Pipamperonas: poveikis, pritaikymas, šalutinis poveikis

Kaip veikia pipamperonas

Cheminiu požiūriu pipamperonas yra vadinamasis butirofenonas, todėl priklauso tai pačiai veikliųjų medžiagų klasei kaip ir haloperidolis. Tačiau, priešingai nei haloperidolis, pipamperonas turi tik silpną antipsichozinį poveikį, bet stipresnį raminamąjį ir slopinamąjį poveikį.

Ši pasiuntinių medžiagų pusiausvyra sutrinka žmonėms, kenčiantiems nuo miego sutrikimų ar fizinio neramumo. Pipamperonas gali jį atkurti blokuodamas tam tikras dopamino prijungimo vietas (receptorius) – pacientas tampa ramesnis ir gali geriau miegoti.

Dėl palankaus šalutinio poveikio profilio (įskaitant ne burnos džiūvimą, vidurių užkietėjimą, regėjimo sutrikimus) pipamperonas yra naudingas vaistas vyresnio amžiaus žmonėms.

Absorbcija, skilimas ir išskyrimas

Tada degradacija vyksta kepenyse. Tada skilimo produktai išsiskiria su šlapimu per inkstus.

Kada vartojamas pipamperonas?

Pipamperono vartojimo indikacijos (indikacijos) apima:

  • miego sutrikimai
  • psichomotorinis sujaudinimas

Kaip vartoti Pipamperon

Koks yra pipamperono šalutinis poveikis?

Labai dažnai, ty daugiau nei dešimčiai procentų gydytų asmenų, pasireiškia mieguistumas ir vadinamasis „dantračio fenomenas“. Pacientai nebegali ištiesti rankų ir kojų tekančiu judesiu, o tik trūkčiojančiai, atlikdami nedidelius pavienius judesius.

Retai, ty mažiau nei 0.1 proc. gydytų asmenų, pipamperono vartojimas sukelia traukulius, galvos skausmą ir pieno liaukų sekreciją.

Labai retai išsivysto vadinamasis „piktybinis neurolepsinis sindromas“. Tokiu atveju atsiranda drebulys ir aukšta temperatūra. Dėl to gali atsirasti raumenų irimas, kurį reikia nedelsiant gydyti. Maždaug 20 procentų atvejų, nepaisant gydymo, piktybinis neurolepsinis sindromas yra mirtinas.

Kontraindikacijos

Vaistų, kurių sudėtyje yra pipamperono, negalima vartoti šiais atvejais:

  • Parkinsonizmas
  • sąlygos su centrinės nervų sistemos nuobodu

Vaistų sąveika

Vartojant tuo pačiu metu, pipamperonas ir šios medžiagos gali sustiprinti vienas kito poveikį:

  • antidepresantai
  • Analgetikai
  • centrinį poveikį slopinantys vaistai (pvz., migdomieji, psichotropiniai vaistai, antihistamininiai vaistai)

Vaistai, kurių sudėtyje yra pipamperono, mažina levodopos ir bromokriptino poveikį. Abu vaistai skiriami sergant Parkinsono liga.

Vartojant kartu su pipamperonu, gali susilpnėti antihipertenzinių vaistų poveikis. Reikia vengti vartoti kartu su kitais vaistais, kurie taip pat gali pailginti QT intervalą (pvz., antiaritminiais vaistais, makrolidų grupės antibiotikais, vaistais nuo maliarijos) arba sukelti kalio trūkumą (hipokalemiją) (pvz., tam tikrais diuretikais).

Vaistai su pipamperonu gali pabloginti gebėjimą reaguoti. Todėl gydymo metu nereikėtų aktyviai dalyvauti kelių eisme ir nedirbti su sunkia technika.

Amžiaus apribojimai

Vaikams ir paaugliams iki 18 metų pipamperoną galima skirti tik gydytojui griežtai įvertinus naudos ir rizikos santykį.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Geriau patikrintos alternatyvos yra prometazinas (nuo neramumo ir susijaudinimo) bei amitriptilinas ir difenhidraminas (nuo miego sutrikimų).

Kaip gauti vaistų su pipamperonu

Vaistams, kurių sudėtyje yra pipamperono, Vokietijoje ir Šveicarijoje reikia recepto, todėl juos galima įsigyti vaistinėse tik pateikus gydytojo receptą. Vokietijoje veiklioji medžiaga tiekiama tabletėmis, sultimis arba geriamasis tirpalas, o Šveicarijoje – tik tabletėmis.

Kiek laiko buvo žinomas pipamperonas?

Veiklioji medžiaga pipamperonas priklauso ilgą laiką vartojamų veikliųjų medžiagų grupei (pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai). Tuo tarpu šiuo pagrindu buvo sukurti antrosios kartos antipsichoziniai vaistai (vadinamieji „netipiniai antipsichoziniai vaistai“).