Trumpa apžvalga
- Simptomai: gerklės skausmas, limfmazgių padidėjimas, nuovargis, karščiavimas, blužnies padidėjimas; vaikams dažnai būna besimptomiai
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Infekcija Epstein-Barr virusu (EBV) per seiles bučiuojantis arba per kitus kūno skysčius (lytinį aktą, kraują); kiekvienas užsikrėtęs asmuo gali būti užkrečiamas tam tikrais gyvenimo etapais
- Diagnostika: EBV ir EBV antikūnų kraujo tyrimas, gerklės tepinėlis, blužnies ir limfmazgių palpacija, retai limfmazgių biopsija
- Gydymas: Simptominis skausmo ir karščiavimo gydymas, sunkiais atvejais kortizonas; galimų komplikacijų gydymas
- Ligos eiga ir prognozė: Vaikams dažniausiai be simptomų; kitu atveju praeina maždaug po trijų savaičių, paprastai užgyja be pasekmių; galimos rimtos komplikacijos; Pavyzdžiui, įtariamas ryšys su lėtinio nuovargio sindromu
- Prevencija: Venkite kontakto su patvirtintais užsikrėtusiais asmenimis
Kas yra mononukleozė?
Pfeifferio liaukų karštligė (infekcinė mononukleozė, infekcinė mononukleozė, monocitinė krūtinės angina) yra infekcinė liga, kurią sukelia Epstein-Barr virusas (EBV), priklausantis herpeso virusų grupei.
Simptomai yra tonzilitas ir faringitas su stipriai padidėjusiems limfmazgiams, karščiavimas ir nuovargis. Tačiau vaikams dažnai nėra jokių simptomų. Galimi sunkūs atvejai, ypač suaugusiems.
Pfeifferio liaukų karštligė nepranešama.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pfeifferio liaukų karštinė yra užkrečiama. Ligą sukelia Epstein-Barr virusas (EBV). Ligos sukėlėjas dauginasi baltuosiuose kraujo kūneliuose (limfocituose) ir gerklės gleivinės ląstelėse. Virusas ilgai neišgyvena už žmogaus kūno ribų.
Kaip galima užsikrėsti?
Infekcija vyksta per kūno skysčius. Kadangi virusas daugiausia randamas seilėse, juo ypač lengva užsikrėsti per artimą fizinį kontaktą ir bučiuojantis. Todėl angliškai kalbančiose šalyse Pfeifferio liaukų karštinė vadinama „bučinių liga“.
Ypač dažnas užsikrėtimo kelias yra tarp mažų vaikų, pavyzdžiui, darželyje, kur žaislai dažnai dedami į burną ir keičiami. Taip pat dažniau užsikrečia ypač „bučiuojančių“ gyventojų grupės, pavyzdžiui, jauni suaugusieji ("studentų karštligė").
Galimi ir kiti užsikrėtimo būdai, pvz., lytinis aktas, kraujo perpylimas ar organų donorystė, tačiau daug retesni.
Inkubacinis periodas
Kiek laiko mononukleozė yra užkrečiama?
Naujai užsikrėtę žmonės virusą perduoda ypač lengvai. Šios fazės metu užsikrėtęs žmogus su seilėmis išskiria ypač daug patogenų. Taip yra ir ilgai po to, kai išnyksta simptomai. Todėl, norint neužkrėsti kitų, pirmuosius kelis mėnesius po užsikrėtimo patartina būti atsargiems bučiuojantis ir vengti neapsaugotų lytinių santykių.
Užsikrėtęs mononukleoze, žmogus išlieka viruso nešiotojas visą gyvenimą. Sveika imuninė sistema kontroliuoja patogeną, kad liga paprastai nepasikartotų. Jei imuninė sistema silpna, galimas EBV reaktyvavimas, o tai sukelia simptomus.
Tačiau net ir be simptomų virusas retkarčiais vis labiau gali patekti į seiles. Todėl visi viruso nešiotojai yra užkrečiami kitiems visą likusį gyvenimą, net ir po to, kai išnyksta simptomai.
Mononukleozės infekcija nėštumo metu
Jei motina jau sirgo EBV infekcija, ji taip pat perduoda savo apsaugą nuo viruso naujagimiui. Taigi kūdikis yra apsaugotas nuo mononukleozės pirmuosius šešis savo gyvenimo mėnesius. Todėl vaikas paprastai neužsikrečia anksčiausiai po šio laikotarpio.
Kokie simptomai ir vėlyvas poveikis gali pasireikšti?
Pfeifferio liaukų karštligė dažniausiai pasireiškia tonzilitu ir faringitu su labai padidėjusiais limfmazgiais, (kartais aukšta) karščiavimu ir nuovargiu. Kai kuriems mononukleoze sergantiems pacientams taip pat pasireiškia akių uždegimas.
Vaikams infekcija dažnai būna besimptomė, nes jų imuninė sistema dar stipriai nereaguoja į ligos sukėlėją. Suaugusiesiems lengvi atvejai dažnai painiojami su į gripą panašia infekcija. Tačiau galimi ir sunkūs kursai su komplikacijomis.
