Lėtinis bronchitas: simptomai ir gydymas

Trumpa apžvalga

  • Simptomai: Dažnas kosulys su skrepliais (padidėjusi gleivių gamyba); vėliau atsiranda dusulys fizinio krūvio metu ar net be krūvio, sumažėjęs darbingumas; esant komplikacijoms, širdies aritmijai, pamelsvai odai ir nagams dėl deguonies trūkumo ir edemos
  • Gydymas: Nustoti vartoti tabaką, nemedikamentinį įkvėpus, timptelėjusį masažą, kvėpavimo gimnastiką; gydomi bronchus plečiančiais vaistais arba kortizonu; antibiotikai antrinei bakterinei infekcijai gydyti
  • Priežastys: daugiausia rūkymas, rečiau genetiniai veiksniai arba aplinkos įtaka, pvz., teršalai
  • Diagnozė: ligos istorija (anamnezė), fizinė apžiūra klausantis plaučių, plaučių funkcijos tyrimas (spirometrija), krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija (KT), skreplių ir kraujo dujų tyrimas, elektrokardiografija (EKG) ir echokardiografija (širdies ultragarsas) ) esant komplikacijoms, jei reikia
  • Prognozė: retai išgydoma, dažnai gera prognozė ankstyvosiose gydymo stadijose; pažengusio bronchito (LOPL) atveju yra komplikacijų, tokių kaip dešinės širdies nepakankamumas ar širdies aritmija, taip pat dusulys, rizika, tada prognozė yra žymiai blogesnė
  • Prevencija: mesti rūkyti, vengti kontakto su dirginančiomis medžiagomis, vadovautis sveiku gyvenimo būdu, reguliariai mankštintis; paveldimo lėtinio bronchito beveik neįmanoma išvengti

Kas yra lėtinis bronchitas?

Gydytojai išskiria dvi lėtinio bronchito formas:

  • Paprastas (neobstrukcinis) lėtinis bronchitas: čia bronchų vamzdeliai yra chroniškai uždegę. Paprastai tai yra lengvesnė iš dviejų ligos formų.
  • Obstrukcinis lėtinis bronchitas: čia papildomai sutraukiami lėtinio uždegimo bronchai (obstrukcija = obstrukcija, užsikimšimas). Gydytojai taip pat kalba apie lėtinį obstrukcinį bronchitą (COB), kuris dažnai vadinamas „rūkančiųjų kosuliu“.

Obstrukcinis lėtinis bronchitas dažniausiai virsta lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Tada alveolės taip pat perpučiamos (plaučių emfizema). Todėl LOPL yra lėtinis obstrukcinis bronchitas kartu su emfizema. Liga yra viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje.

Kas kenčia nuo lėtinio bronchito?

Vokietijoje apie 10–15 procentų suaugusiųjų serga paprastu lėtiniu bronchitu. Rūkymas yra didžiausias rizikos veiksnys: kas antras vyresnis nei 40 metų rūkantis žmogus serga lėtiniu bronchitu. Vyrai šia liga serga daug dažniau nei moterys.

Obstrukciniu lėtiniu bronchitu serga maždaug XNUMX–XNUMX procentai moterų ir XNUMX–XNUMX procentai vyrų. Beveik visi pacientai rūkė arba toliau rūko net po diagnozės.

Simptomai

Jei lėtinio uždegimo bronchai yra papildomai dirginami (pvz., oro teršalų, tabako dūmų, infekcijų ir kt.), simptomai dažniausiai pablogėja.

Kosulys su didesniu ar mažesniu skreplių kiekiu taip pat yra tipiškas ūminio bronchito požymis. Tačiau sergant lėtiniu bronchitu simptomai yra daug mažiau ryškūs.

Sergant lėtiniu bronchitu, bendra paciento būklė paprastai būna gera. Nėra arba beveik nėra kvėpavimo problemų.

Ligai progresuojant paprastas lėtinis bronchitas dažnai perauga į lėtinį obstrukcinį bronchitą, o tai reiškia, kad uždegę bronchai vis labiau susiaurėja. Tai trukdo oro srautui įkvėpti ir iškvėpti.

