Skirtingos ragenos uždegimo formos
Daugeliu atvejų sukėlėjai yra dedervinė Simplex virusas, varicella zoster virusas (kitaip sukelia vėjaraupiai ir juostinė pūslelinė) ir adenovirusus. Jei uždegimas vėl įsiplieskia po ankstesnės infekcijos (pūslelėmis) akies vokas), pūslelinė keratitas išsivysto nuo herpeso virusai išgyventi visą gyvenimą nervų šakose. Zosterio keratitas atsiranda po ankstesnio vėjaraupiai ir vystosi kontekste juostinė pūslelinė veido ir akies.
Adenoviruso keratitas yra nauja infekcija, pasireiškianti kartu su konjunktyvitas. Be akies paraudimo, skausmas ir svetimkūnio pojūtis, šakotas ragenos defektas tampa akivaizdus kaip būdingi simptomai, žiūrint į akis. Tai galima padaryti aiškiau matomu, naudojant dažus fluoresceiną.
Tuo atveju pūslelinė užkrėtus, taip pat sumažėja ragenos jautrumas, kurį galima patikrinti medvilniniu tamponu. Zosterio keratitas paprastai yra pastebimas juostinė pūslelinė su veido odos pūslelių susidarymu, o pačios akies simptomai yra reti. Nepaisant to, ragenos uždegimas gali dar labiau pakenkti akiai ir akyje.
Adenoviruso keratitas (epideminis keratitas ir konjunktyvitas) būdingas raudonis, patinimas ir sekrecija junginė. Ragenos paviršiaus punctiforminiai defektai taip pat gali drumstis kelias savaites ar mėnesius ir taip pablogėti regėjimo aštrumas. Ragenos infekcijos, kurias sukelia Herpes simplex ir Varizella zoster galima gydyti antivirusiniais vaistais (pvz Acikloviras), kurie pateikiami kaip akių lašai ar net tabletėmis ar užpilais.
Tačiau, konjunktyvitas ir adenovirusų sukeltas ragenos uždegimas negali būti gydomas vaistais, todėl pagrindinė terapija čia yra užkirsti kelią infekcijoms žmonėms, kurie liečiasi su liga. Daugumą šios formos ragenos infekcijų sukelia mielių grybelis Candida albicans. Infekciją dažnai sukelia grybelinės medžiagos sužalojimai, ypač jei yra imuninės sistemos nepakankamumas.
Grybelinis keratitas dažnai atrodo kaip bakterinis ragenos uždegimas, tačiau dažnai sukelia mažiau nepatogumų. Be a ragenos opa, mažos kaimyninės opos („palydovai“) ir pūliai priekinėje akies kameroje (hipopionas) paprastai būna. Grybai nustatomi laboratorijoje, tačiau yra sudėtingi.
Vėlesnė terapija atliekama su antimikotikai (priešgrybeliniai agentai), pvz Nistatinas, Natamicinas arba Amfotericinas B. Akių sausumas (sicca sindromas) atsiranda dėl netinkamos akies sudėties ašarų skystis ar apskritai ašarų trūkumas. Tai gali sukelti ne tik lėtinį junginės dirginimą, bet ir ragenos mikro ašaras epitelio (ragenos paviršius).
Akių sausumas nustatomas atliekant įvairius tyrimus, iš kurių svarbiausias yra vadinamasis Schirmerio testas. Tada ašarų pakaitalai ir rūpestingi tepalai naudojami per sausoms akims gydyti arba į ašarų kanalą įvedami tokie metodai kaip kamščiai (punctum kištukai). Jei akies vokas nėra visiškai uždarytas, o tai ypač būdinga paralyžiuojant veido nervas (veido nervas, veido parezė), vokų iškraipymuose (pvz., po operacijos), išsikišusiuose akių obuoliuose (egzoftalmose) arba nesąmoningiems pacientams ragena išdžiūsta.
Tai veda prie ragenos paviršiaus pažeidimo ir kai kuriais atvejais opa. Terapija atliekama su ašarų pakaitų skysčiu, antibiotikais ir maitinančiais tepalais ir paprastai papildomai su vadinamuoju „laikrodžio stiklo tvarsčiu“, kuris išlaiko akį. Dėvėti kontaktinius lęšius per ilgai ar nepakankamai prisitaikius prie individualios akies gali pakenkti ragenai ir junginė. Tai gali sukelti mikrodefektus ir net opas bei laivai gali išaugti į rageną.
Kaip terapija, teikiama alternatyvi regėjimo priemonė akiniai ir dėvėti kontaktinius lęšius nutraukiamas ilgesniam laikui. Be to, oftalmologas gali paskirti kortizono uždegimui palengvinti. Ragena yra priekinė, skaidri akies oda.
Dėl savo šviesos lūžio ji labai prisideda prie aštraus tinklainės vaizdo. Ragena taip pat atlieka apsauginę akies funkciją ir palaiko akies stabilumą. Ašarų skystis ir akies vokas uždarymas užtikrina, kad ragenos paviršius būtų sudrėkintas skysčiu ir taip neleistų jam išdžiūti, o tai gali sukelti mikroplyšius.
Ragena yra padalinta į tris sluoksnius: kuris suteikia vidinį paviršių. Apskritai visi ragenos sluoksniai gali uždegti ir dažnai būna paveikti keli sluoksniai. Jei epitelio ląstelių sluoksnis yra uždegimas, dažnai atsiranda drumstumas.
Jei paveikta stroma, šis debesuotumas paprastai būna balkšvos spalvos. Jei endotelis yra paveikta, ragena dažnai išsipučia disko formos būdu. Daugeliu atvejų junginė yra papildomai paraudęs dėl uždegimo sukelto dirginimo, kuris taip pat yra pastebimas simptomas.
- Išorinis, plonas epitelis,
- Vidurinė, stora stroma
- Ir plonas endotelis,