Pagrindiniai simptomai
Gerklės uždegimas: Mononukleozei būdingas stiprus gerklės skausmas su intensyviu ryklės gleivinės paraudimu ir ryškiu rijimo pasunkėjimu. Patinsta tonzilės ir limfmazgiai, o kai kuriems pacientams kyla aukšta temperatūra. Blogas kvapas taip pat gali būti infekcijos pasekmė.
Ryškus nuovargis: ūminėje ligos fazėje pacientai jaučiasi itin išsekę ir silpni. Paprastai jie atsigauna per vieną ar dvi savaites.
Ypač sportininkams staigus darbingumo sumažėjimas dažnai yra pirmasis, kartais net vienintelis ligos požymis. Kai kuriais atvejais ryškus nuovargis trunka kelis mėnesius.
Daugelis sergančiųjų taip pat apibūdina galūnių skausmą kaip simptomą.
Patinusi blužnis (splenomegalija): blužnis vaidina svarbų vaidmenį saugant organizmą nuo ligų ir filtruoja negyvas kraujo ląsteles iš kraujo. Tai ypač pavojinga užsikrėtus Epstein-Barr virusu. Todėl ligos eigoje jis gali labai išsipūsti ir kai kuriais atvejais net plyšti.
Komplikacijos ir vėlyvas poveikis
Dauguma mononukleozės atvejų yra nekomplikuoti. Tačiau galimos ir sunkios, kartais gyvybei pavojingos EBV sukeltos komplikacijos. Žmonėms, turintiems ryškų imuninės sistemos nepakankamumą, užsikrėtimas virusu (EBV) kartais būna mirtinas.
Žmonėms, kurių imuninė sistema sveika, liaukų karščiavimas paprastai neturi jokių ilgalaikių pasekmių.
Stipriai patinusi gerklė: tampa pavojinga, jei imuninė sistema taip stipriai reaguoja į virusą, kad labai paburksta gerklės gleivinė. Dėl to gali būti neįmanoma nuryti ir netgi trukdyti kvėpuoti.
Kepenų uždegimas (hepatitas): kai kuriais atvejais virusas taip pat veikia kepenis ir sukelia kepenų uždegimą. Jei tai sunku, oda pagelsta (gelta, gelta) dėl kepenų funkcijos sutrikimo, kurį sukelia Pfeifferio liaukų karštinė.
Odos bėrimas: maždaug nuo penkių iki dešimties procentų pacientų atsiranda dėmėtas, iškilęs (kvadratinis) odos bėrimas, vadinamoji makulopapulinė egzantema.
Paralyžiaus simptomai: jei virusas pasiekia nervų sistemą, kai kuriais atvejais jis sukelia ten uždegimą su paralyžiaus simptomais, kurie taip pat gali kelti grėsmę kvėpavimui.
Smegenų uždegimas: kai kuriais atvejais virusas pasiekia smegenis, kur sukelia smegenų ar smegenų dangalų uždegimą.
Tyrimai ir diagnozė
Mononukleozės diagnozė dažnai yra sunki. Pagrindiniai simptomai, tokie kaip gerklės skausmas, karščiavimas ir limfmazgių patinimas, taip pat atsiranda sergant paprastomis į gripą panašiomis infekcijomis ir peršalimo ligomis. Todėl daugeliu atvejų mononukleozė iš viso nepripažįstama arba atpažįstama tik vėlai.
Tikslinis mononukleozės tyrimas dažniausiai atliekamas tik tuo atveju, jei karščiavimas nemažėja arba pacientas savaites skundžiasi nuovargiu arba neatslūgsta sunki gerklės infekcija.
Medicininė apžiūra
Gerklės tyrimas: fizinės apžiūros metu gydytojas pirmiausia apžiūri gerklę ir tonziles. Mononukleozės atveju jie yra paraudę ir dažnai labai patinę. Apnašos taip pat rodo infekcijos tipą: jei sergant bakteriniu streptokokiniu tonzilitu jos atrodo labiau kaip dėmės, o sergant Pfeifferio liaukų karštine – baltos ir plokščios.
Limfmazgių apčiuopa: apčiuopdamas kaklą po žandikaulio kampu, pažastis ir kirkšnies sritį, gydytojas nustato, ar ir kurie limfmazgiai yra patinę.
Blužnies palpacija: sergant mononukleoze, blužnis dažnai pabrinksta tiek, kad gydytojas gali aiškiai tai pajusti iš išorės.
Gerklės tepinėlis: gerklės tepinėlis gali būti naudojamas laboratorijoje, siekiant nustatyti, ar bakterijos yra ligos priežastis. Tačiau jei tepinėlyje yra Epstein-Barr viruso, to nepakanka patikimai mononukleozės diagnozei nustatyti. Ligos sukėlėjas randamas ne tik ant gleivinės ūminės infekcijos metu. Taip pat galima aptikti, ar virusas jau kurį laiką buvo organizme ir tik vėl suaktyvėjo.
Diagnozė atliekant kraujo tyrimą
Antikūnai: norint patikimai diagnozuoti mononukleozę, kraujyje galima aptikti specifinių antikūnų prieš Epstein-Barr virusą.
