Kas yra sisteminė terapija?
Sisteminė terapija žiūri į žmones kaip į sistemos dalį. Visi sistemoje esantys žmonės yra tiesiogiai tarpusavyje susiję – pavyzdžiui, šeimoje, partnerystėje, mokykloje ar darbo vietoje. Todėl sistemos pokyčiai turi įtakos visiems nariams. Disfunkciniai santykiai arba nepalankūs bendravimo modeliai sistemoje gali turėti įtakos atskirų narių psichinei sveikatai.
Todėl sisteminiai terapeutai žmogaus problemas priskiria sistemos sutrikimui. Tačiau, skirtingai nuo kitų terapijos rūšių, dėmesys sutelkiamas ne į ligą sukeliančių veiksnių nustatymą. Taip yra todėl, kad sisteminėje terapijoje terapeutas daro prielaidą, kad kiekvienas sutrikimas taip pat atitinka tam tikrą sistemos tikslą. Kartu su pacientu jis bando atskleisti simptomų funkciją sistemoje.
Sisteminė terapija taip pat gali būti atliekama individualiai. Prisirišimo figūrėlių tada nėra, bet terapeutas gali dirbti kartu su simboliais, pavyzdžiui, norėdamas įtraukti prisirišimo figūrėles.
Kilmė iš šeimos terapijos
Sisteminis konsultavimas: apibrėžimas
Kas yra sisteminis konsultavimas? Sisteminio konsultavimo metodai yra panašūs į sisteminės terapijos metodus, nes jie vadovaujasi ta pačia pagrindine idėja: norint išspręsti problemas, jie pradedami nuo sistemos. Sisteminė terapija skiriasi nuo konsultavimo tuo, kad psichologinės kančios yra sprendžiamos kaip terapijos dalis. Kita vertus, sisteminis konsultavimas orientuojasi į kasdienes problemas ir padeda suinteresuotam asmeniui konkrečiai įgyvendinti tikslus bei sprendžiant problemas. Todėl sisteminis konsultavimas dažnai trunka trumpiau nei sisteminis gydymas.
Sisteminė priežiūra
Sisteminė priežiūra taip pat atlieka svarbų vaidmenį, ypač psichosocialinėse ir klinikinėse įstaigose. Pavyzdžiui, vadovas padeda konsultantams ar psichologams jų profesijoje, apmąstydamas jų darbą. Sisteminė priežiūra gali vykti tiek individualiai, tiek grupėje. Supervizija dabar taikoma ir įmonėse, pavyzdžiui, tobulinant komunikacijos procesus komandose.
Sisteminis koučingas
Sąvokos „sisteminis konsultavimas“ ir „sisteminis koučingas“ nėra teisiškai saugomos. Todėl žmonės, norintys pasikonsultuoti su tokiu konsultantu ar treneriu privačiai, turėtų atkreipti dėmesį į profesinę kvalifikaciją. Psichologai arba psichologai, turintys magistro laipsnį (Psychologe M.Sc.), yra baigę profesionaliai kvalifikuotus ir pripažintus mokymus. Pedagogai ir socialiniai pedagogai/socialiniai darbuotojai taip pat dažnai dirba sisteminiais konsultantais ar treneriais.
Kada atliekate sisteminę terapiją?
Sisteminė terapija gali būti naudojama sprendžiant įvairias gyvenimo problemas. Pradedant nuo profesinių krizių iki psichologinių sutrikimų įveikos. Sisteminė terapija laikoma veiksminga afektinių sutrikimų, tokių kaip depresija, valgymo sutrikimai, priklausomybės, šizofrenija ir psichosomatinės ligos, gydymo būdu. Vaikams ir paaugliams taip pat naudinga sisteminė terapija.
Kaip ir dauguma gydymo būdų, sisteminė terapija yra prasminga tik tuo atveju, jei pacientas nori jį priimti. Tai apima norą pažvelgti į tikslius procesus sistemose, pavyzdžiui, šeimoje. Pacientams, kurių problemos nėra susijusios su sistemomis, gali būti tinkamesnė kita terapijos forma.
Ką jūs darote sisteminėje terapijoje?
Terapeutas sutelkia dėmesį į esamus išteklius, kuriuos pacientas ir jo globėjai atsineša su savimi. Nukentėjusieji dažnai turi įgūdžių, kurių anksčiau nenaudojo arba panaudojo netinkamai. Tai gali būti gebėjimas gerai klausytis, spręsti ginčus ar tvirtinti save.
Psichikos sutrikimams gydyti terapeutas taip pat tiria, kokią funkciją sistemoje atlieka simptomai. Pavyzdys galėtų būti depresija serganti motina, kuri yra vieniša ir bijo, kad sūnus gali ją palikti. Jos depresija prisideda prie to, kad suaugęs sūnus neiškeliauja, nes nerimauja dėl jos.
