Nerimas: priežastys, gydymas ir pagalba

Nerimas yra pagrindinė žmogaus emocija. Grėsmingose ​​situacijose ši būsena pasireiškia padidėjusiais susijaudinimo neigiamų jausmų pojūčiais.

Kas yra nerimas?

Nerimas tampa problema tik tada, kai jis įgauna didesnes proporcijas ir pavojaus kūną, kai objektyviai tariant, iš tikrųjų nėra jokio pavojaus, todėl nukentėjusio asmens gyvenimo kokybė yra ribojama. Nesvarbu, ar vaikai, ar suaugusieji, ar senyvo amžiaus žmonės, laikas nuo laiko jie patenka į nerimą keliančias situacijas. Net drąsūs ir ypač drąsūs žmonės negali to atleisti, ir tai yra geras dalykas. Baimė yra svarbi, nes ji įspėja mus apie pavojų, budina kūną ir taip priverčia mus kovoti ar bėgti, kad blogiausiu atveju užtikrintume išlikimą. Baimė tampa problema tik tada, kai ji įgauna didesnes proporcijas ir įspėja kūną, kai objektyviai tariant, iš tikrųjų nėra jokio pavojaus, todėl nukentėjusio asmens gyvenimo kokybė yra ribojama.

Priežastys

Dažniausiai nerimą sukelia grėsmė fiziniam vientisumui, įvaizdžiui ar savigarbai. Taigi šie skirtumai nurodo su objektu susijusią baimę (pvz., Plėšrūno baimę) arba be konkretaus objekto baimę (pvz., Baimę turėti širdis ataka). Nerimo priežastys yra tokios pačios įvairios, kaip ir pats nerimas. Daugeliu atvejų vaidina keli veiksniai. Žmonės, kuriems staiga kyla nerimas situacijose, kuriose jie anksčiau buvo visiškai ramūs, paprastai patiria sunkų gyvenimo etapą. Stresas, šeimos problemos ar nestabili aplinka gali skatinti nerimą. Be to, atidžiau pažiūrėjus, dažniausiai paaiškėja praeities veiksniai. Bloga ar net traumuojanti patirtis gali vadovauti į baimių, kurios kartais yra tik nuotoliniu būdu susijusios su tuo, kas iš tikrųjų buvo patirta, tačiau yra susijusios su pasąmonėje, vystymuisi. Daugelis žmonių bijo išprotėti ar būti laikomi nenormaliais kitų žmonių akivaizdoje dėl baimių, kurios pačios dažnai suvokiamos kaip iracionalios. Tačiau bet kokia baimės forma yra įprasta reakcija į tam tikrus išgyvenimus, kurie yra patirti ir naudojami tik apsaugoti atitinkamą asmenį. Nepaisant šio neigiamo baimės įvaizdžio, per evoliuciją baimė tapo naudinga priemone žmonėms. Svarbiausia funkcija yra jutimų kaip apsauginio mechanizmo galandimas pavojingose ​​situacijose. Taigi kūnas gali greičiau reaguoti pavojaus atveju (pvz. Pabėgti) arba sąmoningiau ir greičiau veikti įvairiais elgesio momentais. Baimė gali veikti nesąmoningai arba sąmoningai. Tačiau jei pavienės nerimo situacijos tampa nuolatinėmis būklė ir įvyksta paralyžius ar kontrolės praradimas, mes kalbame apie nerimo sutrikimas.

