Trumpa apžvalga
- Simptomai: iš pradžių į peršalimą panašūs simptomai, po kurių atsiranda tipiškas raudonukės bėrimas: mažos, ryškiai raudonos dėmės, kurios iš pradžių atsiranda už ausų, o paskui išplinta per veidą ir po visą kūną.
- Eiga ir prognozė: Paprastai lengvas, praeina po savaitės, komplikacijos retai
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Raudonukės virusai, infekcija lašelinės infekcijos būdu
- Diagnozė: ligos istorija, fizinė apžiūra, antikūnų ir PGR tyrimas
- Gydymas: Dažnai nebūtinas; galbūt priemones, skirtas palengvinti simptomus, tokius kaip skausmas ar karščiavimas
- Prevencija: vakcinacija nuo raudonukės
Kas yra raudonukė?
Raudonukė yra raudonukės viruso infekcija. Virusas perduodamas nuo žmogaus žmogui lašeliniu būdu. Liga pasižymi peršalimo simptomais, pakilusia temperatūra ir odos bėrimu. Skiepijimas nuo raudonukės, taip pat nuo jau patyrusios infekcijos, dažniausiai suteikia imunitetą.
Vokiškai kalbančiose šalyse raudonukė kartais vadinama „rubeola“. Iš pradžių šis terminas apima visas odos ligas su raudonu bėrimu. Todėl tai yra klaidinanti. Anglų kalboje šis terminas vartojamas, pavyzdžiui, apibūdinti tymus. Be to, skarlatina technine kalba vadinama „rubeola scarlatinosa“. Dėl galimo klaidingo aiškinimo „rubeola“ dabar retai vartojamas vokiečių kalba.
Raudonukė: inkubacinis laikotarpis
Laikotarpis nuo užsikrėtimo patogenu iki pirmųjų simptomų atsiradimo vadinamas inkubaciniu periodu. Raudonukės atveju tai yra nuo 14 iki 21 dienos. Užsikrėtę žmonės jau yra užkrečiami likus maždaug savaitei iki tipiško odos bėrimo atsiradimo iki maždaug savaitės po jo.
Netgi tie, kurie yra užsikrėtę raudonukės virusu, bet neturi jokių simptomų (ty neserga), gali perduoti ligos sukėlėjus kitiems žmonėms!
Kokie simptomai?
Maždaug pusei visų pacientų peršalimo požymius papildo kiti nusiskundimai. Tai yra patinę, dažnai skausmingi limfmazgiai kaklo ir gerklės srityje, o paaugliams ir suaugusiems dažnai ir kitose kūno vietose. Šis patinimas atsiranda dėl to, kad patogenai pirmiausia dauginasi limfmazgiuose, o po to per kraują pasiskirsto po visą kūną. Limfmazgiai už ausų ir kaklo kartais skauda arba niežti.
Kai kuriems pacientams raudonukės infekciją lydi padidėjusi kūno temperatūra (iki 38 laipsnių Celsijaus).
Raudonukės simptomai kiekvienam žmogui šiek tiek skiriasi. Be to, daugelis jų nėra būdingi šiai ligai. Tai reiškia, kad panašūs simptomai pastebimi ir sergant kitomis ligomis. Kai žmonės užsikrečia be simptomų, gydytojai kalba apie besimptomę eigą.
Kokia raudonukės eiga vaikams?
Vaikams raudonukės infekcija dažniausiai yra nekenksminga. Tik maždaug kas antras vaikas turi kokių nors matomų ligos požymių. Jei atsiranda tokių simptomų kaip ryškiai raudonos dėmės, limfmazgių patinimas ar į peršalimą panašūs simptomai, po savaitės jie dažniausiai visiškai išnyksta.
Paaugliams ir suaugusiems raudonukės infekcijos atveju ligos eiga taip pat dažniausiai būna lengva. Tačiau sunkesnių kursų rizika didėja su amžiumi. Tai reiškia, kad suaugusiųjų raudonukės progresavimas su komplikacijomis yra didesnė nei vaikams.
Galimos komplikacijos:
- bronchitas
- Vidurinis otitas (vidurinės ausies uždegimas)
- Smegenų uždegimas (encefalitas)
- širdies raumens uždegimas (miokarditas)
- Perikarditas (širdies maišelio uždegimas)
Raudonukė nėštumo metu
Nėštumo metu imuniteto nuo raudonukės neturėjimas kelia pavojų negimusiam vaikui: patogenas per placentą perduodamas iš motinos negimusiam vaikui. Tokia raudonukės infekcija gimdoje vadinama raudonukės embriopatija. Sunkiais atvejais tai pažeidžia vaiko organus tiek, kad jis gimsta su nemaža negalia. Taip pat galimas persileidimas.
Lemiamas veiksnys yra nėštumo stadija: raudonukės daroma žala vaikams gimdoje yra dažnesnė ir sunkesnė, kuo anksčiau nėštumo metu užsikrečiama. Visi defektai, kuriuos raudonukės infekcija sukelia negimusiam vaikui, apibendrinami terminu „įgimtas raudonukės sindromas“ (CRS).
Kas sukelia raudonukę?
