Plakimas: simptomai, priežastys

Trumpa apžvalga

  • Simptomai: stiprėjantis galvos ir kaklo skausmas, stiprus raumenų įtempimas (stingęs kaklas), kartais pykinimas, galvos svaigimas, spengimas ausyse, sunku susikaupti ir nuovargis, pasunkėjęs rijimas arba skausmingi smilkininio apatinio žandikaulio sąnariai, retai – komplikacijos, pvz., nervų ar kaulų pažeidimas.
  • Priežastys: Labai dažnai dėl smūgio avarijos su automobiliu, nelaimingų atsitikimų kovos menų, kopimo ar jodinėjimo metu, rizikos veiksniai yra silpni kaklo srities raumenys, jau esamos ligos, tokios kaip diskų išvarža ar susiaurėję nervų kanalai, reumatas.
  • Diagnozė: Gydytojas tikrina judrumą kaklo srityje, galbūt atlieka vaizdines procedūras (rentgeno, MRT), kartais neurologinius tyrimus, labai retai atlieka nervų skysčio analizę ar kaklo arterijų ultragarsą.
  • Prevencija: iš esmės gerai ištreniruoti kaklo ir galvos raumenys sumažina tokių traumų sunkumą. Geras nukentėjusio asmens mokymas apie dažniausiai laikiną diskomfortą padeda išvengti chronizavimo ir paskatinti gijimo procesą.

Kas yra plakti?

Jei taip trūkčiojamai pertempiama galva, tai ypač įtempia kaklo stuburo srities raumenis ir raiščius. Štai kodėl medicininis plakimo terminas yra „gimdos kaklelio stuburo iškrypimas“, kartais skaitote ir apie kaklo stuburo traumą ar kaklo plakinį.

Plakimas nėra reta diagnozė ir netgi dažniausia komplikacija po automobilio avarijų. Dažniausiai po nelaimingų atsitikimų sergantys žmonės skundžiasi galvos ir kaklo skausmais, be raumenų skausmo ir įtampos galimi ir keli kiti simptomai.

Kokie yra plakimo simptomai?

Tie, kuriuos paveikė plakimas, taip pat praneša apie bendrus skundus, tokius kaip pykinimas, galvos svaigimas, spengimas ausyse (spengimas ausyse), koncentracijos sutrikimai, rijimo pasunkėjimas ir skausmingi žandikaulio sąnariai, taip pat nuovargis. Tai taip pat dažniausiai yra laikini.

Nors plakimas yra nemalonus, dažniausiai jis yra nekenksmingas. Retais atvejais pasireiškia sunkesni simptomai. Jie apima:

  • Sąmonės praradimas
  • Atminties praradimas laikotarpiu prieš pat nelaimingą atsitikimą arba po jo
  • Sunkus pykinimas su vėmimu
  • Kaulinio kaklo stuburo pažeidimai, ypač stuburo slankstelių lūžiai
  • Nugaros smegenų pažeidimai, galbūt paraplegija
  • Regėjimo sutrikimai, jei buvo pažeista vidinė miego arterija, konkreti kraujagyslė
  • Vienu metu patirta galvos smegenų trauma

Nepaisant to, bendroje tarptautinėje klasifikacijoje (Kvebeko klasifikacija) sužalojimai plakiniais suskirstomi į keturis sunkumo laipsnius ir nulinį laipsnį, kai nėra jokių simptomų. Aukščiausias laipsnis apima kaklo stuburo lūžius. Kai kurie ekspertai rekomenduoja atsisakyti šios klasės.

Ligos eiga ir prognozė

Kalbant apie sužalojimų dėl smūgių trukmę, ekspertų nuomonės skiriasi. Iš esmės daugumai pacientų po kurio laiko simptomai vėl visiškai išnyksta, daugumai – vos po kelių dienų ar savaičių.

