Trumpa apžvalga:
- Simptomai: skausmas atsiranda, kai inkstų akmenys patenka į šlapimtakį. Galimi simptomai yra į mėšlungį panašus skausmas, pykinimas ir prakaitavimas.
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Inkstų akmenligė atsiranda, kai tam tikrų medžiagų yra didelėmis koncentracijomis šlapime ir susidaro kristalai.
- Diagnozė: Inkstų akmenligei diagnozuoti galimi įvairūs tyrimo metodai, įskaitant ultragarsą, rentgeno ar kompiuterinę tomografiją (KT).
- Ligos eiga ir prognozė: po sėkmingo gydymo inkstų akmenys gali atsinaujinti. Tačiau gera akmenų profilaktika gali žymiai sumažinti pasikartojimo dažnį.
Kas yra inkstų akmenys?
Inkstų akmenys (inkstų žvyras arba nefrolitiazė) yra šlapimo akmenys ir nuosėdos, susidarančios iš šlapimo komponentų. Jie susidaro inkstų kanalėliuose, inkstų dubenyje ir šlapimo takuose (pavyzdžiui, šlapimtakiuose arba šlapimo pūslėje). Kai kurie yra maži kaip ryžių grūdai, kiti gali užpildyti visą inkstų dubenį (išsiliejimo akmenys).
Inkstų akmenligė yra laikomos gausybės liga, kurios vystymąsi skatina daug baltymų turinti mityba, persivalgymas, nutukimas ir judėjimo trūkumas.
Nefrolitiazė atsiranda tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje, priklausomai nuo inkstų padėties. Teigiama, kad didžiausias kada nors diagnozuotas inkstų akmuo svėrė 1.36 kilogramo.
Priklausomai nuo jų sudėties, gydytojai išskiria skirtingus inkstų akmenų tipus:
- Kalcio turintys akmenys: jie sudaro 70–80 procentų visų inkstų akmenų. Labiausiai paplitę yra kalcio oksalato akmenys, po to - kalcio fosfato akmenys.
- Šlapimo rūgšties akmenys: jie sudaro apie 15 procentų visų inkstų akmenų ir taip pat žinomi kaip uratiniai akmenys.
- Magnio amonio fosfato akmenys: jie sudaro apie dešimt procentų. Kiti pavadinimai yra struvitai arba infekciniai akmenys.
- Cistino ir ksantino akmenys: jie sudaro tik apie du procentus visų inkstų akmenų.
Inkstų akmenligė dažniausiai atsiranda nuo 20 iki 40 metų amžiaus ir maždaug du kartus dažniau vyrams nei moterims.
Kokius simptomus sukelia inkstų akmenys?
Pacientai ne visada jaučia simptomus, kai jie turi inkstų akmenų. Skausmas atsiranda, kai inkstų akmenys iš inkstų patenka į šlapimtakį, kur jie lėtai migruoja. Šie vadinamieji šlapimtakio akmenys, priklausomai nuo jų dydžio, sukelia įvairaus laipsnio diskomfortą. Inkstų akmenligė (nefrolitiazė) moterims ir vyrams sukelia šiuos simptomus:
Inkstų žvyras ir labai smulkūs akmenukai patenka į šlapimą ir pasišalina su šlapimu – nukentėjęs žmogus šlapindamasis jaučia daugiausia nedidelį, veriantį skausmą.
Tada gydytojai kalba apie inkstų koliką (šlapimtakio dieglius). Tai vienas iš intensyviausiai jaučiamų žmonių skausmo tipų, kurį sukelia šlapimtakio dirginimas ir perteklinis ištempimas, kurį sukelia inkstų akmenys.
Požymiai, rodantys inkstų dieglius, taigi ir inkstų akmenis
- Staigus, aštrus, veriantis, į mėšlungį panašus, bangas primenantis skausmas, kuris, priklausomai nuo inkstų akmenligės vietos, spinduliuoja į nugarą, apatinę pilvo dalį, kirkšnį ar lytinius organus (lytines lūpas, sėklides)
- Pykinimas, pykinimas ir vėmimas
- Tuštinimasis ir vidurių pūtimas nebepraeina (refleksinis žarnyno nepraeinamumas).
