Trumpa apžvalga
- Regėjimo sutrikimų priežastys: pvz. trumparegystė, toliaregystė, migrena, akių ligos (pvz., su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija), regos nervo neuritas, navikai, stresas
- Kaip pasireiškia regėjimo sutrikimai? Priklausomai nuo priežasties, jie gali būti mirgėjimas, mirksėjimas, ribotas regėjimo laukas, „uodai“, „suodžių lietus“ arba (laikinas) aklumas.
- Regėjimo sutrikimo gydymas: priklausomai nuo priežasties, pvz. regėjimo korekcijos priemonėmis (akiniais, kontaktiniais lęšiais), medikamentais, prireikus chirurgija
Regėjimo sutrikimai: priežastys ir galimos ligos
Yra daug skirtingų regėjimo sutrikimų priežasčių. Palyginti nekenksmingos priežastys apima
- Migrena su aura (pvz., šviesos blyksniai arba mirgėjimas prieš akis, kalbos sutrikimai, diskomfortas)
- Ūminė hipoglikemija (pvz., mirgėjimas, „pajuodinimas akyse“)
- Nuovargis (pvz., dvigubų vaizdų matymas)
- akių sausumas / perkrova / stresas (pvz., vokų trūkčiojimas)
- Regėjimo sutrikimas (neryškus matymas arti ar toli)
Tačiau yra ir rimtesnių regėjimo problemų priežasčių. Tai apima, pavyzdžiui:
- Akių ligos: dėl regėjimo sutrikimų dažnai kaltos akių ligos (oftalmologinės priežastys), tokios kaip glaukoma, katarakta ar tinklainės atsiskyrimas.
- Kraujagyslių priežastys: tai, pavyzdžiui, kraujo tėkmės stoka smegenyse (kaip sergant migrena arba TIA – dažnas insulto pirmtakas), kraujagyslių okliuzija tinklainėje ir kraujagyslių spazmai esant nėštumo toksemijai (preeklampsija).
- Erdvę užimantys procesai galvoje: juos taip pat gali lydėti regėjimo sutrikimai, tokie kaip akių ir smegenų augliai, smegenų kraujavimas, abscesai, kraujagyslių apsigimimai (angiomos) ir kraujagyslių išsipūtimai (aneurizmos).
- Stresas: galimi ir regėjimo sutrikimai, atsirandantys dėl streso, pavyzdžiui, kai dėl ilgalaikio fizinio ir/ar psichinio streso padidėja streso hormonų koncentracija ir pažeidžiamos akies kraujagyslės.
- Išorinis smurtas: regos nervo pažeidimas, sukeltas išorinio smurto, pvz., nelaimingo atsitikimo (trauminės optopatijos), taip pat gali būti regėjimo sutrikimo priežastys.
- Terapinės pasekmės: regos sutrikimai taip pat gali būti nuolatinis liekamasis radioterapijos ar chemoterapijos pažeidimas (liekamosios būklės), taip pat meningitas.
Svarbios regėjimo sutrikimų priežastys išsamiai
Svarbiausi regėjimo sutrikimus sukeliantys veiksniai yra
Trumparegystė (trumparegystė): trumparegiai aštriai suvokia tik artimus objektus, o jų regėjimas tolumoje yra neryškus, nes jų akies obuolys per ilgas. Todėl atsitiktiniai šviesos spinduliai susilieja prieš tinklainę. Sunki trumparegystė taip pat skatina užpakalinį stiklakūnio atsiskyrimą (žr. toliau), kuris sukelia tolesnius regėjimo sutrikimus.
Presbiopija (presbiopija): Presbiopija išsivysto senatvėje, kai akies lęšiukas tampa mažiau elastingas. Čia taip pat sumažėja artimų objektų regėjimo aštrumas.