Jei susiaurėjimas yra lengvas, dusulys atsiranda tik esant stresui, pavyzdžiui, vaikštant. Tačiau ligai progresuojant kvėpavimo takai vis siaurėja. Dėl to kvėpavimas tampa vis sunkesnis. Net ir esant vidutiniam krūviui (pvz., lipant laiptais), pacientai greitai užgniaužia kvapą. Blogiausiais atvejais obstrukcinis lėtinis bronchitas sukelia dusulį net ir be fizinio krūvio (ty ramybės būsenoje).

Sunkus kvėpavimas pacientams kainuoja daug energijos. Dėl to jų našumas sumažėja.

Visose obstrukcinio lėtinio bronchito stadijose kyla plaučių emfizemos simptomų rizika: kadangi plaučių alveolės išsitempia ir nyksta, o plaučių kvėpavimo pajėgumas nuolat mažėja. Plaučiai per daug išpūsti. Lėtinis bronchitas vėliau išsivystė į LOPL. Perėjimas yra skystas.

Lėtinis bronchitas sutrikdo plaučių savaiminio valymosi gebėjimą. Todėl pacientai yra jautrūs papildomoms bakterinėms kvėpavimo takų infekcijoms. Taip pat padidėja pneumonijos rizika.

Ar galima gydyti lėtinį bronchitą?

Rūkymas yra svarbiausias lėtinio bronchito sukėlėjas. Todėl gydymas yra sėkmingas tik tuo atveju, jei nukentėjusieji visiškai atsisako tabako ("meskite rūkyti"). Taip pat reikėtų vengti pasyvaus rūkymo. Jei įmanoma, reikėtų vengti ir kitų kenksmingų medžiagų, kurios dirgina bronchus. Jei pacientas darbe susiduria su tokiais dirginančiais veiksniais, gali būti patartina persikvalifikuoti.

Tolesnis lėtinio bronchito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Iš esmės yra nefarmakologinės ir farmakologinės priemonės.

Nefarmakologinės priemonės

Taip pat naudingi specialūs kvėpavimo metodai. Gydytojai dažnai rekomenduoja „lūpų stabdį“, pavyzdžiui: pacientas iškvepia per beveik uždarytas lūpas. Tai sukuria didesnį slėgį bronchuose, o tai sumažina jų žlugimą. Kvėpavimo pratimai taip pat yra naudingi ir palaiko kvėpavimą. Kineziterapeutas parodys pacientui tinkamus pratimus.

Lėtinis bronchitas skatina daugelį pacientų atsipalaiduoti. Tai ypač aktualu, jei jiems taip pat yra susiaurėję kvėpavimo takai (obstrukcinis lėtinis bronchitas). Tačiau labai svarbu, kad pacientai išliktų fiziškai aktyvūs. Reguliari mankšta ir sportas padidina bendrą atsparumą ir gyvenimo kokybę. Jei lėtinis bronchitas jau pažengęs, geriausia mankštintis prižiūrint medikams.

Taip pat labai svarbi sveika, subalansuota mityba. Paprastai tai skatina gerą sveikatą. Tai ypač svarbu mažo svorio pacientams. Obstrukcinis lėtinis bronchitas gali būti toks silpnas, kad pacientai numeta daug svorio. Tuomet patartina laikytis kaloringesnės dietos. Taip pat įsitikinkite, kad geriate pakankamai skysčių.

Vaistai nuo lėtinio bronchito

Kartais pacientams skiriami vadinamieji gliukokortikoidai ("kortizonas"). Jie slopina lėtinį bronchų uždegimą ir turi dekongestantinį poveikį gleivinei. Veikliosios medžiagos paprastai yra įkvepiamos.

Jei lėtinį bronchitą lydi ir bakterinė infekcija, gydytojas skirs antibiotikų.

(Obstrukcinis) lėtinis bronchitas kartais paūmėja (paūmėja). Galimi provokatoriai yra, pavyzdžiui, ūminės bakterijų ar virusų infekcijos. Tam reikalingas greitas ir intensyvus gydytojo gydymas, galbūt ligoninėje.