- Dažnas šlapinimasis nedideliu kiekiu šlapimo (polakiurija) ir noras šlapintis, kurio negalima nuslopinti
- Variklio neramumas
- Prakaitavimas, polinkis griūti
- Karščiavimas, šaltkrėtis ir skausmas šlapinantis kartu su papildoma šlapimo takų infekcija
Kai tik išeinantis inkstų akmuo pasiekia šlapimo pūslę, inkstų diegliai išnyksta savaime. Kaip greitai tai įvyks, priklauso nuo akmens dydžio. Esant mažesniems inkstų akmenims, inkstų diegliai kartais trunka vos kelias minutes.
Inkstų diegliai, kuriuos sukelia maždaug pusės centimetro dydžio inkstų akmenys, paprastai baigiasi po kelių valandų. Sunkiais atvejais, kai inkstų akmuo patenka į šlapimtakį, gali praeiti kelios dienos.
Lėtiniai inkstų akmenys: simptomai
Kas sukelia inkstų akmenis?
Inkstų akmenys susidaro, kai tam tikrų medžiagų yra per didelėmis koncentracijomis šlapime. Iš pradžių jie nusėda mažais kristalais, kurie ilgainiui susilieja ir išauga į inkstų akmenis – iš pradžių susidaro inkstų žvyras, vėliau ilgainiui susidaro inkstų akmenys.
Šlapimo persotinimo akmenimis formuojančiomis medžiagomis priežastys yra
- Padidėjęs akmenį formuojančių medžiagų (tokių kaip kalcis, fosfatas, oksalatas, šlapimo rūgštis) ir sumažėjęs akmenų nesudarančių medžiagų (magnio, citrato) išsiskyrimas
- Padidėjusi šlapimo koncentracija dėl skysčių trūkumo ir dehidratacijos (pvz., dėl stipraus prakaitavimo), tropinio klimato ar lėtinių žarnyno ligų
- Šlapimo rūgšties metabolizmo sutrikimai su padidėjusiu šlapimo rūgšties išsiskyrimu, atsirandantys dėl fermentų defektų arba dėl dietos, kurioje gausu purinų (mėsos), piktnaudžiavimo alkoholiu arba navikinio audinio irimo.
- Šlapimo pH vertė mažesnė nei 5.5 (šlapimo rūgšties akmenims) arba didesnė nei 7.0 (fosfatiniams akmenims)
Inkstų akmenų susidarymo rizikos veiksniai
Yra įvairių priežasčių, kodėl žmonėms išsivysto inkstų akmenys. Be to, inkstų akmenų susidarymą skatina įvairūs veiksniai:
- Maistas, kuris sausina organizmą ir persotina šlapimą druskomis, skatina inkstų akmenų susidarymą (pvz., šparagai, rabarbarai).
- šlapimo užsikimšimas dėl randų, susiaurėjimų ar apsigimimų inkstuose ar šlapimo takuose
- Tam tikri vaistai, tokie kaip acetalzolamidas, sulfonamidai, triamterenas, indinaviras ir ypač didelės acetilsalicilo rūgšties (ASA) dozės (daugiau kaip keturi gramai per dieną)
- Inkstų akmenų atsiradimas šeimos nariams
- Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos
- Nepakankamas skysčių kiekis
- Antsvorio
Inkstų akmenys: tyrimai ir diagnostika
Daugeliu atvejų paciento ligos istorija jau suteikia inkstų akmenų požymių. Tikrąją diagnozę nustato gydytojas, naudodamas vaizdo gavimo metodus.
Pavyzdžiui, inkstų akmenys gali būti aptikti naudojant ultragarsą. Todėl ultragarsinis urogenitalinio trakto tyrimas yra įprastas inkstų akmenligės diagnostikos metodas, kuris dažnai derinamas su inkstų, šlapimtakių ir šlapimo pūslės rentgeno tyrimu.
