Trumpa apžvalga
- Simptomai: Lojimas, staccato kosulys, švokštimas kvėpuojant po priepuolių, ne tokie būdingi simptomai suaugusiems.
- Ligos eiga ir prognozė: Simptomai dažnai išlieka kelias savaites, dažniausiai kokliušas užgyja be pasekmių. Galimos komplikacijos; kūdikiams galimi sunkūs ir gyvybei pavojingi kursai.
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Bakterinė infekcija Bordetella pertussis, rečiau susijusiomis bakterijų padermėmis. Užsikrečiama lašeline infekcija, neskiepyti asmenys beveik visada suserga po kontakto su sukėlėju.
- Gydymas: Antibiotikai, įkvėpimas, pakankamas gėrimas, poilsis; stacionarus didelės rizikos pacientų, tokių kaip kūdikiai, gydymas.
- Tyrimai ir diagnostika: Fizinė apžiūra, priklausomai nuo ligos stadijos, sukėlėjo nustatymas, tepinėlis, bakterijų pasėlis, PGR nustatymas, antikūnų nustatymas kraujyje.
- Profilaktika: skiepijimas nuo kokliušo
Kas yra kokliušas?
Kokliušas (techninis terminas: kokliušas) yra užkrečiama bakterinė infekcinė liga. Pagrindinis patogenas vadinamas Bordetella pertussis. Kūdikiai ir vaikai dažnai užsikrečia kokliušu, tačiau užsikrėsti galima ir paaugliams bei suaugusiems, ypač jei jie neskiepyti arba jų apsauga nuo skiepų susilpnėjusi.
Kokliušas yra labai užkrečiamas. Dažniausiai užsikrečiama lašelinės infekcijos būdu. Infekcijos metu sukeliančios bakterijos suformuoja toksiną (bakterinį toksiną), kuris pažeidžia kvėpavimo takų gleivines. Toksinas ir toliau daro žalingą poveikį net tada, kai organizme nebėra bordetella.
Infekcijos rizika ir inkubacinis laikotarpis
Šiuose mažuose lašeliuose yra kokliušo bakterijų. Jei jų patenka ant sveiko žmogaus gleivinės (pvz., įkvėpus), pastarasis užsikrečia.
Kokliušu galima užsikrėsti ir bučiuojantis. Tai taip pat taikoma, jei naudojate tuos pačius stalo įrankius ar gėrimo indą kaip ir sergantis asmuo.
Net jei buvote paskiepyti nuo kokliušo ir patys nesusirgote, yra pavojus, kad trumpam tapsite bakterijų nešiotojais. Tokiu būdu jūs nepastebimai perduodate mikrobus kitiems žmonėms.
Inkubacinis periodas
Kaip ir daugumos infekcinių ligų atveju, po užsikrėtimo kokliušo simptomai pasireiškia tam tikrą laiką. Šis vadinamasis kokliušo inkubacinis laikotarpis yra apie 20–XNUMX dienų.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo kokliušo – vengti kontakto su šia liga sergančiais žmonėmis. Jei šeimoje yra buvę ligų, patartina laikytis rūpestingos higienos.
Suaugusiųjų kosulys
Kokliušas ilgą laiką buvo laikomas „vaikų liga“. Tačiau tai netiesa. Vis dažniau juo serga paaugliai ir suaugusieji:
2008 m. vidutinis kokliušu sergančių pacientų amžius buvo maždaug 42 metai. Prieš dešimt metų jis vis dar buvo apie 15 metų. Dabar du trečdaliai visų kokliušo atvejų pasireiškia vyresniems nei 19 metų žmonėms.
Taip yra todėl, kad suaugusieji dažnai pamiršta paskiepyti būtiną revakcinaciją: beveik visi vaikai, pradėję lankyti mokyklą, yra paskiepyti nuo kokliušo. Tačiau skiepijimas nepalieka imuniteto visam gyvenimui ir turi būti stiprinamas. Tie, kurie to nedaro, kontaktuodami su vakcina rizikuoja užsikrėsti kokliušo infekcija.
Kokie yra kokliušo simptomai?
