Nerimas – priežastys ir gydymas

Trumpa apžvalga

• Kas yra baimė? Iš esmės normali reakcija į grėsmingas situacijas. Nerimas yra patologinis, kai atsiranda be konkrečios priežasties, tampa dažnu/nuolatiniu palydovu ir pablogina gyvenimo kokybę.
• Patologinio nerimo formos: generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, fobijos (pvz., klaustrofobija, arachnofobija, socialinė fobija), potrauminio streso sutrikimas, širdies neurozė, hipochondrija, nerimas sergant šizofrenija ir depresija.
• Patologinio nerimo priežastys: įvairūs aiškinamieji metodai (psichoanalitinis, elgesio ir neurobiologinis). Nerimą sukeliantys veiksniai yra stresas, traumos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, tam tikri vaistai, skydliaukės disfunkcija, širdies ir smegenų ligos.
• Kada kreiptis į gydytoją? Esant per dideliam nerimui, dažnėjantis ar sunkėjantis ir savaime neįveikiamas nerimas, nerimas be objektyvios priežasties ir/ar dėl nerimo smarkiai pablogėjusi gyvenimo kokybė.
• Diagnozė: Detalus pokalbis, anketos, galbūt tolesni tyrimai.
• Terapija: Kognityvinė elgesio terapija, giluminiai psichologiniai metodai, vaistai.
• Savipagalba ir profilaktika: Atsipalaidavimo metodai, vaistiniai augalai, sveikas gyvenimo būdas, daug mankštos ir sveika mityba.

Nerimas: aprašymas

Baimė, kaip ir džiaugsmas, malonumas ir pyktis, yra viena pagrindinių žmogaus emocijų. Tai labai svarbu išlikimui: tie, kurie bijo, kritinėse situacijose elgiasi ypač atsargiai ir dėmesingai – arba pirmiausia nekelia pavojaus sau. Be to, baimė verčia organizmą sutelkti visas atsargas, kurių reikia kovai ar pabėgimui.

Nerimas: simptomai

Nerimą lydi įvairūs fiziniai simptomai. Jie apima:

• Palpitacija
• pagreitėjęs pulsas
• @prakaitavimas
• drebulys
• pasunkėjęs kvėpavimas
• svaigulys

Stipraus nerimo atvejais taip pat gali pasireikšti krūtinės skausmas, vėmimas, viduriavimas, nerimo jausmas ir net sąmonės netekimas. Kenčiantieji jaučiasi atsiriboję arba praradę protą. Panikos priepuolių metu sergantieji dažnai bijo mirties. Savo ruožtu bendras nerimas dažnai siejamas su skausmu.

Nerimas: kas normalu, kas patologiška?

Apie patologinį nerimą kalbama tada, kai nerimas atsiranda be konkrečios priežasties ar net tampa nuolatiniu palydovu. Tada tai gali labai apriboti nukentėjusio asmens gyvenimo kokybę. Tokios baimės yra ne normali reakcija į konkrečią grėsmę, o savarankiškas klinikinis vaizdas, kurį reikėtų gydyti psichoterapiškai.

Nerimo sutrikimų formos

Terminas nerimo sutrikimas reiškia psichikos sutrikimų grupę, kai nerimo simptomai pasireiškia be išorinės grėsmės. Šie nerimo simptomai gali būti fiziniai (širdies plakimas, prakaitavimas ir kt.) ir psichologiniai (katastrofiškas mąstymas, vengimas elgesys, pvz., atsisakymas išeiti už durų ir pan.). Nerimo sutrikimas gali pasireikšti įvairiomis formomis:

Generalizuotas nerimo sutrikimas.

Žmonėms, sergantiems generalizuotu nerimo sutrikimu, rūpesčiai ir baimės yra nuolatiniai palydovai. Dažnai šios baimės neturi konkrečios priežasties (išplitęs nerimas, nerimas ir bendras nervingumas).