Štai kodėl spiralinė KT – moderni kompiuterinės tomografijos (KT) forma – vis dažniau rekomenduojama inkstų akmenligės diagnostikai. Šis metodas nereikalauja kontrastinės medžiagos ir yra naudojamas kaip alternatyva urografijai.
Priklausomai nuo konkretaus atvejo, inkstų akmenligei diagnozuoti gali prireikti papildomų tyrimų, pvz., cistoskopija su šlapimo takų rentgeno vaizdavimu iš šlapimo pūslės (retrogradinė ureteropielografija) arba scintigrafija (branduolinės medicinos tyrimo procedūra).
Nėštumo metu ultragarsinis tyrimas yra pasirinktas inkstų akmenų diagnozavimo metodas. Jei įmanoma, pirmąjį trimestrą reikėtų vengti rentgeno tyrimo.
Papildomi tyrimai
Žmonėms, sergantiems inkstų akmenlige, šlapinantis patariama naudoti koštuvą, kad šlapinantis susigautų akmenys ar jų dalys. Laboratorinis nuosėdų tyrimas gali suteikti informacijos apie tikslią akmenų susidarymo priežastį.
Inkstų akmenys: gydymas
Viską, ką reikia žinoti apie inkstų akmenligės gydymą, galite perskaityti straipsnyje Inkstų akmenys – gydymas.
Ligos eiga ir prognozė
Inkstų akmenys gali atsirasti vėl ir vėl. Po sėkmingo gydymo 50 procentų pacientų per dešimt metų atsinaujina akmenys. Tačiau taikant gerą akmenų profilaktiką, šį didelį pasikartojimo dažnį galima žymiai sumažinti.
Komplikacijos
Kai kuriais atvejais inkstų akmenligė sukelia inkstų dubens uždegimą (pielonefritą), apsinuodijimą krauju dėl šlapimo takų uždegimo (urosepsis) ir šlapimo takų susiaurėjimą. Labai sunkiais atvejais inkstų akmenys gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą. Todėl inkstų akmenys yra potencialiai pavojinga liga.
Jei inkstų akmuo (šlapimtakio akmuo) visiškai užkemša šlapimtakį, paveiktame inkste susidaręs šlapimas gali nebeištekėti. Gydytojai tai vadina šlapimo susilaikymu. Šlapimas kaupiasi inkstuose ir kartu su juo iš kraujo išsifiltruoja toksinai. Laikui bėgant jie pažeidžia inkstų audinį.
Prevencija
Siekiant išvengti šlapimo akmenų pasikartojimo suaugusiesiems (pasikartojimo profilaktika), paprastai rekomenduojamos šios priemonės:
Vokietijos urologų draugija (DGU) savo gairėse dėl šlapimo pūslės akmenligės diagnostikos, gydymo ir metafilaksijos rekomenduoja padidinti per dieną išgeriamo skysčio kiekį bent iki 2.5–3 litrų ir tolygiai paskirstyti per 24 valandas.
Gaivieji gėrimai, pasaldinti cukrumi (pvz., limonadas, kola, obuolių sultys), netinka siekiant išvengti inkstų akmenligės atsinaujinimo, nes didina akmenų susidarymo riziką.
Taip pat rekomenduojama maitintis įvairiai ir subalansuotai. Jame turėtų būti daug augalinės kilmės maisto produktų (vaisių, daržovių, salotų) ir grūdų produktų, taip pat nedideliais kiekiais mėsos, žuvies ir dešrų gaminių.
Tačiau maistas, kuriame gausu oksalatų (pvz., pomidorai, špinatai, rabarbarai), gali turėti teigiamą poveikį tam tikrų inkstų akmenų – vadinamųjų kalcio oksalato – susidarymui.
Jei žinoma, kokio tipo inkstų akmenimis pacientas sirgo, gali būti įmanoma konkrečiai užkirsti kelią naujų inkstų akmenų susidarymui (pavyzdžiui, laikantis dietos ar vaistų).