Kai kurie pacientai teigia, kad atsikosėjimą lengvinantys vaistai (pvz., acetilcisteinas ar ambroksolis) jiems padeda. Tačiau šių vaistų veiksmingumas nėra aiškiai moksliškai įrodytas.

Kas sukelia lėtinį bronchitą?

Lėtinis bronchitas pirmiausia yra „rūkančiųjų liga“: tabako dūmai tiesiogiai pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę. Jis tampa uždegimas ir gamina klampesnes gleives.

Tabako dūmai taip pat slopina blakstienų judėjimą bronchų vamzdeliuose. Jie paprastai perneša gleives, mikrobus ir kitas pašalines medžiagas į išėjimą (vėjo vamzdį ir gerklę). Tačiau rūkaliai nebegali to padaryti pakankamai.

Retesnės lėtinio bronchito priežastys

Teršalai aplinkoje ir darbo vietoje yra rečiau pasitaikančios lėtinio bronchito priežastys. Tai, pavyzdžiui, dujos, dulkės ir garai, kurie dirgina kvėpavimo takus. Pavyzdžiui, sieros dioksidas, azoto oksidai, ozonas, kadmis, silikatai, medienos, popieriaus, grūdų ir tekstilės dulkės.

Lėtinį bronchitą taip pat retai sukelia vadinamieji endogeniniai veiksniai. Tai veiksniai, kurie priklauso nuo paties paciento, pavyzdžiui, genetiniai veiksniai. Kai kuriais atvejais įgimtas fermento alfa-1-antitripsino trūkumas sukelia lėtinį bronchitą. Taip pat galima priežastis yra vadinamasis antikūnų trūkumo sindromas. Kiti žmonės kenčia nuo įgimto kvėpavimo takų blakstienų sutrikimo. Vaikystėje jiems dažnai išsivysto obstrukcinis lėtinis bronchitas.

Kai kuriems pacientams sunki ūminė kvėpavimo takų infekcija peraugo į lėtinį bronchitą. Ši rizika ypač kyla, jei užsikrėtusiems asmenims infekcija negydoma arba ji gydoma pavėluotai, kitaip tariant, jei infekcija yra pernešta. Pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos taip pat prisideda prie lėtinio bronchito išsivystymo.

Kaip atpažinti lėtinį bronchitą?

Įtarus lėtinį bronchitą, reikia kreiptis į patyrusį šeimos gydytoją arba pulmonologą.

Pirmiausia gydytojas išsamiai pasikalbės su pacientu, kad gautų jo ligos istoriją (ligos istorijos pokalbis). Galimi klausimai:

  • Kokie tiksliai yra jūsų simptomai? Kiek laiko turėjote simptomus?
  • Ar jūs rūkalius?
  • Nuo kada ir kiek rūkote?
  • Ar buvote/ar buvote susidūrę su kokiais nors konkrečiais teršalais, pavyzdžiui, darbe?
  • Ar turite kokių nors iš anksto esamų ar pagrindinių sąlygų?

Po to atliekama fizinė apžiūra. Be kita ko, gydytojas stetoskopu išklausys jūsų plaučius. Jis arba ji paprastai išgirs barnius. Jei yra obstrukcinis lėtinis bronchitas, paprastai girdimas vadinamasis švokštimas. Tai švilpimo garsas iškvepiant. Tai rodo susiaurėjusius kvėpavimo takus.

Plaučių funkcijos tyrimas

Gydytojas naudoja plaučių funkcijos testą, kad patikrintų, kaip gerai veikia paciento plaučiai. Tai ypač svarbu sergant obstrukciniu lėtiniu bronchitu. Galimi įvairūs metodai, pavyzdžiui, spirometrija. Plaučių funkciją dar tiksliau galima ištirti vadinamąja kūno pletizmografija.

Krūtinės ląstos rentgeno tyrimas

Krūtinės ląstos rentgeno spinduliai (krūtinės ląstos rentgeno spinduliai) pirmiausia naudojami siekiant pašalinti kitas simptomų priežastis. Pavyzdžiui, plaučių vėžys ir plaučių tuberkuliozė sukelia panašius simptomus kaip lėtinis bronchitas. Tas pats pasakytina apie svetimkūnius plaučiuose ir vadinamąją bronchektazę (bronchų išsipūtimą).