Tačiau tai nereiškia, kad terapeutas kaltina motiną piktais ketinimais. Paveikti asmenys paprastai nežino apie poveikį sistemoje. Jei nukentėjusieji supranta ryšius ir mato savo simptomų prasmę sistemoje, jie gali lengviau su jais susidoroti.
Kad sistemos ryšiai ir alternatyvūs sprendimai būtų matomi, terapeutas, be kita ko, taiko šiuos sisteminės terapijos metodus:
Sisteminė terapija: žiediniai klausimai
Sisteminė terapija: genograma
Kad terapeutas suprastų šeimos struktūrą, jis prašo šeimos nupiešti genogramą. Genogramoje šeima gali ne tik nupiešti savo giminės medį, bet ir įvairiomis linijomis pavaizduoti tarpusavio santykius. Storos linijos gali išreikšti tvirtą ryšį, o nutrūkusios linijos – konfliktą. Šeimos terapijos tikslas – atskleisti griežtus modelius ir įsisenėjusias mintis. Tai atveria naujas galimybes spręsti konfliktus.
Sisteminė terapija: šeimos skulptūra
Kitas sisteminis požiūris sisteminėje terapijoje yra šeimos skulptūra. Šeimos narys išdėsto narius kambaryje taip, kaip mato santykius tarp šeimos narių. Pavyzdžiui, šeimos nariai, kurie gerai sutaria vienas su kitu, stovėtų arti vienas kito. Konfliktai išryškėja, kai žmonės atsiduria vienas kitam nugara.
Šis metodas parodo, kaip šeimos narys suvokia šeimą ir gali sukelti stiprius jausmus kiekviename dalyvaujančiame. Tada terapeutas padeda asmeniui sukurti tokią šeimą, kokios jis norėtų. Šeimos skulptūra gali padėti pakeisti šeimos dinamiką.
Sisteminė terapija: šeimos konsteliacija
Tada pacientas pastato žmones kambaryje pagal savo šeimos paveikslą. Tada jis sėdi prie krašto ir gali stebėti sąveiką iš išorės. Terapeutas klausia pozicijoje esančių žmonių, kaip jie jaučiasi savo pozicijoje. Nors dalyviai nežino paciento asmeninės istorijos, dinamika dažnai panaši į tą, kuri iš tikrųjų vyrauja šeimoje. Kai individai keičia savo poziciją, keičiasi ir dinamika. Tokiu būdu galima išbandyti galimus sprendimus.
Šeimos konsteliacijos yra prieštaringas metodas. Kritikos tai sukėlė terapeutų, kurie nebuvo pakankamai apmokyti šeimos konsteliacijai arba išnaudojo šį metodą savo naudai, darbas. Be to, tokie terapeutai kartais neturi atviro, pagarbaus ir nešališko požiūrio, kurį sisteminis terapeutas turėtų laikytis savo paciento labui.
Kokia yra sisteminio gydymo rizika?
Sisteminėje terapijoje terapeutas į terapijos procesą įtraukia svarbias prisirišimo figūras. Jei, pavyzdžiui, apie esamas problemas šeimos sistemoje bus kalbama atvirai, gali kilti naujų įtampų ir problemų.
Sisteminės psichoterapijos sėkmė priklauso nuo įvairių veiksnių. Ypač svarbūs geri terapeuto ir paciento santykiai. Jei jūs, kaip pacientas, nesijaučiate patogiai terapijoje, turėtumėte apie tai pasikalbėti su savo terapeutu ir, jei reikia, ieškoti kito terapeuto.
Į ką turėčiau atsižvelgti po sisteminės terapijos?
Po terapijos užsiėmimų patartina skirti laiko aptartiems klausimams apdoroti. Terapijos metu dažnai kyla stiprių emocinių problemų. Duokite sau ir kitiems laiko išsiaiškinti savo jausmus.
Taip pat svarbu, kad terapijos užsiėmimų turinys nebūtų naudojamas kitiems žmonėms priekaištauti dėl jų klaidų. Daugeliui žmonių labai sunku kalbėti apie savo jausmus kitų akivaizdoje. Todėl pagarbus elgesys vienas su kitu taip pat turi teigiamą poveikį terapijai.
Jei problemos išlieka ir pasibaigus terapijai, galite pasikalbėti su terapeutu dėl gydymo pratęsimo. Jei pastebėjote, kad iškyla psichologinių problemų, būtinai vėl kreipkitės į terapeutą – dėl naujos sisteminės terapijos (galbūt dabar individualiai, jei anksčiau tai buvo grupinė) arba kitos terapijos formos.