Tačiau jie gali būti susiję ir su realiomis grėsmėmis (autoavarijos ar artimų giminaičių ligos galimybe ir pan.), nors tokiu atveju nerimo simptomai yra perdėti.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui būdingos įkyrios mintys ir (arba) veiksmai. Pavyzdžiui, sergantieji reaguoja įtemptai ir su nerimu, kai jiems neleidžiama atlikti tam tikrų ritualų. Tai apima, pavyzdžiui, prievartą plauti, skaičiuoti daiktus arba pakartotinai tikrinti, ar langai užrakinti.

Pavyzdžiui, įkyrios mintys gali turėti agresyvų, įžeidžiantį ar bauginantį turinį.

Fobija

Žmonės su fobija per daug bijo tam tikrų situacijų ar objektų. Tačiau dauguma sergančiųjų žino, kad jų baimės iš tikrųjų yra nepagrįstos. Nepaisant to, atitinkami pagrindiniai dirgikliai kartais sukelia žiaurias baimės reakcijas.

Tokie pagrindiniai dirgikliai gali būti tam tikros situacijos (kelionės oru, didelis aukštis, važiavimas liftu ir kt.), gamtos reiškiniai (perkūnija, atviras vanduo ir kt.) arba tam tikri gyvūnai (pvz., vorai, katės). Kartais su liga ir sužalojimu susiję dalykai (kraujas, injekcijos ir kt.) taip pat sukelia fobiją.

Ekspertai išskiria tris pagrindinius fobijų tipus:

Agorafobija („klaustrofobija“).

Vidutinės trukmės laikotarpiu sergantieji dažnai visiškai pasitraukia iš baimės ir nebepalieka savo namų.

Socialinė fobija

Žmonės, turintys socialinę fobiją, bijo būti dėmesio centre, patekti į nepatogią situaciją ar patirti nesėkmę. Todėl jie vis labiau pasitraukia iš socialinio gyvenimo.

Specifinė fobija

Čia fobija turi siaurai apibrėžtą trigerį. Taip yra, pavyzdžiui, arachnofobija, švirkšto fobija, skrydžio baimė, klaustrofobija (uždaros erdvės baimė) ir aukščio baimė (vertigo).

Ne kiekvieną fobiją reikia gydyti. Bet jei jūsų nerimo sutrikimas riboja jūsų gyvenimo kokybę, turėtumėte gydytis.

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS).

Potrauminio streso sutrikimas (PTSD) atsiranda dėl itin įtemptos ar grėsmingos patirties (traumos). Tai gali būti, pavyzdžiui, karo išgyvenimas, stichinė nelaimė, rimta avarija, artimo giminaičio mirtis, seksualinė prievarta ar kitoks smurto išgyvenimas.

PTSD būdingi vadinamieji prisiminimai. Tai staigūs, labai įtempti atminties fragmentai, kuriuose nukentėjęs asmuo vėl ir vėl išgyvena trauminę patirtį. Atsigręžimus sukelia, pavyzdžiui, garsai, kvapai ar tam tikri žodžiai, glaudžiai susiję su traumuojančia patirtimi.

Norėdami išvengti šių dirgiklių, daugelis traumuotų žmonių pasitraukia. Jie yra labai nervingi ir irzlūs, kenčia nuo miego ir koncentracijos sutrikimų, tačiau tuo pačiu atrodo vis labiau be emocijų.

Panikos sutrikimas

Panikos sutrikimas dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Nukentėjusieji kartojasi didžiuliais nerimo priepuoliais su sunkiais fiziniais ir psichologiniais simptomais. Tai yra dusulys, širdies plakimas, veržimas gerklėje arba uždusimo jausmas, prakaitavimas, pykinimas, baimė mirti ar prarasti kontrolę ir netikrumo jausmas.

Paprastai panikos priepuolis trunka mažiau nei pusvalandį. Tai gali įvykti gana netikėtai arba gali atsirasti dėl tam tikrų situacijų.

Kiti patologinio nerimo tipai

Žmonės su hipochondrija (naujas terminas: hipochondrinis sutrikimas) gyvena nuolatinėje baimėje susirgti rimta ar net mirtina liga. Tai darydami jie klaidingai interpretuoja nekenksmingus fizinius simptomus. Net gydytojų patikinimai, kad jie sveiki, negali jų įtikinti ar nuraminti.

