Kas yra insulinas?
Kūno insulinas yra cukraus kiekį kraujyje mažinantis hormonas, gaminamas kasoje. Jis vaidina pagrindinį vaidmenį daugelyje medžiagų apykaitos procesų organizme, ypač cukraus kiekio kraujyje. Todėl tai labai svarbu sergant cukriniu diabetu: neįprastai aukštas pacientų gliukozės kiekis kraujyje atsiranda dėl to, kad organizmas gamina per mažai insulino, arba dėl to, kad gaminamas insulinas neveikia tinkamai.
Pirmuoju atveju tai sukelia absoliutų insulino trūkumą. Tai būdinga 1 tipo diabetui: šią diabeto formą galima gydyti tik insulino preparatais. Tai reiškia, kad trūkstamas hormonas turi būti reguliariai tiekiamas iš išorės (insulino terapija). Tam yra įvairių insulino preparatų.
Kaip vartojamas insulinas?
Šiandien diabetikai, kuriems reikia insulino, patys švirkščia insuliną naudodami plonas adatas ir insulino švirkštimo priemonę, kuri atrodo kaip plunksnakočiai. Rečiau automatiškai veikianti insulino pompa pakeičia rankiniu būdu leidžiamus švirkštus.
Kokie insulino tipai yra?
Diabeto gydymui skiriami insulinai turi imituoti būtiną hormonų veikimą paciento organizme. Tai vienintelis būdas sumažinti padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje ir išvengti antrinių ligų (pvz., diabetinės pėdos ar diabetinės retinopatijos).
Cukrinio diabeto gydymui naudojami insulinai gali būti skirstomi į gyvulinius (pvz., kiaulių insulinus) ir dirbtinius (žmogaus insulinus, insulino analogus), atsižvelgiant į jų kilmę.
Anksčiau diabetikai buvo gydomi insulinu, išskirtu iš kiaulių ir galvijų kasos (kiaulių insulinu, galvijų insulinu). Tačiau žmogaus imuninė sistema dažnai reaguoja į svetimą medžiagą gamindama antikūnus. Tai pablogina insulino poveikį. Štai kodėl kiaulių ir galvijų insulinas naudojamas rečiau nei anksčiau.
Genetiškai modifikuotas žmogaus insulinas yra identiškas žmogaus insulinui. Tai dažniausiai naudojamas insulinas diabeto gydymui. Gyvūniniai insulinai ir žmogaus insulinai (nepridedant poveikį pailginančių medžiagų) dar vadinami įprastais insulinais, nes jų struktūra tokia pati kaip žmogaus insulinas.
Įvairūs insulinai taip pat klasifikuojami pagal jų veikimo trukmę ir veikimo profilį. Kaip ir kada naudojamas insulino preparatas, priklauso nuo šių dviejų savybių.
Insulino veikimo pradžia priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant injekcijos vietą.
Trumpo veikimo insulinai
Jie padengia insulino poreikį valgio metu (bolus). Štai kodėl gydytojai juos taip pat vadina boliusu, valgio metu arba korekciniu insulinu.
Įprastas insulinas (anksčiau: senas insulinas)
Poveikis prasideda maždaug po 15-30 minučių. Todėl insuliną reikia švirkšti likus pusvalandžiui prieš valgį (injekcijų ir valgymo intervalas). Poveikis pasiekia piką po pusantros-trijų valandų. Bendra veikimo trukmė yra nuo keturių iki aštuonių valandų.
Insulino analogai
Poveikis dažnai pasireiškia maždaug po penkių iki dešimties minučių. Priešingai nei įprastas insulinas, tarp injekcijos ir valgymo nėra laiko tarpo. Didžiausias poveikis pasiekiamas po pusantros valandos. Apskritai šie insulino analogai veikia trumpiau nei įprastas insulinas: jų veikimo trukmė yra maždaug dvi ar trys valandos.
Vidutinio ir ilgo veikimo insulinai
Jie patenkina pagrindinį insulino poreikį, nepriklausomą nuo maisto (bazinis), todėl dar vadinami baziniais insulinais.
Vidutinio veikimo insulinai
NPH insuliną galima stabiliai maišyti su normaliu insulinu bet kokiu santykiu. Todėl rinkoje yra daug insulino preparatų su pastovaus NPH/normalaus insulino mišiniais. Tačiau abu komponentai dažnai sumaišomi tik švirkšte prieš pat injekciją.
Tarpinių insulinų poveikis nėra vienodas. Tai kartais sukelia hipoglikemiją naktį, kai insulinas pasiekia didžiausią veiksmingumą. Kita vertus, ryte, kai poveikis išnyksta, galimas padidėjęs cukraus kiekis.
Ilgo veikimo insulino analogai
Ilgai veikiančių insulino analogų veikimo trukmė paprastai yra iki 24 valandų. Todėl juos reikia švirkšti tik vieną kartą per dieną. Priešingai nei vidutinio veikimo insulinai, šie insulino analogai veikia gana tolygiai per visą laikotarpį ir neturi maksimalaus poveikio. Dėl to naktį sumažėja hipoglikemijos rizika, o ryte cukraus kiekis išlieka mažesnis.
Insulino analogus naudoti lengviau nei uždelstus žmogaus insulinus. Jie yra skaidraus, ištirpusio skysčio pavidalu, todėl juos lengva dozuoti ir labai tolygiai reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Kita vertus, žmogaus insulinai nusėda kaip kristalai ampulėje (suspensijoje). Todėl prieš kiekvieną injekciją juos reikia kruopščiai sumaišyti, kad būtų išvengta dozės svyravimų.
Mišrūs insulinai
Kaip veikia insulinas?
Sveika kasa visą dieną tolygiai išskiria nedidelį insulino kiekį. Jie padengia pagrindinį insulino poreikį ir taip palaiko gyvybinius medžiagų apykaitos procesus (bazinį greitį).
Kasa taip pat išskiria papildomo insulino su kiekvienu valgymu, kad galėtų panaudoti su maistu gautą cukrų (bolus). Kasos išskiriamo insulino kiekis priklauso nuo mitybos įpročių, fizinio aktyvumo, paros laiko ir kitų aplinkybių (pavyzdžiui, ūmių susirgimų).
Kiek insulino turi sušvirkšti diabetu sergantis asmuo, kad padengtų bazinę normą ir boliusą, kiekvienam žmogui skiriasi. Kiekis priklauso ir nuo su maistu suvartojamų angliavandenių, kurie pateikiami duonos vienetais (BE) arba angliavandenių vienetais (KHE).
Daugiau informacijos apie insuliną ir BE rasite straipsnyje Diabetas – duonos vienetai.
Insulino ir riebalų metabolizmas
Insulino perdozavimas
Cukrinio diabeto insulino terapijos tikslas yra normalizuoti cukraus kiekį kraujyje. Perdozavus insulino, kyla hipoglikemijos rizika, kuri sunkiais atvejais gali būti net mirtina.