Ligos, turinčios šį simptomą

• Vainikinių arterijų liga
• Širdies smūgis
• Plaučių embolija
• Kreutzfelto-Jakobo liga
• Kairysis širdies nepakankamumas
• Krūtinės angina

• Dirglioji žarna
• Alergija nuo vabzdžių nuodų
• Nerimo sutrikimas
• Aukščio baimė
• Claustrofobija
• Dantų fobija

• Pasienio sindromas
• Afektiniai sutrikimai
• Skrydžio baimė (aviofobija)
• Agorafobija
• Arachnophobia
• Socialinė fobija (socialinė fobija)

Simptomai ir požymiai

Nors apskritai nerimas laikomas simptomu, kiti fiziniai simptomai savo ruožtu yra tipiški nerimo požymiai. Taigi fiziniai simptomai nėra patologiniai ir yra skirti fiziniam vientisumui (pvz., Išgyvenimui) užtikrinti esant pavojui. Paprasčiau tariant, baimė yra pasirengimas skrydžio ar kovos situacijoms.

• Didelis dėmesys, pupilsgrößernsich, regos ir klausos nervai tapti jautresni.
• Stipri raumenų įtampa, greitesnis reakcijos greitis
• Greitesnis širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis
• Greitesnis ir negilesnis kvėpavimas
• Daugiau energijos tiekiama raumenyse
• Fizinės reakcijos (pvz., Prakaitavimas, drebulys ir svaigulys).
• Šlapimo pūslė, žarnynas ir skrandis nerimo būsenos metu aktyvumas yra slopinamas.
• Kartais atsiranda pykinimas ir dusulys
• Molekulinis išsiskyrimas prakaite, kuris nesąmoningai kelia nerimą kitiems žmonėms.

Tačiau baimę rodo ne tik fizinės savybės. Manoma, kad veido išraiška ir kalba kitiems taip pat daro įtaką socialiniam ryšiui (pvz., Prašoma apsaugos esant pavojui).

Komplikacijos

Remiantis prielaida, kad nerimas yra fiziologiškai pagrįstas ir patologiškai neatsiranda paprastai nerimą išprovokuojančioje situacijoje, su nerimu susijusios komplikacijos yra retos. Tačiau jei nerimas pasireiškia kaip a simptomas būklė, pavyzdžiui, simptomas generalizuotas nerimo sutrikimas, gali kilti komplikacijų. Ko gero, dažniausia komplikacija, atsirandanti dėl nerimo ar susijusios su nerimu, yra vengimo elgesys. Nerimo sukeliančios situacijos išvengiama dėl kilusio nerimo. Tai gali vadovauti apriboti kasdienį gyvenimą ir dėl šios priežasties apkrauti nukentėjusį asmenį. Tai ypač pasakytina, kai baimė kyla kasdienėse situacijose, pvz., Vairuojant automobilį. Jei nukentėjusiam asmeniui dabar pasireiškia vengimo elgesys, jis nebesėdės į automobilius ir bus labai suvaržytas kasdieniame gyvenime. Be to, kylanti baimė taip pat gali „išsivystyti“ tiek, kad išsivysto fobinis sutrikimas. Jei išsivysto toks sutrikimas, dažnai vien mintis apie baimę sukeliančią situaciją sukelia nerimą. Jei šis ciklas nėra sulaužytas, kartais jis netgi gali vadovauti į „baimės baimės“ išsivystymą. Tačiau apskritai galima sakyti, kad „nerimas“ paprastai atsiranda natūraliai ir nėra patologinis, todėl mažai tikėtina, kad sukels komplikacijų.

Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?