Hipochondrija priklauso vadinamiesiems somatoforminiams sutrikimams – kaip ir širdies neurozei: čia sergantieji kenčia nuo širdies plakimo, dusulio, baiminasi infarkto, nerandant organinės nusiskundimų priežasties.

Kartais nerimas pasireiškia kaip kitų ligų simptomas. Pavyzdžiui, šizofrenija sergantys žmonės dažnai kenčia nuo didžiulio nerimo. Jie suvokia savo išorinį pasaulį kaip grėsmingą, turi haliucinacijų ar persekiojamo kliedesio. Depresiją dažnai lydi ir objektyviai nepagrįstos baimės.

Nerimas: priežastys

Yra įvairių teorijų apie patologinio nerimo ar nerimo sutrikimų kilmę:

• Kita vertus, elgesio terapijos metodai baimes vertina kaip išmoktas. Pavyzdžiui, baimė skristi. Jis gali išsivystyti, kai atitinkamas asmuo laive patyrė grėsmingą situaciją (pvz., stiprią turbulenciją). Atitinkamai, baimės gali išsivystyti vien stebint – pavyzdžiui, kai vaikas patiria, kad jo mama bijo voro.

• Kita vertus, neurobiologiniai metodai daro prielaidą, kad nerimo sergančių pacientų autonominė nervų sistema yra nestabilesnė nei sveikų žmonių, todėl ypač greitai ir audringai reaguoja į dirgiklius.

Veiksniai, galintys sukelti nerimą

• Stresas: stiprus psichinis stresas gali sukelti nuolatinį nerimo ar panikos priepuolių jausmą.

• Trauma: Trauminiai išgyvenimai, tokie kaip karas, nelaimingi atsitikimai, piktnaudžiavimas ar stichinės nelaimės, gali sukelti pasikartojantį nerimą.

• Alkoholio ir narkotikų vartojimas: narkotikų, tokių kaip alkoholis, LSD, amfetaminai, kokainas ar marihuana, vartojimas taip pat gali sukelti nerimą ar paniką.

• Skydliaukės funkcijos sutrikimai: tiek hipertiroidizmas, tiek hipotirozė gali sukelti nerimą ir panikos priepuolius.

• Širdies ligos: organiniai širdies sutrikimai, tokie kaip širdies aritmija ar širdies stenozė (krūtinės angina), taip pat gali sukelti didžiulį nerimą.

• Smegenų ligos: retais atvejais už nerimo slypi organinė smegenų liga, pavyzdžiui, uždegimas arba smegenų auglys.

Nerimas: kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?

Jei jums tinka vienas ar daugiau iš toliau nurodytų reiškinių, dėl savo nerimo turėtumėte kreiptis į gydytoją:

• Jūsų nerimas yra per didelis.
• Jūsų nerimas kaskart vis dažnesnis ir stipresnis.
• Jūs negalite savarankiškai įveikti savo nerimo.
• Dabartinės jūsų gyvenimo aplinkybės negali paaiškinti jūsų nerimo sunkumo.
• Jūsų gyvenimo kokybė labai apribota dėl jūsų nerimo.
• Jūs pasitraukiate iš socialinio gyvenimo dėl savo nerimo.

Netgi baimės, kurios turi suprantamą priežastį, gali reikalauti gydymo. Pavyzdžiui, kai gyvybei pavojingą ligą, pavyzdžiui, vėžį, lydi didžiulis nerimas.

Nerimas: ką daro gydytojas?

Diagnozę gydytojas nustato po išsamaus pokalbio, kuriame taip pat aptariamos galimos baimių priežastys ir provokatoriai (anamnezė). Šiame procese padeda specializuoti klausimynai. Jie leidžia įvertinti, koks stiprus yra jūsų nerimas ir prieš ką jis nukreiptas.