Klasikiškai kokliušo infekcija progresuoja trimis etapais, kurių kiekvieną lydi skirtingi simptomai:
1. šaltoji fazė (katarinio stadija): trunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Šiame pirmajame etape kokliušo simptomai vis dar nėra specifiniai. Todėl jie retai interpretuojami teisingai. Daugeliu atvejų nukentėjusieji mano, kad simptomai yra nereikšmingas peršalimas. Pirmosios stadijos kokliušo simptomai yra šie:
- kosulys
- Čiaudėjimas
- skaudanti gerklė
- Bėganti nosis
2-oji priepuolio stadija (konvulsyvumo stadija): ši stadija trunka iki šešių savaičių. Atsiranda klasikiniai kokliušo požymiai: konvulsinis kosulys apima iki dusulio (taip pat vadinamas „lazuotu kosuliu“), ypač naktį. Po priepuolio pacientai įkvepia per gerklų spazmą su švilpimo garsu.
Šioje ligos stadijoje dauguma pacientų neturi apetito ir mažai miega arba visai nemiega. Karščiavimas pasireiškia retai.
3-asis sveikimo etapas (stage decrementi): ši paskutinė ligos stadija trunka iki dešimties savaičių. Per šį laiką kosulio priepuoliai pamažu silpnėja, o pacientai netrukus vėl pasijunta stipresni.
Suaugusiųjų kosulys
Suaugusiųjų kokliušas dažnai būna netipiškas: simptomai silpnesni, kosulio priepuoliai ne tokie sunkūs ir nuolatiniai, o ne panašūs į priepuolį. Uždusimo rizika nedidelė.
Tačiau dėl to infekcija netampa mažiau pavojinga; priešingai, daugelis sergančių suaugusiųjų tiesiog mano, kad kokliušas yra ypač nuolatinis, bet dažnas kosulys. Todėl jie dažnai nesikreipia į gydytoją.
Suaugusieji, užsikrėtę kokliušu, taip pat dažnai kelia pavojų aplinkiniams. Jie laikomi rimtu kūdikių ir pagyvenusių žmonių infekcijos šaltiniu. Šioms žmonių grupėms kokliušas kartais būna sunkus.
Kūdikių ir mažų vaikų kokliušas
Kuo jaunesnis vaikas, tuo pavojingesnis kokliušas. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai dar nėra susikūrę visiškos vakcinacijos apsaugos. Todėl šiame amžiuje kokliušas dažnai būna stiprus. Be to, kūdikiai ir mažyliai dažnai dar negali patys sėdėti, kad atsikosėtų.
Kūdikiams dažnai nėra būdingų simptomų. Kokliušo priepuoliai juose dažnai nėra labai sunkūs arba staccato. Dažnai pastebimas tik pypsėjimas arba paraudęs veidas. Tačiau dažnai kelioms sekundėms sustoja kvėpavimas (apnėja). Tai rodo kartais melsva odos spalva (cianozė).
Gretutinių ligų simptomai
Jei pacientui pasireiškia gretutinė liga, būdingi kokliušo simptomai gali būti papildyti kitais simptomais. Taip nutinka maždaug ketvirtadaliui visų pacientų. Priežastis dažniausiai ta, kad kokliušas diagnozuojamas ir gydomas pavėluotai.
Iki to laiko bakterijos dažnai jau išplito visame kūne. Galimos gretutinės ligos, taip pat antriniai kokliušo simptomai:
- Vidurinė ausis ir pneumonija: tai atsiranda, kai kokliušo bakterijos keliauja aukštyn ausies kanalu arba žemyn į plaučių audinį.
- Šonkaulių išvarža ir kirkšnies išvarža: jas sukelia ypač stiprūs kosulio priepuoliai. Dažnai šios išvaržos atpažįstamos tik daug vėliau, pavyzdžiui, kai sportuojant atsiranda stiprus skausmas.
- Didelis svorio kritimas: dažniausiai tai pasireiškia vaikams. Kokliušo dažnai lydi apetito stoka.
Kokia yra kokliušo eiga?
Kokliušas kartais trunka nuo savaičių iki mėnesių. Vieniems ligoniams ligos eiga gana lengva, o kitiems – sunki. Tačiau, kaip taisyklė, kokliušas visiškai užgyja be jokių ilgalaikių vėlyvų padarinių.
Komplikacijos išsivysto maždaug vienam iš keturių kokliušo sergančių pacientų. Tai visų pirma apima pneumoniją ir vidurinės ausies infekciją. Vaikai serga dažniau nei suaugusieji.
Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams iki šešių mėnesių. Ekstremaliais atvejais kvėpavimo sustojimas sukelia didelį deguonies trūkumą, kuris pažeidžia smegenis. Galima žala yra nuolatinis paralyžius, regos ar klausos sutrikimas ir psichikos sutrikimai.
Galimos kūdikių mirtys nuo kokliušo, tačiau labai retai. Kad kūdikiai, sergantys kokliušu, būtų atidžiai stebimi medicininiu požiūriu, rekomenduojamas gydymas ligoninėje.
