Sedatyvai

Įvadas

Sąvoka raminamasis apima įvairius vaistus, kurie turi raminantį ar mažinantį organizmo poveikį. Raminamieji vaistai dar vadinami raminamaisiais (vienaskaita: raminamieji, iš lotynų kalbos „sedare“ = nuraminti), migdomieji (migdomosios tabletės), narkotikai arba trankvilizatoriai (mažinantys įtampą).

Taikymo ir poveikio sritys

Neramumui gydyti naudojami raminamieji vaistai. Ši taikymo sritis yra labai išsami, nes neramumas yra daugelio fizinių ir (arba) psichologinių sutrikimų išraiška. Nerimo būsenas palengvina ir raminamieji vaistai.

Dėl raminamųjų vaistų slopinamas sąmoningas suvokimas, kuris papildomai sukuria atstumą iki baimių. Tačiau to nereikėtų painioti su anksiolize, tiksline nerimo terapija. Be to, trankvilizatoriai veikia miegą.

Todėl vartojant raminamuosius vaistus yra didesnis nuovargis ir lengviau užmigti. Be neramumo ir nerimo terapijos, chirurginėje medicinoje taip pat naudojami raminamieji vaistai. Vadinamasis premedikavimas prieš operaciją palengvina pacientą, nes raminamieji vaistai sumažina subjektyvų paciento stresą.

Anestezijai sukelti ir palaikyti operacijos metu taip pat būtini raminamieji vaistai (trankviliantai). Raminamieji vaistai taip pat naudojami intensyviosios terapijos skyriuose. Ten apgyvendinama daug sunkiai sergančių pacientų, kurie yra dirbtinai vėdinami ir gali toleruoti tokią terapiją tik raminamaisiais vaistais.

Kita svarbi raminamųjų vaistų taikymo sritis yra nepaprastoji medicina. Po nelaimingų atsitikimų ar traumuojančių išgyvenimų pacientams, kuriems yra, dažnai reikia skirti raminamųjų vaistų šokas, neramus ir (arba) nerimastingas, siekiant sušvelninti neramumą ir nerimą bei palengvinti pirminį medicininį gydymą ir transportavimą į ligoninę. Apibendrinant galima pasakyti, kad vartojami raminamieji vaistai nemiga, vidinis neramumas, nerimas, nerimo ir panikos sutrikimai bei skirti sukelti anestezija.

Įvairių veikliųjų medžiagų grupių apžvalga

Sunku aiškiai atskirti raminamuosius, nes daugelis vaistų veikia raminančiai. Tačiau daugeliui vaistų sedacija yra ne norimas poveikis, o nepageidaujamas poveikis ar šalutinis poveikis. Prieš trumpai paaiškinant skirtingas veikliųjų medžiagų grupes, pateikiama trumpa apžvalga, kurie vaistai dėl raminančio poveikio priskiriami raminamiesiems: Benzodiazepinai, antidepresantai, narkotikai, barbitūratai, neuroleptikai, opioidai, antihistamininiai vaistai ir alfa-2 agonistai turi raminamąjį poveikį, todėl yra naudojami kaip raminamieji vaistai.

Dozė

Raminamuosius vaistus reikia vartoti atsargiai ir vartoti tik tiek, kiek nurodė gydytojas. Be to, daugelis trankvilizatorių turi vadinamąjį „lubų efektą“ (prisotinimo efektą), jei vartojamos per didelės dozės. Šis poveikis apibūdina tai, kad nepaisant didelių dozių, trankviliantų poveikis nevyksta.

Šis reiškinys grindžiamas tuo, kad visus receptorius jau užima veiklioji medžiaga, todėl veikliosios medžiagos padidėjimas gali sukelti nebe efektą, bet daugiausia nepageidaujamą šalutinį poveikį. Tačiau tolerancija taip pat gali kilti ilgalaikio trankviliantų vartojimo kontekste. Dėl šios tolerancijos reikia paimti didesnį raminamojo vaisto kiekį, kad atsirastų ta pati reakcija. Be to, raminamieji vaistai gali sukelti priklausomybę ar priklausomybę. Todėl raminamųjų vaistų negalima nutraukti staiga, tačiau juos reikia pašalinti lėtai mažinant dozę.