežastys: Išangės fistulė dažnai susidaro dėl pūlių susikaupimo išangės srityje (išangės abscesas), tačiau gali atsirasti ir savaime. Tam tikros ligos, tokios kaip lėtinė uždegiminė žarnyno liga, cukrinis diabetas, imunodeficitas (pvz., ŽIV), kraujo sutrikimai ir gyvenimo būdo įpročiai (pvz., rūkymas, ilgas sėdėjimas) gali padidinti išangės fistulės riziką.
- Gydymas: išangės fistulė negyja nei pati, nei vartojant vien vaistus. Gydymas susideda iš operacijos ir vėlesnės žaizdos priežiūros.
- Simptomai: išskyros, pūlingos ar išmatos turinčios išskyros, skausmas (tuštinimosi metu, sėdint), patinimas ir (arba) niežulys išangės srityje, galimi nespecifiniai simptomai, tokie kaip karščiavimas, nuovargis, nuovargis.
- Diagnostika: išorinės išangės srities (matomos išangės fistulės žiotys apačioje), apčiuopa, fistulės trakto zondavimas, galbūt tiesiosios žarnos endoskopija (proktoskopija) arba kolonoskopija, siekiant pašalinti gretutines ligas (pvz., polipus, divertikulus, navikus). , galbūt ultragarsinis tiesiosios žarnos tyrimas
Kas yra analinė fistulė?
Išangės fistulės atveju tarp (vidinės) išangės kanalo gleivinės ir aplinkinės (išorinės) išangės odos susidaro jungiamasis latakas. Išangės fistulės dažnai atsiranda dėl uždegiminių pakitimų tiesiosios žarnos srityje, pavyzdžiui, dėl pūlių sankaupų (išangės abscesų).
Kai kurios išangės fistulės yra atviros, kitos baigiasi aklai. Fistulės anga yra išorinėje odoje ir aklinai baigiasi viduje, arba anga yra žarnyno gleivinėje, fistulės kanalui nepasiekus išorinės odos.
Analinės fistulės yra skirtingos:
- Odoje ir po sfinkterio raumenimis (subanoderminis)
- Tarp vidinio ir išorinio sfinkterio (intrasfinkterinis)
- Kursas per abu sfinkterius (transsfinkterinis)
- Prasideda tiesiai virš sfinkterio ir atsiveria išangės srityje (suprasfinkterinis)
- Pradedant toliau išangės kanalo viduje, be arti sfinkterio (ekstrasfinkterinis)
Dažniausiai yra intrasfinkterinės išangės fistulės, einančios tarp dviejų sfinkterių, ir transsfinkterinės išangės fistulės, einančios per vidinį ir išorinį sfinkterį.
Dažnis
Iš kur atsiranda analinė fistulė?
Išangės fistulė ant sėdmenų dažniausiai atsiranda dėl pūlių susikaupimo išangės srityje (išangės abscesas). Savo ruožtu analinį abscesą dažnai sukelia vadinamųjų proktodealinių liaukų uždegimas. Šios mažos rudimentinės liaukos yra išangėje tarp išorinių ir vidinių sfinkterio raumenų. Jų šalinimo latakas atsiveria į analinį kanalą. Vyrai paprastai turi daugiau proktodealinių liaukų nei moterys.
Yra įvairių ligų ir veiksnių, kurie padidina išangės absceso ir su juo susijusios išangės fistulės riziką, pavyzdžiui:
- Lėtinė uždegiminė žarnyno liga, pvz., Krono liga, opinis kolitas
- Cukrinis diabetas
- Hematopoetinės sistemos ligos (pvz., leukemija)
- Ligos, susijusios su imunodeficitu (ŽIV infekcija)
- rūkymas
- Nutukimas (riebalumas)
- Daugiausia sėdimas darbas
- Ilgas sėdėjimas (stumdymas) tuštinimosi metu
Analinė fistulė – ką daryti?
Jei yra išangės abscesas, gydytojas chirurginės procedūros metu atidaro pūlių sankaupas. Taip nusausinami pūliai. Liko žaizdos ertmė, kuri kruopščiai nuplaunama dezinfekuojančiu tirpalu. Žaizda po operacijos lieka atvira (ty nėra susiuvama) ir užpildoma marlės tamponadu. Po to reikalinga gera žaizdų priežiūra.
Išangės fistulių gydymui yra įvairių chirurginių metodų. Operacijos tipas priklauso nuo fistulės eigos audinyje.
Labai retais ir sunkiais išangės fistulės atvejais būtina laikinai sukurti dirbtinę išangę. Tai reiškia, kad chirurgas sujungia žarnyno galą su išorine pilvo oda. Daugeliu atvejų žarnynas grąžinamas atgal į natūralią išėjimo angą išangėje, kai tik leidžia gijimo procesas.