Žvairumas: jei akis nukrypsta nuo reikiamos žvilgsnio krypties, tai yra arba dėl akių raumenų paralyžiaus, arba neturi jokios identifikuojamos priežasties. Pagrindinis žvairumo regėjimo sutrikimas yra dvigubų vaizdų matymas (diplopija).
Su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija (AMD): regėjimo sutrikimas dėl AMD yra plačiai paplitęs. Medžiagų apykaitos produktai kaupiasi akyje, palaipsniui sunaikindami tinklainės centrą. Vadinamojo „sauso AMD“ atveju regėjimas pablogėja, o „šlapiojo AMD“ atveju sergančiojo regėjimas taip pat yra iškreiptas. Jei negydoma, nukentėjusieji apaks.
Įtarus glaukomos priepuolį (greitas, vienpusis regėjimo pablogėjimas iki apakimo kartu su galvos ar akių skausmais), nedelsdami kreipkitės į oftalmologą!
Stiklakūnio drumstumas: su amžiumi ir trumparegiškumu gali išsivystyti stiklakūnio drumstumas, kurį paveikti asmenys dažniausiai suvokia kaip „skraidančius uodus“ – tai pilki, plaukiojantys taškai ir siūlai. Drumstumas plūduriuoja kartu su akių judesiais, bet ilgainiui išnyksta. „Mouches volantes“ yra erzinantys, bet dažniausiai nekenksmingi. Tačiau jie gali atsirasti ir sergant uždegiminėmis akių ligomis.
Stiklakūnio kraujavimas: kraujavimas į stiklakūnį gali būti, pavyzdžiui, užpakalinio stiklakūnio atsiskyrimo arba su diabetu susijusios akių ligos (diabetinės retinopatijos) pasekmė. Jie sukelia regėjimo sutrikimus, tokius kaip staigus tamsus debesuotumas, kurį paveikti asmenys dažnai apibūdina kaip „juodus dribsnius“ arba „suodžių lietus“. Sunkus kraujavimas taip pat gali sukelti regėjimo pablogėjimą ir net staigų aklumą.
Pastebėję stiklakūnio drumstumo požymius, nedelsdami kreipkitės į oftalmologą!
Jei įtariate tinklainės atšoką, nedelsdami kreipkitės į oftalmologą!
Vadovo akių liga: Šiuo atveju regėjimo sutrikimus sukelia stresas – nukenčia žmonės, kurie ilgą laiką patiria stresą darbe ir/ar namuose. Būdingi simptomai yra spalvų matymo pokyčiai, dvigubas matymas, pilkos dėmės regėjimo lauke, neryškus ar iškreiptas matymas, dažnai akių sausumas, vokų trūkčiojimas arba priverstinis mirksėjimas. Priežastis tikriausiai yra padidėjusi streso hormono kortizolio koncentracija kraujyje, galinti pažeisti akies kraujagysles – iki tinklainės atsiskyrimo imtinai, bet ir genetiškai nulemtas jautrumas.
Graves liga: ši autoimuninė liga yra dažna hipertiroidizmo forma. Daugeliui pacientų tai sukelia būdingą akių sutrikimą, vadinamą endokrinine orbitopatija. Simptomai yra akių išsikišimas iš akiduobės, svetimkūnio pojūtis akyje, fotofobija, dvejinimasis matymas ir regėjimo sutrikimas, tačiau sergant Greivso liga taip pat gali pasireikšti sausumas, paraudimas ar vokų patinimas.
Arterijų uždegimas (laikinis arteritas): ši liga sukelia arterijų sienelių, ypač laikinosios arterijos ir smegenų arterijų, uždegimą. Dažniausiai tai pasireiškia sulaukus 50 metų. Lėtinis uždegimas dažniausiai sukelia pradinį vienpusį regėjimo praradimą. Per kelias savaites dažnai suserga ir antroji akis.
Jei tinklainėje yra kraujagyslių užsikimšimo požymių, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į kliniką!
TIA dažnai yra insulto pranašas. Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą!