Kokia kokliušo eiga nėštumo metu?
Šiuo metu specialistai nėščiosioms rekomenduoja skiepytis nuo kokliušo paskutinio nėštumo trimestro pradžioje (nuo 28 nėštumo savaitės) arba jau antrąjį trimestrą, jei yra priešlaikinio gimdymo rizika.
Dėl vakcinacijos būsimai mamai susidaro antikūnai prieš kokliušo sukėlėjus, kuriuos perduoda negimusiam vaikui. Tokiu būdu mažylis pirmosiomis gyvenimo savaitėmis gauna lizdinę apsaugą nuo kokliušo.
Rekomendacija taip pat taikoma bet kokiam naujam nėštumui ir neatsižvelgiant į tai, ar moteris prieš pastojimą jau buvo paskiepyta nuo kokliušo.
Taip pat patartina nuo kokliušo paskiepyti nėščiosios aplinką, pavyzdžiui, partnerius, vaikus ar senelius.
Labai mažai tikėtina, kad kokliušo bakterijos iš užsikrėtusios nėščios moters perduotų jos negimusiam vaikui.
Kokia yra kokliušo priežastis?
Bakterija taip pat išskiria įvairius nuodus (toksinus). Jie pažeidžia aplinkinius audinius, ypač kvėpavimo takų gleivinės blakstienas. Be to, jie susilpnina vietinę gynybą. Dėl to mikrobai dauginasi lengviau.
Negydomas kokliušas kartais sukelia rimtų komplikacijų. Naujagimiams kokliušas kartais kelia pavojų gyvybei.
Be Bordetella pertussis, retai yra kitų susijusių Bordetella rūšių, tokių kaip Bordetella parapertussis ir Bordetella holmesii. Tačiau infekcija šiais patogenais paprastai yra trumpesnė ir ne tokia sunki.
Koks gydymas reikalingas?
Kaip ir kitoms ligoms, kokliušui galioja: gydymas ir kokliušo gijimo eiga priklauso nuo ligos stadijos ir sunkumo.
Vaikų kokliušo terapija
Kūdikius, sergančius kokliušu, visada patartina gydyti stacionare. Klinikoje galima išsiurbti bronchų gleives – kūdikiai nepajėgia atsikosėti gleivių. Be to, gydytojai ir slaugytojai greitai ir profesionaliai elgiasi, kai kyla grėsmė arba sustoja kvėpavimas.
Sergantiems vaikams paprastai svarbu daug dėmesio ir meilės. Kokliušo atveju griežtas lovos režimas nėra būtinas. Pakanka fiziškai palengva. Leidžiami pasivaikščiojimai gryname ore ir ramūs žaidimai, kurie netgi naudingi daugumai vaikų. Tačiau įsitikinkite, kad aplinkoje yra mažai dirgiklių.
Nuraminkite vaiką kosulio priepuolių metu. Naudinga tada vaiką pasodinti arba nešti jį vertikalioje padėtyje. Įkvėpimas karštu vandeniu ir jūros druska kartais sumažina diskomfortą vyresniems vaikams. Mažiems vaikams vaistinėje yra inhaliatorių, kurie nekelia pavojaus nusiplikyti.
Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgą laiką, nepalengvėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Oras kambaryje turi būti pakankamai drėgnas. Tai galima pasiekti, pavyzdžiui, reguliariai ventiliuojant šoką arba naudojant drėgnas šluostes. Tai padidina drėgmę.
Svarbu, kad pacientai pakankamai gertų. Geriau ruoškite skystus arba minkštus patiekalus. Keletas nedidelių patiekalų, paskirstytų per dieną, yra geriau nei keli dideli patiekalai. Vaikai, sergantys kokliušu, yra linkę į rausti ir vemti.
Užtikrinkite, kad jūsų vaikas neužsikrėtimo laikotarpiu nesusidurtų su kitais vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis. Jie yra ypač jautrūs infekcijai ir galimiems sunkiems kursams bei komplikacijoms.
Tačiau gydymas antibiotikais ir vėliau gali būti naudingas, nes nutraukia infekcijos grandinę: praėjus maždaug penkioms dienoms nuo antibiotikų vartojimo pradžios, pacientai nebeužkrečiami. Tada jiems vėl leidžiama lankytis bendruomenės įstaigose, tokiose kaip mokykla ir darželis.