Taip pat yra naujesnių išangės fistulių gydymo būdų, tokių kaip lazerio terapija, tam tikri audinių klijai (fibrino klijai) arba kamieninių ląstelių naudojimas. Tačiau apie šių procedūrų sėkmę žinoma mažai, todėl jos nėra tarp nustatytų standartinių procedūrų.
Tolesnis gydymas
Po chirurginio išangės fistulės gydymo tolesniam gydymui labai svarbi rūpestinga žaizdos priežiūra. Tai apima, pavyzdžiui, sėdimą vonią su odą raminančiais priedais (pvz., ramunėlėmis) ir skalavimą dezinfekuojančiais tirpalais (pvz., H2O2 arba etakridinu).
Siekiant išvengti skausmo tuštinimosi metu ir apsaugoti žaizdos vietą, taip pat svarbu, kad išmatos liktų kuo minkštesnės. Tai galima pasiekti naudojant išmatas laisvinančias priemones (pvz., laktuliozę). Taip pat įsitikinkite, kad valgote maistą, kuriame gausu skaidulų, ir gerkite daug skysčių – geriausia mineralinio vandens arba nesaldintų žolelių arbatų.
Išangės fistulė savaime neužgyja ir visada reikalauja medicininio gydymo. Jei negydoma, išangės fistulė gali būti pavojinga, ypač jei yra bakterinė infekcija. Jei organizmas pats nepajėgia kovoti su ligos sukėlėjais, blogiausiu atveju gresia apsinuodijimas krauju (sepsis).
Be to, negydoma fistulė išangėje toliau augs ir apsunkins tolesnį gydymą. Tam tikromis aplinkybėmis sfinkterio raumuo prie išangės gali būti paveiktas tiek, kad prarandama išmatų kontrolė. Tai veda prie išmatų nelaikymo.
Simptomai
Išangės fistulė sukelia įvairius simptomus. Skausmas dažnai atsiranda tuštinimosi metu ir sėdint. Jei fistulės traktas yra atviras, pacientai dažniausiai pastebi išskyras išangės srityje. Jie yra vandeningi, kruvini arba pūlingi, taip pat gali būti išmatų.
Jei išangės fistulę sukelia išangės abscesas, sergantieji kartais jaučia skausmingą išangės srities patinimą. Infekcija taip pat sukelia bendrus simptomus, tokius kaip karščiavimas, negalavimas ir nuovargis.
Diagnozė
Apžiūros metu gydytojas apžiūri paveiktą sritį ir atidžiai apčiuopia. Kai kuriais atvejais jis pajus fistulės traktą kaip kietą laidą.
Jei fistulės anga matoma išorinėje išangės srities odoje, dažniausiai zonduojamas fistulės traktas. Tai leidžia gydytojui nustatyti, kaip eina fistulės takas ir ar jis praeina. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei fistulės trakto neįmanoma visiškai ištirti, gydytojas naudos dažų tirpalą, kad patikrintų jo praeinamumą.
Naudojant ultragarsinį zondą, įvestą į tiesiąją žarną (transrektalinė sonografija), galima nustatyti fistulės eigą ir bet kokį išangės abscesą.
Jei yra įtarimų dėl tam tikrų gretutinių ligų (pvz., navikų) arba jei ankstesni tyrimai neduoda aiškių išvadų, retais atvejais atliekamas magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Prognozė
Išangės fistulės eiga taip pat priklauso nuo jos anatominės vietos ir nuo to, ar ji atsiranda pirmą kartą, ar jau buvo gydoma kelis kartus. Dažnos operacijos išangės srityje gali pažeisti sfinkterio raumenį ir sukelti išmatų nelaikymą. Išmatų nelaikymo rizika didesnė vyresnio amžiaus moterims, susilaukusioms vaikų, nei kitoms žmonių grupėms.
Prevencija
Nėra jokių specialių priemonių, kurių būtų galima imtis norint išvengti išangės fistulių. Tačiau tam tikrų ligų ir veiksnių, skatinančių išangės fistulių atsiradimą, riziką galima iki tam tikro lygio sumažinti.
Šios priemonės yra naudingos, kad būtų išvengta palankių veiksnių:
- Venkite antsvorio. Nutukimas, be kita ko, yra cukrinio diabeto rizikos veiksnys.
- Kad užtikrintumėte tinkamą virškinimą, kasdien valgykite sveiką, subalansuotą mitybą su daug skaidulų, šviežių vaisių ir daržovių bei gerkite daug skysčių (mineralinio vandens, žolelių arbatų).
- Įsitikinkite, kad kasdien mankštinatės pakankamai. Daugiausia sėdimas darbas padidina išangės fistulės riziką. Stovintys ir reguliuojamo aukščio stalai suteikia galimybę keisti padėtį dirbant.