Smegenų arterijos išsiplėtimas (smegenų aneurizma): nuolatinį arba kintamą dvigubą regėjimą be jokių akies anomalijų kartais sukelia smegenų aneurizma, t. y. smegenų arterijos išsiplėtimas. Jai plyšus, gresia gyvybei pavojingas smegenų kraujavimas.
Jei įtariate kraujavimą iš smegenų, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą!
Smegenų auglys: tiek gerybiniai, tiek piktybiniai smegenų augliai gali sukelti regėjimo sutrikimus, priklausomai nuo jų dydžio ir vietos smegenyse. Pavyzdžiui, gali atsirasti neryškus matymas, regėjimo lauko defektai, progresuojantis regėjimo pablogėjimas ir dvigubas matymas.
Patologinis raumenų silpnumas (myasthenia gravis): ši sunki raumenų silpnumo forma yra autoimuninė liga. Dažni pradiniai simptomai yra regėjimo sutrikimai, pasireiškiantys dvigubu matymu ir viršutinio voko nukritimu, kai akis atidaroma.
Šalutinis vaistų poveikis: Retas rusmenės (vaistų nuo širdies), sulfonamidų (antibiotikų) ir diuretikų (diuretikų) šalutinis poveikis yra regos sutrikimai spalvų suvokimo srityje (geltonos, raudonos arba mėlynos spalvos matymas).
Jei po gydymo rusmenėmis atsiranda pykinimas, sumišimas ar regos sutrikimai, nedelsdami kreipkitės į kliniką!
Regėjimo sutrikimai: simptomai
Yra įvairių tipų regėjimo sutrikimų:
- Dvigubą regėjimą (diplopiją) gali sukelti alkoholis, tam tikrų galvinių nervų sutrikimai ar išsėtinė sklerozė.
- Blyksintis / užuolaidinis matymas atsiranda, pavyzdžiui, atsiskyrus tinklainei.
- Nerimą keliantys elementai (suodžių lietus, „skraidantys uodai“ = mouches volantes) gali rodyti, pavyzdžiui, tinklainės arba stiklakūnio atsiskyrimą.
- Regėjimo lauko defektus (tunelinį regėjimą) sukelia, pavyzdžiui, glaukoma arba navikai.
- Spalvų matymo sutrikimai yra įgimti (kaip raudonai žalios spalvos trūkumas) arba įgyti (pavyzdžiui, dėl glaukomos priepuolio arba apsinuodijimo rusmene).
Regėjimo sutrikimai: diagnozė
Įvairūs tyrimai gali atskleisti regėjimo sutrikimų priežastis, įskaitant visų pirma:
- Oftalmologinis tyrimas: esant akių problemoms, tokioms kaip regos sutrikimai, oftalmologo apžiūra yra įprasta. Be kita ko, jis arba ji tikrina regėjimo efektyvumą ir gali, pavyzdžiui, nustatyti regėjimo sutrikimą kaip regos sutrikimų priežastį. Kiti tyrimai apima tyrimą plyšine lempa, oftalmoskopiją ir akispūdžio matavimą (žr. toliau).
- Oftalmoskopija (oftalmoskopija): Oftalmoskopija gali būti naudojama akies užpakalinei apžiūrai. Tai svarbu, pavyzdžiui, jei gydytojas įtaria tinklainės ligą (pvz., kraujagyslių okliuziją) arba akies auglį kaip regėjimo sutrikimų priežastį.
- Akispūdžio matavimas (tonometrija): Tai daugiausia atliekama, jei gydytojas įtaria, kad už regėjimo sutrikimų yra glaukoma (glaukoma).
- Neurologiniai tyrimai: jei tam tikri neurologiniai sutrikimai ar ligos (pvz., išsėtinė sklerozė, regos nervo neuritas) gali paaiškinti regėjimo sutrikimus, gydytojas patikrins nervų takų būklę ir funkciją.