Naudojami antibiotikai yra eritromicinas, azitromicinas ir klaritromicinas. Jie vartojami nuo kelių dienų iki dviejų savaičių, priklausomai nuo veikliosios medžiagos.
Sirupas nuo kosulio dažniausiai padeda mažai arba visai nepadeda nuo kokliušo. Jei bronchuose susidariusios gleivės labai kietos, kartais padeda mukolitikai.
Suaugusiųjų kokliušo terapija
Suaugusiųjų kokliušo gydymas yra panašus į gydymą vaikams. Antibiotikai pirmiausia skiriami ankstyvose ligos stadijose. Vėlesniuose etapuose jie naudojami siekiant sumažinti kitų žmonių, ypač kūdikių, infekcijos riziką. Jiems kokliušas kartais kelia pavojų gyvybei.
Bendruomenės įstaigų darbuotojai (pavyzdžiui, mokytojai, auklėtojai, slaugos darbuotojai ir kt.) negali grįžti į darbą tol, kol to neleis gydantis gydytojas. Ištyrimo ir laboratorinių tyrimų rezultatais jis įvertina, ar pacientas vis dar išskiria kokliušo sukėlėjus.
Kaip gydytojas nustato diagnozę?
Siekdamas išaiškinti įtarimą dėl kokliušo, gydytojas pirmiausia surinks paciento ligos istoriją (anamnezę). Norėdami tai padaryti, jis pasikalba su pacientu arba – mažų vaikų atveju – su tėvais apie pasireiškiančius simptomus. Tipiški klausimai yra šie:
- Kiek laiko buvo kosulys?
- Ar atsikosėja gleivės, ar kosulys yra sausesnis?
- Ar po kosulio priepuolių yra kvėpavimo problemų?
- Ar yra kokių nors kitų nusiskundimų (karščiavimas, gerklės skausmas, krūtinės skausmas ir kt.)?
Jei būdingi kokliušo simptomai (vaikams), tai palengvina diagnozę. Tam patvirtinti atliekami laboratoriniai tyrimai. Kai kurios kraujo vertės kartais būna padidėjusios sergant kokliušu, pavyzdžiui, baltųjų kraujo kūnelių skaičius. Tai rodo uždegimą, bet nėra specifinis kokliušo požymis.
Laboratoriniai tyrimai ypač svarbūs, kai kokliušas netipinis. Tai ypač būdinga kūdikiams, tačiau dažniau pasitaiko ir paaugliams bei suaugusiems. Pastarieji dabar yra labiausiai paplitusi amžiaus grupė tarp sergančiųjų kokliušu.
Laboratoriniai tyrimai ir kokliušo tyrimai
Naudojamų laboratorinių tyrimų tipas priklauso nuo ligos stadijos.
Per pirmąsias dvi tris savaites nuo kosulio pradžios bandoma tiesiogiai aptikti kokliušo sukėlėją. Norėdami tai padaryti, gydytojas paima tamponą iš gilios gerklės arba išsiurbia bronchų gleives, kurios pacientui kosint kyla į viršų.
Kita galimybė – vadinamoji serumo diagnostika. Tai apima antikūnų prieš kokliušo sukėlėjus tyrimą paciento kraujo serume. Šis metodas galimas tik pažengus ligos stadijoms: tokius specifinius antikūnus galima aptikti tik praėjus maždaug trims savaitėms nuo kosulio pradžios.
Jei gydytojas įtaria komplikacijas ar antrines kokliušo ligas (pvz., vidurinės ausies uždegimą ar pneumoniją), būtina atlikti atitinkamus papildomus tyrimus.
Apie kokliušą reikia pranešti
Nuo 2013 metų Vokietijoje galioja reikalavimas pranešti apie kokliušo: įtarus kokliušą ir įrodžius ligą, gydytojas turi pranešti paciento pavardę atsakingai sveikatos tarnybai. Taip pat pranešama apie mirtį nuo kokliušo.
Skiepai nuo kokliušo
Ypač nuo kokliušo rekomenduojama skiepyti šias žmonių grupes:
- Vaisingo amžiaus moterys
- Glaudūs tame pačiame namų ūkyje gyvenančių nėščių moterų ir globėjų (pvz., vaikų priežiūros paslaugų teikėjų, tėvų, brolių ir seserų) kontaktai, pageidautina likus keturioms savaitėms iki vaiko gimimo
- Rūpestingi kokliušo sergančio vaiko tėvai
- Sveikatos priežiūros tarnybos ir bendruomenės įstaigų darbuotojai
Plačiau skaitykite straipsnyje skiepijimas nuo kokliušo.
