Kiaušinių donorystė: kaip tai veikia

Kas yra kiaušinėlių donorystė?

Kiaušialąstės donorystės metu iš donoro pašalinamos subrendusios kiaušialąstės. Tada jie naudojami dirbtiniam apvaisinimui: kiaušialąstės dirbtinai apvaisinamos numatomo tėvo sperma ir implantuojamos recipientui, kuris išnešioja vaiką ir nori jį auginti. Procedūra yra susijusi su rizika abiem šalims, todėl, be kitų priežasčių, yra draudžiama Vokietijoje.

Iš esmės yra du būdai gauti kiaušialąsčių donorystei:

1. Kiaušinių dalijimasis ir embrionų donorystė

Moteris, kuriai buvo atliktas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), pati paaukoja savo kiaušinėlių perteklių, jei jai pačiai jų nebereikia ("dalijimasis kiaušinėliais"). Iš esmės galima išleisti ir jau apvaisintus kiaušinėlius; tai žinoma kaip embrionų donorystė. Tai prasminga, pavyzdžiui, jei numatomas tėvas negamina vaisingos spermos.

2. savanoriška donorystė

Moteris savanoriškai taiko hormonų terapiją, kad paskatintų kiaušialąsčių gamybą ir brendimą, o vėliau paaukoja kiaušinėlius, kurie vėliau paimami. Jų vienintelis tikslas – sudaryti sąlygas kitai moteriai pastoti.

Kada kiaušialąsčių donorystė prasminga?

  • tapo nevaisingi dėl medicininio gydymo (pvz., chemoterapijos)
  • anksti prasidėjo menopauzė (iki 40 metų – priešlaikinė menopauzė)
  • norėtų susilaukti vaikų vyresnio amžiaus po menopauzės
  • turi genetinių ligų
  • serga sunkia endometrioze
  • turėjo keletą nesėkmingų bandymų dirbtinai apvaisinti savo kiaušinėliais

Kiaušialąsčių donorystės reikalavimai

Moteris, norinti dovanoti kiaušialąstes, turėtų būti kuo jaunesnė ir pasitikrinti dėl infekcinių ligų. Taip siekiama išvengti galimo ligų, tokių kaip ŽIV ar hepatitas, perdavimo. Be to, ji turėtų būti geros bendros sveikatos ir, žinoma, vaisinga.

Moteris, kuri nori turėti vaikų, turi turėti sveiką ir funkcionuojančią gimdą, kaip donoro kiaušialąstės gavėją, kad kiaušialąstės būtų sėkmingai implantuotos.

Kiaušinių donorystės procedūra

Tolesnėje kiaušinėlių donorystės eigoje subrendę kiaušialąstės paimamos punkcija ir apvaisinami mėgintuvėlyje su numatytu tėvo sperma. Jei tai veikia, apvaisinti kiaušinėliai (zigotos) užšaldomi. Tada paruošiama recipiento gimda. Tai atliekama naudojant specialią hormonų terapiją, kuri skatina susikaupimą ir kraujotaką gimdos gleivinėje. Kai recipiento gimda yra paruošta, implantuojama viena ar daugiau (atšildytų) zigotų.

Kiek apvaisintų kiaušialąsčių bus panaudota, sprendžia gydytojas, pasitaręs su būsimais tėvais. Jis taip pat atsižvelgia į medicinines išvadas ir motinos amžių. Daugeliu atvejų kiaušialąsčių donorystei naudojamos dvi zigotos.

Jei apvaisinto kiaušinėlio implantacija buvo sėkminga – ty recipientė pastojo – nėštumą įprastai stebi ginekologas.

Kiaušinių donorystės rizika

Hormonų gydymas, kurį turi atlikti donoras, gali sukelti psichologinį ir fizinį stresą. Pats kiaušialąstės paėmimas yra chirurginė procedūra su susijusia rizika, pvz., reikalinga anestezija.

Nereikėtų nuvertinti ir emocinės naštos. Daugelis moterų, paaukojusių kiaušialąstes, apie tai nepraneša savo artimiesiems ir draugams – bijodamos susilaukti nesupratimo. Tačiau gydantis ginekologas turėtų būti informuotas apie tai, kaip pastojo vėliausiai per vėlesnę nėštumo pagalbą Vokietijoje. Taip yra todėl, kad nėščios moterys po kiaušinėlio donorystės Vokietijoje priskiriamos didelės rizikos pacientėms:

Patirtis rodo, kad nėščiajai žymiai padidėja tam tikrų formų aukšto kraujospūdžio (hipertenzinės nėštumo ligos) rizika. Todėl ekspertai rekomenduoja atidžiai stebėti besilaukiančią mamą.

Kiaušinių donorystės teisinė situacija

Daugelis Europos Sąjungos šalių pastaraisiais metais legalizavo gydytojų atliekamą kiaušinėlių donorystę. Tačiau Vokietija to neleidžia, taip pat neleidžia embrionų donorystės. Tai reglamentuojama 1990 m. Embrionų apsaugos įstatyme, kuriuo siekiama užkirsti kelią surogatinei motinystei ir komerciniam piktnaudžiavimui. Taip yra todėl, kad kiaušialąstes dovanojanti moteris rizikuoja savo sveikata – skirtingai nei spermą dovanojantys vyrai, o to nereglamentuoja įstatymai.

Dėl kiaušialąsčių donorystės draudimo Vokietijoje daugelis porų, norinčių susilaukti vaikų, keliauja į kitas ES ar viso pasaulio šalis, kuriose kiaušialąsčių donorystė yra legali. Populiarios klinikos yra Čekijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir JAV.

Po sėkmingos kiaušinėlių donorystės užsienyje moteris negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn Vokietijoje. Nėščiajai po procedūros ir toliau bus teikiama įprasta medicininė pagalba Vokietijoje. Vokietijoje teisėtą motinystę prisiima vaiką pagimdžiusi moteris.

Dar kai ką reikia turėti omenyje dovanojant kiaušinėlius užsienyje: priklausomai nuo šalies, vėliau vaikai gali nesugebėti atsekti savo genetinių šaknų. Taip yra todėl, kad donorystė dažnai būna anoniminė.

Kiaušinių donorystė: sėkmės perspektyvos

Kiaušialąstės donorai dažniausiai būna jauni – gera sėkmingo vaisiaus apvaisinimo ir vystymosi sąlyga. Tačiau svarbų vaidmenį vaidina ir recipiento būklė bei amžius. Vidutiniškai statistinė tikimybė, kad kiaušialąsčių donorystės procedūra bus sėkminga, siekia 30–45 proc.