Raudonukės infekcija atsiranda lašelinės infekcijos būdu: užsikrėtę žmonės kosėdami, čiaudindami ar bučiuodami perneša kitiems žmonėms smulkius seilių lašelius, kuriuose yra raudonukės virusų. Virusai į organizmą patenka per viršutinių kvėpavimo takų (burnos, nosies, gerklės) gleivinę. Užsikrėsti galima ir per objektus, užterštus patogenais: pavyzdžiui, jei naudojate tuos pačius stalo įrankius kaip ir sergantis asmuo.
Taikoma: Visi žmonės, kurie nebuvo paskiepyti nuo raudonukės arba nepagijo nuo ligos, rizikuoja užsikrėsti. Raudonukės simptomai, nepaisant vakcinacijos ar užsikrėtimo, beveik niekada nepasireiškia. Tik tuo atveju, jei vakcinacija ar liga įvyko labai seniai, galima pakartotinai užsikrėsti raudonuke. Tačiau toks pakartotinis užsikrėtimas yra labai retas. Susirgusiesiems paprastai nepasireiškia arba pasireiškia tik labai lengvi simptomai, pavyzdžiui, peršalimas.
Kaip nustatoma raudonukė?
- Kiek laiko buvo bėrimas?
- Ar bėrimas niežti?
- Ar pakyla kūno temperatūra?
- Ar jaučiatės nevargus?
Po ligos istorijos atliekama fizinė apžiūra. Be kita ko, gydytojas apžiūri bėrimą ir apčiuopia limfmazgius, pavyzdžiui, esančius ant kaklo ir gerklės.
Remiantis ligos istorija ir simptomais, raudonukės negalima nustatyti be jokios abejonės. Išbėrimas ir padidėję limfmazgiai taip pat atsiranda sergant daugeliu kitų ligų. Todėl įtarus raudonukę visada atliekami papildomi laboratoriniai tyrimai:
Sergant raudonukės infekcija, kraujyje galima aptikti specifinių apsauginių medžiagų (antikūnų), kuriuos organizmas gamina prieš raudonukės virusą. Tai geriausiai veikia praėjus penkioms dienoms nuo simptomų, tokių kaip karščiavimas ar bėrimas, atsiradimo.
Iki penkių dienų nuo bėrimo pradžios į laboratoriją galima siųsti gerklės tepinėlį arba šlapimo mėginį, kad būtų nustatyti raudonukės virusai, remiantis jų genetine sandara (PGR tyrimas). Tai paprastas ir patikimas būdas, ypač vaikams, patikimai patvirtinti įtarimą dėl raudonukės ir suteikti gerų patarimų bei apsaugoti nėščiąsias.
Gimusio vaiko tyrimai
Nėščioms moterims, kurioms įtariama arba įrodyta raudonukės infekcija, galima ištirti negimusį vaiką. Tai atliekama kaip prenatalinės diagnostikos dalis. Patyręs gydytojas paima placentos (chorioninio gaurelio) arba vaisiaus vandenų (amniocentezės) mėginį. Laboratorijoje tiriama, ar mėginyje galima aptikti raudonukės virusų genetinę medžiagą.
Apie įrodytą raudonukės infekciją reikia pranešti atitinkamoms institucijoms.
Kaip gydoma raudonukė?
Nėra jokio gydymo, kuris galėtų tiesiogiai kovoti su raudonukės virusu – kitaip tariant, jokio priežastinio gydymo. Galimas tik simptominis gydymas: tai reiškia, pavyzdžiui, jei reikia, vartoti karščiavimą mažinančius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis, arba daryti blauzdų kompresus, siekiant sumažinti pakilusią temperatūrą.
Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jeigu simptomai išlieka ilgą laiką, nepagerėja ar net pablogėja nepaisant gydymo, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Karščiavimą mažinantys vaistai ibuprofenas ir paracetamolis vienu metu turi skausmą malšinantį poveikį. Ibuprofenas taip pat padeda nuo uždegimo. Todėl abi veikliosios medžiagos taip pat tinka raudonukės pacientams, sergantiems galvos skausmais, taip pat skausmingais, uždegiminiais sąnariais.
Jei sergate raudonuke, taip pat verta gerti pakankamai skysčių ir pailsėti. Tai padeda organizmui tobulėti.
Nėščioms moterims, kurios nėra pakankamai apsaugotos nuo raudonukės ir yra kontaktavusios su šia liga sergančiu žmogumi, patariama skubiai kreiptis į gydytoją. Per pirmąsias tris dienas po kontakto nėščiajai galima suleisti paruoštų antikūnų prieš patogeną.
Kaip galima išvengti raudonukės infekcijos?
Geriausia apsauga nuo raudonukės yra skiepai. Vakcinacija nuo raudonukės padeda ne tik apsaugoti paskiepytą asmenį nuo infekcijos. Visų pirma, tai užkerta kelią raudonukės virusų plitimui tarp gyventojų. Taip paskiepytos moterys apsaugo ir nuo ligų sukėlėjų neapsaugotas nėščiąsias, taip pat dar negimusį vaiką.
Plačiau apie vakcinaciją nuo raudonukės ir galimą šalutinį poveikį skaitykite straipsnyje Vakcinacija nuo raudonukės.