Lėtinis bronchitas rentgeno vaizde palieka netaisyklingus, išsklaidytus dryžius arba juostų šešėlius. Gydytojai tai vadina suragėjusia atelektaze arba „nešvaria krūtine“. Šešėliai atsiranda dėl to, kad alveolėse yra per mažai oro arba jo nėra. Dėl to atitinkamas plaučių plotas sumažėja arba visai neišsiplečia.

Tolesni tyrimai

Krūtinei vizualizuoti kartais naudojama kompiuterinė tomografija (KT). Tai leidžia, pavyzdžiui, atmesti bronchektazę.

Gydytojas kartais išsamiau ištiria atkosėtų skreplių mėginį. Tai gali būti naudojama, pavyzdžiui, norint nustatyti, ar bakterinė infekcija taip pat išplito kvėpavimo takuose.

Gydytojai dažnai matuoja kraujo dujas, ty deguonies ir anglies dioksido kiekį, taip pat kraujo pH vertę. Rezultatai gali būti naudojami siekiant įvertinti, kaip pažengęs lėtinis bronchitas. Tai ypač svarbu sergant obstrukciniu lėtiniu bronchitu.

Lėtinis bronchitas dažniausiai išsivysto tik vyresniame amžiuje. Tačiau jei pacientas yra jaunesnis nei 45 metų ir (arba) jo šeimoje yra buvę LOPL, priežastis dažnai yra paveldimas alfa-1-antitripsino trūkumas (antitripsino trūkumas). Priežastis taip pat gali būti įgimtas tam tikrų antikūnų trūkumas (antikūnų trūkumo sindromas). Kraujo tyrimas suteiks reikiamos informacijos.

Kokia lėtinio bronchito gydymo sėkmė?

Lėtinį bronchitą galima išgydyti retai – su sąlyga, kad jis dar labai ankstyvoje stadijoje ir griežtai vengiama provokuojančių veiksnių (rūkymo, kitų kenksmingų medžiagų ir pan.). Tačiau net ir paprastas lėtinis bronchitas dažniausiai tęsiasi visą gyvenimą. Tinkamai gydant, gyvenimo trukmė paprastai būna labai ilga, o sergantieji sulaukia brandžios senatvės – paprastas lėtinis bronchitas gyvenimo trukmės nesutrumpina.

Tačiau kiek mažiau nei 20 procentų pacientų paprastas lėtinis bronchitas ilgainiui virsta obstrukciniu lėtiniu bronchitu. Tada kvėpavimo takai visam laikui susiaurėja. Vaistai (pvz., simpatomimetikai) gali tik iš dalies pakeisti šį susiaurėjimą arba bent jau palengvinti simptomus.

Kita baisi komplikacija yra dešinės širdies nepakankamumas (cor pulmonale).

Be to, dėl lėtinio bronchito pacientai paprastai tampa jautresni infekcijoms, tokioms kaip gripas ir pneumonija. Tokios komplikacijos dažniausiai gerokai pablogina paciento būklę. Todėl gydytojai rekomenduoja žmonėms, sergantiems obstrukciniu lėtiniu bronchitu, reguliariai skiepytis nuo gripo ir pneumokokų (dažniausios pneumonijos priežastys).

Ar galima išvengti lėtinio bronchito?

Kadangi rūkymas yra pagrindinė lėtinio bronchito priežastis, geriausias būdas apsisaugoti nuo šios ligos yra labai sumažinti arba visiškai mesti rūkyti. Tik „mesti rūkyti“ išvengiama per didelio kvėpavimo takų gleivinių, ypač bronchų, dirginimo.

Venkite dirgiklių, kurie gali sukelti. Pasitarkite su darbdaviu, jei įtariate, kad jūsų profesinėje aplinkoje (darbe) yra medžiagų, kurios dirgina jūsų kvėpavimo takus. Gali prireikti pertvarkyti ar pakeisti darbą.

Jei yra paveldimų rizikos veiksnių, lėtinio bronchito vargu ar galima apsisaugoti. Kad išvengtumėte komplikacijų, vadovaukitės kiek įmanoma sveikesniu gyvenimo būdu ir reguliariai mankštinkitės.