Pagal jautrumą medicina supranta žmonių suvokimo gebėjimus. Tai apima jausmą ir jautrumą.
Kas yra jautrumas?
Pagal jautrumą medicina supranta žmonių suvokimo galimybes. Tai apima jausmą ir jautrumą. Medicinos specialistai jautrumą vadina gebėjimu suvokti įvairius pojūčius. Šis gebėjimas pirmiausia apima jausmą. Be to, jautrumo terminas taip pat dažnai vartojamas pagrindiniam kūno psichinės ir fizinės sistemos jautrumui. Jei yra padidėjęs jautrumas, tai vadinama savitumu. Jautrumo terminas kilęs iš lotyniško žodžio „sensibilis“. Išvertus, tai reiškia kažką panašaus į „susietą su suvokimu, pojūčiais ir jutimais“ arba „pajėgus pajusti“, kai šis terminas reiškia žmones. Kadangi kiekvienas žmogus yra gimęs jausmingai, jis yra iš esmės jautri būtybė. Galiausiai psichologinis sugebėjimas jaustis priklauso nuo to, kaip žmogus suvokia savo aplinką ir kaip jo suvokimas filtruojasi smegenys yra išvystytos. Gyvenimo aukštumas ir žemumas taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį.
Funkcija ir užduotis
Jautrumas yra sudėtingas žmogaus pasirodymas nervų sistema. Juslinius suvokimus galima suskirstyti į kokybę ir kiekybę. Aukštesniuose centrinio centro centruose nervų sistema (CNS), jie sukelia subjektyvius pojūčius. Jautrumui įtakos turi individualūs ir individualūs skirtumai. Tai reiškia, kad žmonės tuos pačius dirgiklius suvokia skirtingai. Pagal fiziologinius ir anatominius aspektus jautrumas skirstomas į skirtingus diapazonus. Tačiau kartais būna nemažų sutapimų. Pavyzdžiui, padalijimas yra pagrįstas dirgiklio kilmės vieta. Tai apima išorinių dirgiklių suvokimą per oda ir gleivinė (taip pat žr. exteroception) ir vidinių dirgiklių suvokimas (interoception). Pastarąjį suvokimą galima suskirstyti į stimulų, kylančių iš Vidaus organai (viscerocepcija) ir judesio bei raumenų sistemos įtampos būsenų suvokimas (propriocepcija). Kiti kriterijai apima dirgiklio priėmimo vietą, pvz., Jautrumą paviršiui ir gyliui, taip pat perduodamų dirgiklių tipą, pavyzdžiui, puikų prisilietimo, slėgio ir vibracijos suvokimą (epikritinį jautrumą) arba šiurkštų temperatūros ir temperatūros suvokimą. skausmas (protopatinis jautrumas). Be to, išskiriami receptorių tipai, tokie kaip termoreceptorius šaltas ir šiluma, mechaninis slėgio, prisilietimo ir įtempimo priėmimas, chemoterapija anglis dioksido dalinis slėgis, deguonis dalinis slėgis arba pH, nocicepcija skausmas ar suvokimo kryptis. Savo ruožtu tai galima suskirstyti į haptinį ir taktilinį suvokimą. Haptiniame suvokime objektas yra aktyviai juntamas, o taktilinis - pasyvus prisilietimo suvokimas. Šias apytiksliai suskirstytas jautrumo formas galima priskirti pagrindinėms anatominėms struktūroms, taip pat specialiems fiziologiniams procesams. Sensorinius dirgiklius gauna tam tikros nervų galūnės, įskaitant Merkelio ląsteles, raumenų verpstes ir Ruffini korpusus. Per nervai, dirgikliai perduodami link nugaros užpakalinės šaknies ganglionas. Iš šios vietos jautrūs dirgikliai keliauja per nugaros smegenys į aukštesnius centrus, tokius kaip smegenų žievė ir Thalamus. Įvairūs nugaros smegenys traktai yra atsakingi už jutiminių dirgiklių perdavimą iš išorės srities į centrinę nervų sistema. Tai apima traktoriaus spinocerebellaris priekinį, tractus spinocerebellaris posterior, traktus spinothalamicus priekinis, tractus spinothalamicus lateralis ir funiculus posterior.
Ligos ir sutrikimai
Jei atsiranda patologinių jautrumo sutrikimų, gydytojai kalba apie jutimo sutrikimus. Tai reiškia neurologinius simptomus, sukeliančius dalinį ar visišką jautrumo praradimą. Jautrumo sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai. Taigi gali būti, kad sensacija skausmas, lytėjimas, temperatūra, judėjimas, vibracija, padėtis ir jėga yra sutrikę. Dažniausiai pasitaikantys jautrumo sutrikimai apima kokybinius pokyčius. Šis terminas naudojamas tokiems insensacijoms kaip įelektrinantis pojūtis, dilgčiojimas ar niežėjimas. Sutrikimai dažniausiai pasireiškia individo aprūpinimo srityse nervai arba tiesiai galūnių galuose. Atsakingas už šią jautrumo sutrikimų formą dažniausiai yra nervinių skaidulų ar jautrių receptorių per didelis jaudrumas. Kokybiniai pokyčiai skirstomi į disesteziją ir paresteziją. Esant disestezijai, nukentėjęs asmuo suvokimą jaučia kaip nemalonų. Parestezijos metu nemalonūs ar net skausmingi pojūčiai atsiranda be specifinio dirgiklio. Sensorinis suvokimas taip pat gali būti susilpnėjęs arba jo visai nėra. Tokiu atveju pacientai nebesuvokia jokių pojūčių paveiktose vietose. Bendras nuostolis vadinamas anestezija, kuriuos savo ruožtu galima suskirstyti į nuskausminimą (skausmo jautrumo panaikinimą), termanesteziją (jautrumo temperatūrai panaikinimą) ir palanesteziją (vibracijos suvokimo praradimą). Sutrikimai, kai silpnėja jautrumo suvokimas, vadinami hipestezija arba sumažėjusiu taktiliniu suvokimu. Žinomos potipės yra hipalgesija (skausmo suvokimo sumažėjimas), termipestezija (sumažėjęs jautrumas temperatūrai) arba pallipestezija (vibracijos suvokimo sumažėjimas). Esant disocijuotam jautrumo sutrikimui, yra skausmo ir temperatūros pojūčių pažeidimas tam tikroje širdies srityje oda. Šiuo atveju paveiktas asmuo skausmą suvokia tik kaip prisilietimą ar spaudimą. Tačiau taip pat įmanoma jautrumo sutrikimams vadovauti į padidėjusį suvokimą. Tai apima, pavyzdžiui, alodiniją. Šiuo atveju paveiktą asmenį kamuoja skausmas, kurį sukelia dirgikliai, kurie paprastai nėra vadovauti iki skausmo. Sergant hiperalgezija, padidėja jautrumas skausmui, todėl net ir nedideli dirgikliai sukelia skausmą. Sergant hiperpatija, pacientas prisilietimo dirgiklius suvokia kaip nemalonius. Jei padidėja jautrumas lietimui, kalbame apie hiperesteziją.