Padidėjęs kepenų fermentų kiekis: jei kepenys yra paveiktos viruso, kraujo tyrimas taip pat parodys padidėjusią kepenų fermentų (transaminazių) koncentraciją.
Tik retais atvejais reikia paimti audinio mėginį (biopsiją) iš limfmazgio.
Gydymas
Pfeifferio liaukų karštligė yra virusinė liga. Todėl antibiotikai nepadeda, nes veikia tik prieš bakterines infekcijas.
Todėl gydant daugiausia dėmesio skiriama simptomų, tokių kaip skausmas, rijimo pasunkėjimas ir karščiavimas, mažinimas. Šiuo tikslu naudojamos įprastos priemonės, tokios kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
Svarbus mononukleozės gydymo principas yra fizinis poilsis. Tai gali žymiai sumažinti rimtų komplikacijų riziką. Praėjus ūmiems ligos simptomams, medikai pataria kurį laiką nusiraminti, o tai apima ir griežtą sporto draudimą.
Jei atsiranda komplikacijų, gali prireikti tolesnio gydymo. Jei pavojingai išsipučia ryklės gleivinė arba labai ryškūs simptomai, tokie kaip nuovargis, karščiavimas, gydoma ir kortizonu ar kitomis imuninės sistemos veiklą slopinančiomis veikliosiomis medžiagomis.
Plyšusią blužnį būtina nedelsiant operuoti, nes priešingu atveju pacientui gresia mirtinas kraujavimas.
„Išvalyti“ nuo viruso alternatyvia medicina?
Alternatyvioje medicinoje gerai žinoma ne tik kovos su virusu, bet ir jo „pašalinimo“ koncepcija. Tai reiškia, kad jis visiškai pašalinamas iš kūno. Teigiama, kad tam padeda įvairūs homeopatiniai ir natūropatiniai preparatai.
Moksliniu ir medicininiais įrodymais pagrįstu požiūriu toks poveikis negali būti įrodytas ir yra labai prieštaringas.
Ligos eiga ir prognozė
Pfeifferio liaukų karštligė trunka iki trijų savaičių. Paprastai jis išgydomas be nuolatinių pasekmių. Tačiau, jei įtariama komplikacijų arba labai pablogėja kraujo rodikliai, pacientai gydomi ligoninėje.
Labai retais atvejais mononukleozė tampa lėtinė. Tai reiškia, kad simptomai išlieka mėnesius ar net metus. Tačiau tik labai retai liaukų karštligė sukelia nuolatinę žalą dėl komplikacijų, tokių kaip kepenų uždegimas ir meningitas.
Daroma prielaida, kad EBV infekcija padidina kai kurių kraujo vėžio (pvz., B ląstelių limfomų, Burkitt limfomos, Hodžkino ligos) riziką.
Taip pat aptariamas ryšys su lėtinio nuovargio sindromu, kuris, atrodo, ypač paveikia moteris (žr. aukščiau), taip pat su išsėtine skleroze ir retais gerklės navikais.
Prevencija
Kadangi Epstein-Barr virusas yra labai plačiai paplitęs populiacijoje („užsikrėtimo lygis“ – 95 proc.), apsisaugoti nuo jo beveik neįmanoma. Idealiu atveju turėtumėte vengti kontakto su ūmiai užsikrėtusiais žmonėmis. Vakcinacija vis dar tiriama. Tai laikoma protinga, nes Epstein-Barr virusas yra susijęs su kai kuriais vėlyvais padariniais, pvz., lėtinio nuovargio sindromu arba išsėtine skleroze.
Tačiau, jei susirgote, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad išvengtumėte sunkios liaukų karštinės.
Venkite alkoholio ir riebaus maisto
Infekcija dažnai sukelia didelę įtampą kepenims. Todėl ligos fazėje patartina griežtai vengti alkoholio, kad kepenims nebūtų papildomai apkrauta. Kai kuriais atvejais kepenų vertės išlieka padidėjusios ištisus mėnesius, todėl būtina reguliariai tikrintis kraują ir vengti alkoholio net simptomams išnykus, kad išvengtumėte nuolatinio kepenų pažeidimo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą užsikrėtus Epstein-Barr virusu (EBV), jei šiuo atveju pasireiškė kepenų uždegimas. Tuomet patartina vengti ypač sunkaus ir riebaus maisto, kuris apkrauna kepenis.
Koreguokite vaistus
Būkite atsargūs sportuodami!
Ūminėje fazėje arba esant sunkioms infekcijoms, geriau apskritai vengti sporto; vėliau, pasikonsultavus su gydytoju, gali būti įmanoma atlikti lengvus pratimus.
Jei sergant mononukleoze blužnis gerokai pabrinksta, kyla pavojus, kad fizinio krūvio metu ar veikiant išorinei jėgai labai daug kraujo turintis organas plyš. Tai gali sukelti sunkų vidinį kraujavimą, kuris gali būti pavojingas gyvybei. Dėl šios priežasties ūminėje ligos fazėje reikėtų griežtai vengti kontaktinio ir kovinio sporto.