Nedideliu laipsniu nerimas yra visiškai normalus reiškinys. Tačiau jei nerimas yra įprastas reiškinys arba sukelia didelių kančių, patartina apsilankyti pas gydytoją. Tai ypač aktualu, jei nerimui nėra racionalios priežasties ir jo negalima suvaldyti. Jausmas neturi būti stiprus: į nuolatinį diskomfortą, kurio negalima aiškiai priskirti ir kuris trunka ilgą laiką, taip pat reikėtų rimtai atsižvelgti. Vėliausiai, kai dėl nerimo atsiranda apribojimų, patartina padėti. Tokie apribojimai apima, pavyzdžiui, neracionalų situacijų, vietų, daiktų, gyvūnų ar žmonių vengimą, bet ir pareigų nepaisymą, pasikartojančius konfliktus, socialinę izoliaciją ar pernelyg didelį pasitraukimą į savo namus. Kitų psichologinių ar fizinių simptomų atsiradimas taip pat rodo, kad pagalba yra tinkama. Įspėjamieji ženklai yra obsesinis-kompulsinis elgesys, prislėgta nuotaika, valgymo įpročių ir svorio pokyčiai, širdies ir kraujagyslių sistemos simptomai, kvėpavimas sunkumai, skausmasir daugelis kitų. Visų pirma panikos priepuoliai, reikia atmesti, kad tokie simptomai kaip dusulys, greitas širdies plakimas ir dilgčiojimas nėra dėl fizinės priežasties. Priešingu atveju kyla pavojus nepastebėti organinės ligos. Net jei panikos priepuoliai o nerimas yra psichologinis, yra daugybė privalumų ieškant pagalbos anksti. Nukentėję asmenys Vokietijoje taip pat gali tiesiogiai kreiptis į psichologinį psichoterapeutą, jei įtaria, kad nerimas neturi fizinės priežasties.

Gydymas ir terapija

Paprastai nerimo nereikia gydyti, nes jis nekenksmingas žmonėms. Nerimo reakcijos, tokios kaip greitas pulsas, išnyksta netrukus po grėsmingos situacijos. Jei nerimas tampa didžiulis, pirmasis kelias natūraliai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o paskui - į psichoterapeutą. Kuo anksčiau nerimas gydomas, tuo geriau galima pasiekti pirmųjų laimėjimų. Svarbu ne bandyti nuslopinti savo baimes vaistų pagalba, o leisti jiems ir susitvarkyti su jomis bei jų priežastimis. Įvairios formos terapija, Pavyzdžiui, elgesio terapija arba giluminė psichologijos terapija, gali padėti kasdienį gyvenimą vėl pakelti. Išsiaiškinus priežastis, taip pat reikėtų pasirūpinti, kad nukentėjusio asmens aplinkoje nebūtų jokių veiksnių, kurie sustiprintų nerimą. Sveikesnis gyvenimo būdas, reguliarus poilsis ir pakankamas fizinis krūvis taip pat yra sėkmingo gydymo dalis. Pavyzdžiui, poilsis tokios technikos kaip autogeninė treniruotė ir reguliariai Bėgiojimas ar vaikščiojimas gali padėti sumažinti nerimą. Jeigu nerimo sutrikimai kuriuos sukelia psichosomatiniai veiksniai, tokie kaip panikos priepuoliai ar širdies psichozė, patartina gydyti ontikiniu būdu. Daugelis pacientų, sergančių nerimo sutrikimai taip pat skundžiasi skausmas, todėl savigyda nėra naudinga. Be to, autogeninė treniruotė gali būti naudinga. Be to, reikėtų suabejoti nerimo priežastimis ir, jei reikia, jas taip pat ištirti terapija.

Perspektyva ir prognozė

nors nerimo sutrikimai o fobijos gali sukelti daug skirtingų veiksnių, daugumai pacientų patariama patirti akistatą terapija. Ypač tuo atveju, kai fobijos susijusios su labai specifiniais dirgiklių sukėlėjais, tai taip pat dažniausiai vainikuoja sėkmė. Tačiau svarbu elgtis atsargiai ir nerizikuoti paūmėjimu permokant. Visapusiškas ir ilgalaikis išgydymas nuo nerimo negali būti garantuotas net naudojant geriausią priešpriešos terapiją. Žmonės, kuriems būdingi fobiniai sutrikimai, nepaisant terapijos, kartais visą gyvenimą kovoja su nerimu, o tada ypač svarbu nepasiduoti baimėms ir užuosti naujai išsivysčiusias fobijas. Kiti niekada nebepasikartoja sėkmingai baigus gydymą ir gyvena be baimės, išskyrus konkrečias ir racionaliai pateisinamas progas. Esant nerimo sutrikimams, kurie atsiranda gretutinai dėl kitų psichikos sutrikimų ar neurodiversiteto, pvz autizmas or ADHD, gydymas yra daug sudėtingesnis, nes priežastis yra kitokia. Taigi prognozė taip pat yra daug sunkesnė. Kai kuriuos iš šių nerimo sukėlėjų galima gydyti patiems, o tai taip pat pašalina nerimą. Ypač kai autizmas, kuris yra įgimtas, o ne „išgydomas“, ir su juo susijusios problemos yra nerimo priežastys, abejojant, reikėtų neskatinti grynos konfrontacijos terapijos, kurios pagrindas yra kondicionavimas, nes tai labai tikėtina, kad netgi gali pabloginti simptomų autistams ilgainiui.