- Ultragarsinis tyrimas (sonografija): Akių ultragarsas yra skirtas, pavyzdžiui, tinklainės atšokimui, akių navikams ar regos nervo pakitimams išsiaiškinti. Esant regėjimo sutrikimui dėl Greivso ligos, gydytojas taip pat atliks skydliaukės echoskopiją.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT): šias sudėtingas vaizdo procedūras gydytojai naudoja, pavyzdžiui, regėjimo sutrikimams, kuriuos sukelia augliai, smegenų aneurizmai ir smegenų kraujavimai (insultai), gydyti.
Regėjimo sutrikimai: gydymas
Jei pagrindinė priežastis sėkmingai gydoma, regos sutrikimai paprastai išnyksta. Keli pavyzdžiai:
Glaukoma sergantys pacientai, kuriems yra padidėjęs akispūdis, taip pat gauna vaistus, kad būtų išvengta tolesnio regos nervo pažeidimo ir tokiu būdu pablogėtų regėjimas. Kartais taip pat reikalinga chirurginė intervencija. Chirurgija dažniausiai atliekama ir dėl kataraktos.
Regėjimo problemos: patarimai – ką galite padaryti patys
Kai kurių ligų ir traumų, sukeliančių regos sutrikimus, išvengti nepavyks. Nepaisant to, jūs galite daug nuveikti dėl savo akių sveikatos:
- Jei patirtis rodo, kad tam tikri maisto produktai (pvz., alkoholis, kava, šokoladas, sūris) gali sukelti migrenos priepuolį, turėtumėte vengti šių produktų.
- Venkite rūkyti, nes, be kita ko, tai sutrikdo kraujotaką regos nerve.
- Užtikrinkite pakankamai fizinių pratimų, nes tai pagerina kraujotaką, o tai taip pat naudinga akims.
- Naudokite akinius nuo saulės su tinkama UV apsauga, nes UV spinduliai nuolat pažeidžia tinklainę ir akies lęšiuką.
- Saugokite akis nuo skersvėjų. Jis ištraukia drėgmę iš akių ir gali jas sudirginti.
- Dažnai atlikite pratimus, pavyzdžiui, sukite akis arba žiūrėkite pirmyn ir atgal. Tai atpalaiduoja akių raumenis.
- Kartkartėmis uždėkite rankas ant akių (pvz., biure) – tamsa atpalaiduoja.
- Pamasažuokite sritį aplink akis bakstelėdami jas dviem pirštais. Tai skatina kraujotaką ir ašarų nutekėjimą.
Galite išvengti regėjimo problemų, kurias sukelia dažnas darbas kompiuteriu, vadovaudamiesi šiais patarimais:
- Padėkite monitorių (geriausia plokščią ekraną) stačiu kampu lango paviršiui ir lubų apšvietimui taip, kad atstumas tarp akių ir monitoriaus būtų 50–80 centimetrų.
- Užtikrinkite netiesioginį apšvietimą, kad išvengtumėte akis varginančių atspindžių ar akinimo monitoriuje.
- Reguliariai žiūrėkite aukštyn iš ekrano ir į tolį. Tai pratina jūsų akis keisti regėjimą iš artimo į tolimą ir atvirkščiai.
- Reguliariai darykite pertraukas dirbdami su kompiuteriu.
Regėjimo sutrikimai: kada reikia kreiptis į gydytoją?
Būtinai turėtumėte kreiptis į gydytoją šiais atvejais:
- nauji regėjimo sutrikimai
- staigūs regėjimo sutrikimai, tokie kaip ūmus regėjimo pablogėjimas, staigus regėjimo praradimas arba staigus dvigubas regėjimas
- Regėjimo sutrikimai, pasireiškiantys šviesos blyksniais arba spalvotais žiedais aplink šviesos šaltinius arba „suodžių lietaus“ pavidalu
- Regėjimo sutrikimai, kurių negalima paaiškinti žinomu regėjimo defektu (pvz., trumparegystė ar toliaregystė).
