Kas yra kraujotaka?
Kraujotakos sistema yra savarankiška kraujagyslių sistema, turinti tiekimo ir šalinimo funkcijas. Jis aprūpina visas organizmo ląsteles gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, tokiomis kaip deguonis (susijungęs su raudonuoju kraujo pigmentu hemoglobinu), maistinėmis medžiagomis, vitaminais ir mineralais. Kita vertus, atliekos (pvz., anglies dioksidas) krauju pašalinamos iš audinių. Be to, kraujyje cirkuliuoja pasiuntinių medžiagos (pvz., hormonai) ir imuninės sistemos gynybinės ląstelės.
Kraujas varomas širdimi. Galingas tuščiaviduris raumuo pumpuoja kraują per kraujagysles dieną ir naktį, taip palaikydamas kraujotaką. Širdis ir kraujagyslių sistema kartu sudaro širdies ir kraujagyslių sistemą.
Žemo slėgio sistema ir aukšto slėgio sistema
Aukšto slėgio sistemoje, susidedančioje iš kairiojo skilvelio sistolės metu ir visų arterijų (įskaitant aortą ir arterioles), kraujospūdis yra daug didesnis: čia jis svyruoja nuo maždaug 80 mmHg (diastolės metu) iki 120 mmHg (sistolės metu). Aukšto slėgio sistema talpina apie 15 procentų viso kraujo tūrio.
Maža ir didelė kraujotaka
Kraujotakos sistema susideda iš dviejų tarpusavyje susijusių grandinių: didžiosios cirkuliacijos arba sisteminės kraujotakos ir mažos kraujotakos arba plaučių cirkuliacijos.
Kokia yra kraujotakos sistemos funkcija?
Svarbiausias kraujo apytakos uždavinys – maistinių medžiagų, pasiuntinių medžiagų ir dujų paskirstymas ir pašalinimas. Norėdami gauti daugiau informacijos, žr. šiuos tekstus:
Plaučių kraujotaka
Viską svarbaus apie mažąją kraujotaką galite perskaityti straipsnyje Plaučių kraujotaka.
Portalo cirkuliacija
Speciali kraujotakos sistemos dalis yra veninė cirkuliacija, per kurią kraujas iš virškinamojo trakto per kepenis patenka į apatinę tuščiąją veną. Plačiau apie tai galite paskaityti straipsnyje Portalinė venų cirkuliacija.
Kaip reguliuojama kraujotaka?
Kraujotakos sistemą arba kraujospūdį reguliuoja įvairūs mechanizmai, įskaitant autonominę nervų sistemą ir hormonus.
Ir atvirkščiai, kraujospūdžio sumažėjimą taip pat registruoja jutikliai ir praneša smegenims. Suaktyvinus simpatinę nervų sistemą padažnėja širdies susitraukimų dažnis, susitraukia kraujagyslės – vėl pakyla kraujospūdis.
Svarbūs kraujospūdžio reguliavimo jutikliai yra ir inkstuose. Jie registruojami, kai sumažėja kraujo tekėjimas į inkstus. Dėl to vis daugiau išsiskiria pasiuntinio medžiaga reninas, o tai savo ruožtu sukelia angiotenzino II išsiskyrimą. Dėl šio hormono kraujagyslės susitraukia, o tai padidina kraujospūdį.
Ilgainiui kraujotaką ar kraujospūdį galima kontroliuoti vandens ir elektrolitų pusiausvyra. Padidėjus kraujospūdžiui, organizmas per inkstus gali išskirti daugiau vandens ir taip sumažinti kraujo tūrį – krenta kraujospūdis. Jei kraujospūdis per žemas, inkstai gali sulaikyti daugiau vandens organizme, kad padidėtų kraujo tūris, taigi ir vėl kraujospūdis.
Aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija) yra didelė našta širdžiai ir kraujotakai: sergančiųjų kraujospūdis ilgą laiką yra 140/90 mmHg ar didesnis. Negydant pažeidžiama širdis ir kraujagyslės.
Jei pirmasis (sistolinis) kraujospūdis yra mažesnis nei 100 mmHg, yra hipotenzija (žemas kraujospūdis). Tai turi medicininę reikšmę tik tuo atveju, jei nukentėjusiam asmeniui pasireiškia tokie simptomai kaip sumažėjęs darbingumas, susilpnėjęs gebėjimas susikaupti arba šaltos rankos ir kojos.
Kai kuriems žmonėms greitas pakilimas iš gulimos ar sėdimos padėties sukelia staigų kraujospūdžio sumažėjimą (ortostatinę hipotenziją): sergantiesiems svaigsta galva, spengimas ausyse ir mirgėjimas prieš akis. Galimi ir kiti simptomai, tokie kaip širdies plakimas, prakaitavimas ir blyškumas, netgi kraujotakos kolapsas ir alpimas (sinkopė).