Sunku pasakyti, kokia yra lėtinių kursų dalis. Įvairūs tyrimai šia tema daro skirtingas išvadas. Skaičiai svyruoja nuo mažiau nei dešimties procentų iki daugiau nei 40 procentų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Iki šiol dažniausia plakimo priežastis yra smūgis. Saugos diržas pritvirtina viršutinę kūno dalį, bet ne galvą. Staiga stabdant iš pavaros, galva nestabdoma juda į priekį viršutinės kūno dalies atžvilgiu. Kaklo stuburo srityje esantys raumenys ir raiščiai pertraukia judesį, todėl šias struktūras trumpam veikia didelės jėgos. Traumos yra pasekmė.

Jei plakinio sužalojimo simptomai tampa lėtiniai, asmens skausmo suvokimas ir apdorojimas dažnai atlieka tam tikrą vaidmenį. Kodėl kai kuriems žmonėms skausmas yra ryškesnis ir (arba) ilgiau trunkantis, dažnai negalima paaiškinti vien fizinėmis priežastimis.

Tyrimai ir diagnozė

Kai pacientas kreipiasi į gydytoją su būdingais plakimo simptomais, gydytojas pirmiausia klausia, ar prieš nusiskundimus įvyko nelaimingas atsitikimas ir kaip ji įvyko. Paprastai atsakymas jau suteikia diagnozę. Jis taip pat nori sužinoti, koks stiprus yra skausmas ir ar nėra kitų simptomų.

Medicininė apžiūra

Fizinės apžiūros metu gydytojas atsargiai baksteli į stuburą. Jei yra kaulų lūžių ar patempimų, tai padidins skausmą. Jei taip nėra, jis taip pat judina paciento galvą į visas puses ir stebi, kurie judesiai yra apriboti ar skausmingi.

Įtarus nervų sistemos pažeidimą, gydantis gydytojas kreipiasi į neurologą. Neurologas specialių tyrimų pagalba nustato galimus nervų pažeidimus. Tai apima, pavyzdžiui, nervų laidumo greičio (NLG) arba raumenų elektrinio aktyvumo matavimus (elektromiograma, EMG).

Tik ypatingais išimtiniais atvejais reikalingi papildomi tyrimai, pavyzdžiui, smegenų skysčio (CSF) arba didžiųjų kaklo arterijų ultragarsas.

Be išsamaus fizinio patikrinimo, taip pat svarbu, kad gydytojas atsižvelgtų į psichologinius patirtos sužalojimo aspektus. Ar nelaimingas atsitikimas suvokiamas kaip trauminis, ar nukentėjusiam asmeniui atpažįstama ūmi streso reakcija? Šie veiksniai padidina nuolatinių skundų riziką. Svarbus kruopštus paaiškinimas, siekiant sumažinti paciento baimę dėl rimtų sužalojimų ar neigiamų lūkesčių.

Gydytojas iš esmės vengia per didelės diagnozės, ty atpažįstamai perteklinių tyrimų, kad nesukeltų pacientui bereikalingo psichologinio streso ir skatintų palankią spontanišką eigą.

Kaip gydomas plakimas?

Kad atremtų įtampą ir sustingusį sprandą, pacientas taip pat turėtų atlikti tikslinius atpalaidavimo pratimus ir aktyviai judinti galvą. Medicininiu požiūriu kaklo įtvaras nepatartina.

Galimos komplikacijos, pvz., kaulų ar nervų pažeidimai, reikalauja specialaus – dažnai chirurginio – gydymo. Kol po nelaimingo atsitikimo neaišku, ar yra rimtesnių sužalojimų, nukentėjęs asmuo visada turi nejudėti.

Esant ilgalaikiam skausmui, kurį sukelia plakimas, gydymo koncepcija pratęsiama. Yra psichosomatinės praktikos ir klinikos, kurios specializuojasi lėtinio skausmo pacientams ir ilgalaikių, sudėtingų nusiskundimų gydymui. Be papildomos skausmo terapijos antidepresantais, skausmą gali padėti numalšinti specialios elgesio ir fizioterapijos.

Ar galima išvengti plakimo?

Kad liga netaptų lėtine, svarbu, kad gydytojas pateiktų gerą informaciją. Jei nukentėjęs asmuo žino, kad simptomai paprastai greitai išnyks, tai dažnai teigiamai veikia ligos eigą.