Kas yra pailgoji smegenys?
Pailgosios smegenys (myelencephalon, afterbrain) yra žemiausia ir užpakalinė smegenų sritis. Perėjus nuo nugaros smegenų, jis sustorėja svogūno pavidalu ir baigiasi ties tilteliu. Mielencefalone yra kaukolės nervo branduoliai, todėl nuo VII iki XII atsiranda kaukolės nervai, atsirandantys iš pailgųjų smegenų priekinio paviršiaus.
Be plyšio, einančio žemyn per vidurį, priekiniame pailgųjų smegenų paviršiuje yra piramidė, kuri smailėja žemyn ir iš dalies traukiasi į šoninę virvelę, iš dalies kerta per vidurinę liniją, o kita dalis traukiasi į priekinę virvelę. Be piramidės, pailgųjų smegenėlių priekyje yra alyvuogė, kurios viduje yra alyvuogių branduolys, pilkoji medžiaga.
Užpakalinėje mielencefalono pusėje tęsiasi užpakalinė virvelė, kuri gimdos kaklelio smegenyse suskilo į dvi dalis. Abi sruogos palaipsniui platėja ir pailgosiose smegenyse sudaro du sustorėjimus, kuriuose yra užpakalinių sruogų branduoliai. Tai yra perjungimo stotys į užpakalinio laido takų neuroną.
Kokia yra pailgųjų smegenų funkcija?
Pailgosiose smegenyse yra svarbūs kvėpavimo ir kraujotakos reguliavimo centrai, taip pat refleksiniai centrai, skirti rijimo ir čiulpimo refleksui, kosulio, čiaudėjimo ir užkimimo refleksui bei vėmimo centrai.
Kvėpavimas
Kvėpavimo judesius kontroliuoja pailgosios smegenyse esančios neuronų grupės. Ritminis kvėpavimo aktyvumas vyksta per sudėtingą kvėpavimo neuronų grandinę pailgosiose smegenyse, kurios skatina ir slopina vienas kitą. Bazinį kvėpavimo ritmą užtikrina kvėpavimo centras, kurį atitinkamiems poreikiams gali pritaikyti aukštesni smegenų centrai ir kūno periferija.
Pavyzdžiui, fizinio aktyvumo metu reikia stipriau kvėpuoti, kad būtų galima patenkinti padidėjusį deguonies poreikį. Taigi informacija į kvėpavimo centrą pailgosiose smegenyse tiekiama per sąnariuose ir raumenyse esančius mechanoreceptorius, kad padidėtų kvėpavimo potraukis.
Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema
Periferiniai nervai turi pagrindinę veiklą, simpatinį tonusą. Tai nulemia takai, kilę iš pailgųjų smegenų ir per užpakalines smegenis besitęsiantys į nugaros smegenis. Jei stimuliuojamas šis simpatinės nervų sistemos valdymo centras pailgosiose smegenyse, atitinkamai suaktyvinami simpatiniai nervai ir su jais susiję organai. Dėl to, pavyzdžiui, padidėja kraujospūdis.
Ir atvirkščiai, šio valdymo centro slopinimas sumažina simpatinių nervų aktyvumą, todėl, pavyzdžiui, sumažėja kraujospūdis.
Virškinimą plonojoje žarnoje, be kita ko, reguliuoja žarnyno sienelės raumenų tonusas ir žarnyno sienelės nervinės skaidulos. Parasimpatinės nervų sistemos skaidulos traukia sužadinimo ir slopinimo ganglijas. Kuri funkcija – sužadinanti ar slopinanti – vyrauja, nustatoma pailgųjų smegenų nerviniuose branduoliuose (ir apatinėje nugaros smegenų dalyje).
grandinė
Kramtymas ir rijimas
Pailgosiose smegenyse yra centrai, kurie kontroliuoja kramtymą ir rijimą, taigi ir maisto suvartojimą. Viršesni už juos yra du centrai – valgymo centras ir sotumo centras pagumburio branduoliuose. Kramtymą ir rijimo pradžią kontroliuoja kaukolės nervai, atsirandantys iš pailgųjų smegenų (trišakis nervas, hipoglosinis nervas ir klajoklis nervas).
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra
Pailgosiose smegenyse yra chemiškai jautrių receptorių, kurie reguliuoja organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
kitas
Nusileidžiantys takai, jungiantys smegenis su nugaros smegenimis, praeina per mielencefaloną, o čia perjungiami kylantys keliai.
Epikritinio jautrumo nervinės skaidulos – smulkūs temperatūros ir lytėjimo pojūčiai, judesio ir padėties pojūtis, jėgos ir formos atpažinimas – baigiasi užpakalinio laido branduoliuose nucleus gracilis ir nucleus cuneatus.
Pailgųjų smegenėlių alyvmedžių branduoliai koordinuoja smulkiąją motoriką.
Kur yra pailgosios smegenys?
Kokias problemas gali sukelti pailgosios smegenys?
Meduloblastoma yra piktybinis smegenėlių auglys, kuris greitai auga ir yra nediferencijuotas. Jis išstumia pailgąsias smegenis dėl savo dydžio augimo. Medulloblastoma dažniausiai vystosi vaikystėje ir paauglystėje, ypač septintaisiais–dvyliktaisiais gyvenimo metais. Pagrindiniai simptomai yra vėmimas ir judesių koordinavimo sutrikimas (ataksija) su polinkiu kristi atgal.
Pailgųjų smegenų infarktą gali sukelti svarbios kraujagyslės (Arteria cerebelli inferior posterior) užsikimšimas tilto perėjimo į pailgąsias smegenyse vietoje. Galimi simptomai yra galvos skausmas, dažnas širdies plakimas, dusulys, sukamasis galvos svaigimas ir polinkis kristi, akių drebulys, eisenos sutrikimas, rijimo ir kalbos sutrikimas, jutimo sutrikimai dėl trišakio nervo paralyžiaus.
Kraujo tėkmės sutrikimas pailgosiose smegenyse, pavyzdžiui, esant smegenų išemijai, sukelia simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimą. Tas pats atsitinka, kai staigus kraujavimas reikalauja vietos smegenyse ir išstumia smegenų audinį: padidėja simpatinė veikla ir pakyla kraujospūdis (Kušingo refleksas).