Kai kuriais atvejais reikia atlikti papildomus tyrimus (pvz., kraujo tyrimus, EKG), kad būtų pašalintos organinės nerimo simptomų priežastys.

Kai jūsų nerimas bus išsamiau išaiškintas, gydytojas gali pasiūlyti tinkamą gydymą.

Kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinė elgesio terapija pasirodė esanti ypač veiksminga gydant nerimą. Jis gali būti naudojamas norint atrasti ir kvestionuoti nerimą sukeliančius elgesio modelius, mintis ir jausmus. Tikslingi pratimai padeda pakeisti šiuos nerimą sukeliančius modelius.

Pacientai, sergantys socialine fobija, gali žaisti vaidmenimis, kad išbandytų baisias situacijas saugomoje erdvėje. Taip jie įgyja pasitikėjimo savimi ir socialinių įgūdžių. Tai padeda jiems įveikti savo baimes.

Giluminiai psichologiniai metodai

Kartais gali būti naudinga ir giluminė psichologinė terapija (pvz., psichoanalizė). Tai gali atskleisti giliau slypinčias psichologines problemas, kurios yra nerimo priežastis.

Vaistas

Be psichoterapinių priemonių, vaistai gali padėti suvaldyti nerimą. Antidepresantai, be kita ko, pasirodė esąs veiksmingi. Trankviliantai, tokie kaip benzodiazepinai, taip pat gali sumažinti nerimą. Tačiau kadangi jie gali sukelti priklausomybę, juos reikia vartoti tik prižiūrint gydytojui ir ribotą laiką.

Priežastinių ligų gydymas

Jei patologinio nerimo priežastis yra kitos ligos (pvz., šizofrenija), jas reikia gydyti profesionaliai.

Nerimas: ką galite padaryti patys

Net ir esant „normaliam“ (ne patologiniam) nerimui ir įtampai, turėtumėte tapti aktyvūs.

Atsipalaidavimo metodai

Bet kokiu atveju prasminga išmokti atsipalaidavimo metodą. Priežastis: atsipalaidavimas ir nerimas yra dvi emocinės būsenos, kurios viena kitą paneigia. Taigi, jei įvaldote atsipalaidavimo techniką, galite ją naudoti norėdami įveikti nerimą ir net panikos priepuolius. Pavyzdžiui, specialūs kvėpavimo pratimai, joga, autogeninė treniruotė ir progresyvus Jacobsono raumenų atpalaidavimas.

Vaistiniai augalai

Šie vaistiniai augalai yra ypač naudingi esant tokiems simptomams kaip nerimas, nervingumas, vidinė įtampa ir neramumas:

Jie gali būti naudojami atskirai arba kartu.

Paruošti preparatai iš vaistinės

Vaistinėse galima įsigyti įvairių paruoštų vartoti preparatų, pagamintų iš minėtų vaistinių augalų, pavyzdžiui, kapsulių, dražė ar lašų pavidalu. Augaliniai vaistai turi kontroliuojamą veikliųjų medžiagų kiekį ir yra oficialiai patvirtinti kaip vaistai. Pasitarkite su vaistininku dėl patarimo dėl pasirinkimo ir naudojimo.

Vaistiniai augalai kaip arbata

Jei jūsų nerimas nepalengvėja arba net pablogėja nepaisant gydymo, turėtumėte pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Jeigu reikia papildomai vartoti kitų vaistų, prieš vartojant vaistinių augalų preparatus, reikia pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Tai padės išvengti nepageidaujamų sąveikų.

Gyvenimo būdas

Be to, sveikesnis gyvenimo būdas taip pat gali turėti teigiamos įtakos nerimo simptomams. Pavyzdžiui, mankšta mažina stresą ir pagerina kūno rengybą. Be to, mankšta pagerina miegą, kuris daugeliui nerimą keliančių pacientų gerokai sutrikdo.

Sveika mityba suteikia papildomos energijos. Visa tai turi įtakos ir psichikos stabilumui – tie, kurie jaučiasi žvalesni ir labiau tinkami, geriau susitvarko su problemomis, konfliktais ir nerimu.