Prevencija

Žinoma, nėra tikros apsaugos nuo nerimo; iš esmės tai gali paliesti bet ką. Nepaisant to, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte riziką. Tie, kurie gerai rūpinasi savimi ir reguliariai leidžia sau poilsio pertraukėles, nepaisant darbo ir stresas paprastai yra daug labiau atsipalaidavę. Be to, reikėtų rimtai vertinti ne tik psichologinius, bet ir fizinius simptomus, nes psichologinės problemos dažnai pasireiškia fizinėmis ligomis, jei jų nepaisoma. Žmonės kurie sudaryti jų problemos su savimi ir gana slaptos yra labiau linkusios į psichologinius skundus nei atviri ir kalbūs žmonės, kurie kažkam pasitiki savo problemomis ir nerimu.

Namų gynimo priemonės ir vaistažolės nuo nerimo

• Valerijonas, vartojamas kaip lašai, ramina širdis ir nervai ir taip pat padeda insultas.

Ką galite padaryti patys

Nukentėję žmonės patys gali ką nors padaryti dėl savo baimės. Pirmas esminis žingsnis - pirmiausia sustiprinti savo pačių pojūčius. Tai apima pripažinimą, kiek nerimo jausmai veikia kasdienį gyvenimą. Norint geriau suvaldyti nerimą, būtina kreiptis į gydytoją. Be to, įvairios mokymo programos gali padėti. Ypač baimės atveju plaukioja arba apsilankymai pas odontologą, poilsis technika padeda sėkmingai įveikti nerimą. Nukentėjusiems patartina dalyvauti konsultuojant konfliktus. Čia atskleidžiamos ir sprendžiamos tarpasmeninės problemos. Tokiu būdu galima gydyti nerimą. Poilsis metodai, tokie kaip progresuojantis raumenų atsipalaidavimas, autogeninė treniruotė, taip pat biofeedback gali padėti nuo nerimo. Pastarasis leidžia suvokti tam tikras kūno funkcijas. Jiems savanoriškai įtakos turi prietaisas. Tai padeda sumažinti raumenų įtampą. Nukentėjusieji turėtų sumažinti stresą. Tam yra daugybė būdų. Stresas valdymas padeda organizuoti kasdienes užduotis ir saugiai su jomis susidoroti. Tokiu būdu sumažėja nerimastinga nuolatinė įtampa. Streso valdymas siūloma daugybėje įrenginių, tokių kaip sveikatai centrai. Be to, žmonės, kenčiantys nuo nerimo, turėtų išlaikyti sveiką gyvenimo būdą. Tai iš esmės skatina gijimo procesus ir gerina energijos potencialą. Lygiai taip pat pacientai turėtų reguliariai užsiimti fizine veikla ir sportuoti laikydamiesi tinkamų ribų. Tai yra naudinga kraujas cirkuliacija ir stiprina kūno funkcijas. Nerimo atveju, taip pat Depresija, pavara reiškia teigiamą variklį, kuris sustiprina savęs išgydymo jėgas.