Kaip pasireiškia potrauminio streso sutrikimas?
Potrauminio streso sutrikimas (PTSD) atsiranda kaip fizinė reakcija po trauminės patirties, pavyzdžiui, smurtinio nusikaltimo, rimtos avarijos ar karo veiksmo.
Uždelsti simptomai
Potrauminio streso sutrikimo simptomai dažniausiai pasireiškia ne iš karto. Šoko simptomai dažniausiai išryškėja susidariusios ekstremalios situacijos metu: Nukentėję asmenys yra sustingę, daugelis jaučiasi esantys šalia savęs (depersonalizacijos jausmas). Tada situacija jiems atrodo nereali. Tai yra apsauginis kūno mechanizmas, kuris tarnauja jo paties išlikimui. Ši reakcija į masinį stresą vadinama ūmia streso reakcija.
Diagnozuodamas potrauminio streso sutrikimą, gydantis gydytojas laikosi Tarptautinėje statistinėje ligų ir susijusių sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) išvardytų kriterijų ir simptomų.
Simptomai išsamiai
Pagrindiniai potrauminio streso sutrikimo simptomai yra šie:
- Nevalingas traumos prisiminimas ir išgyvenimas (įsibrovimai ir prisiminimai).
- Įvykio vengimas, represijos ir pamiršimas
- Nervingumas, nerimas ir dirglumas
- Jausmų ir interesų išlyginimas
Nevalingas traumos išgyvenimas (atsiminimai)
Trigeriai dažnai yra vadinamieji pagrindiniai dirgikliai, pavyzdžiui, kai karo auka girdi riksmus arba gaisro auka užuodžia dūmus. Trauminių prisiminimų pasikartojimas košmarų pavidalu būdingas ir potrauminio streso sutrikimui. Be to, kartais atsiranda fizinių simptomų, tokių kaip dusulys, drebulys, galvos svaigimas, greitas širdies plakimas ir prakaitavimas.
Vengimas, represijos ir pamiršimas
Norėdami apsaugoti save, daugelis PTSD sergančių žmonių vengia tų minčių, situacijų ir veiklos, kurios gali pažadinti prisiminimus apie įvykį. Pavyzdžiui, tie, kurie tapo trauminio eismo įvykio liudininkais, vengia važiuoti viešuoju transportu ir vairuoti. Nudegusieji gali vengti uždegti žvakes ar ugnį.
Kitos aukos negali prisiminti visų traumuojančios patirties aspektų. Ekspertai kalba apie visišką arba dalinę amneziją.
Nervingumas, nerimas ir dirglumas (padidėjęs susijaudinimas).
Daugelis traumų aukų yra labai jautrūs dirgikliams, o jų nervai tiesiogine prasme yra ant krašto. Jie yra itin budrūs, nesąmoningai jaučia, kad jiems visada gresia pavojus. Jie taip pat labai nervingi ir nervingi. Ilgainiui ši būsena labai vargina organizmą. Kalbant apie susikaupimo sunkumus, dėmesys laikui bėgant vis labiau trumpėja. Tuomet traumos aukoms kartais tampa neįmanoma skaityti knygą ar žiūrėti filmą.
Ši apibendrinta įtampa sukelia lengvą dirglumą ir neproporcingus pykčio protrūkius. Traumos aukų artimieji dažnai praneša apie staigius charakterio pokyčius, palyginti su anksčiau subalansuotų ir atsipalaidavusių žmonių charakteriu.
Nuolatinį nerimą ir įtampą dažnai galima šiek tiek sumažinti sportuojant ir mankštinantis. Tačiau daugeliui nukentėjusių asmenų fizinio aktyvumo įveikimas yra labai didelis.
Interesų ir jausmų išlyginimas (nutirimas).
Gyvenimo džiaugsmą visam laikui gali sutrikdyti potrauminio streso sutrikimas. Dažnai sergantieji praranda visus interesus ir pasitraukia iš socialinio gyvenimo. Jie praranda gyvenimo potraukį ir nebeplanuoja savo ateities. Kai kurie taip pat nebesugeba nieko jausti – ar tai būtų džiaugsmas, meilė ar liūdesys. Atsiranda emocijų nublankimas (nutirimas = sustingimas).
Traumos aukos dažnai jaučiasi susvetimėję ir jaučia, kad tai, ką patyrė, atskiria juos nuo bendražmogių ir artimųjų. Tada šis emocinio gyvenimo pokytis dažnai baigiasi depresija.
Skausmas ir trauma
Tačiau galimas ryšys tarp (lėtinio) skausmo ir PTSD dar nėra tiksliai išaiškintas. Kai kurie mokslininkai mato bendrą neurobiologinį pagrindą tarp nuolatinio streso, skausmo ir nerimo.
Kaip pasireiškia sudėtingas potrauminio streso sutrikimas?
Sudėtingas potrauminio streso sutrikimas pasireiškia labai sunkiomis ar ypač ilgai trunkančiomis traumomis. Šios traumos aukos dažnai parodo asmenybės pokyčius dėl sudėtingo PTSD. Todėl simptomai čia labiau susiję su elgesiu ir asmenybe:
- Emocijų reguliavimo pokyčiai (seksualumas, pyktis, save žalojantis elgesys).
- Dėmesio ir sąmoningumo pokyčiai
- Savęs suvokimo pokyčiai (kaltės jausmas, gėda, izoliacija, savivertės praradimas)
- Santykių su kitais pokyčiais (pasitikėjimo problemos)
- Somatizacija (skausmas be fizinės priežasties)
Kai kurie simptomai išsamiai:
Pasikeitęs emocijų reguliavimas ir impulsų kontrolė.
Emocijų reguliavimas ir impulsų kontrolė dažnai būna nesubalansuoti esant sudėtingam potrauminio streso sutrikimui. Paveikti asmenys negali žiūrėti į tokias emocijas kaip pyktis, pasipiktinimas ir agresija reikiamu atstumu. Taip įvyksta neproporcingi emociniai protrūkiai arba dedamos milžiniškos pastangos šį kontrolės praradimą nuslėpti nuo bendražmogiškų būtybių.
Dažnai sergantieji „padeda“ sau alkoholiu ar narkotikais nusiraminti ir bando kovoti su sudėtingu potrauminio streso sutrikimu.
Save žalojantis elgesys taip pat pastebimas daugeliui žmonių, sergančių sudėtingu potrauminio streso sutrikimu. Taip pat dažniau pasitaiko pernelyg intensyvus vaidinimas arba seksualinės veiklos vengimas.
Dėmesio pasikeitimas
Somatizavimas
Kai kurie žmonės, turintys sudėtingą potrauminio streso sutrikimą, yra linkę somatizuotis. Tai reiškia, kad jie kenčia nuo fizinių simptomų, kuriems negalima rasti jokios organinės priežasties.
Santykių su kitais pokyčiais
Santykių suvokimas taip pat kenčia nuo sudėtingo potrauminio streso sutrikimo. Nukentėję asmenys dažnai susiduria su sunkumais įsitraukti į žmogaus artumą. Dėl traumuojančios patirties jiems sunku pasitikėti, o artimesnis kontaktas su bendražmogiais užmezgamas retai. Dažnai sudėtingų traumų aukos gerai nejaučia savo ribų ir kartais jas peržengia.
Sudėtingas potrauminio streso sutrikimas gali labai pabloginti kasdienį gyvenimą ir gyvenimo kokybę. Nukentėjęs asmuo iš pradžių simptomų dažnai nesusieja su traumine patirtimi, todėl gali būti sunku juos atpažinti.
