Kas yra skiepai nuo kokliušo ir kodėl tai svarbu?
Skiepai nuo kokliušo (vakcinacija nuo kokliušo) padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo patogenu Bordetella pertussis. Patogenas sukelia ūmią kvėpavimo takų infekciją. Anksčiau kokliušas daugiausia buvo laikomas vaikų liga. Tačiau tuo tarpu paaugliai ir suaugusieji taip pat vis dažniau ja serga.
Jaunesni nei šešių mėnesių kūdikiai kartais užsikrečia kokliušu iki pavojingo gyvybei laipsnio. Todėl gydytojai rekomenduoja skiepytis labai anksti (nuo antrojo gyvenimo mėnesio).
Skiepijimo rekomendacija paremta ir tuo, kad kokliušas kartais sukelia rimtų antrinių ligų. Tai apima pneumoniją, vidurinės ausies uždegimą ir traukulius. Atskirais atvejais kokliušas gali sukelti nuolatinę žalą. Kūdikiams čia ypač gresia pavojus.
Dėl šių kartais gyvybei pavojingų komplikacijų labai svarbu skiepytis nuo kokliušo. Jis užtikrina, kad organizmas greitai kovotų su ligos sukėlėjais kokliušo infekcijos atveju.
Kas nutinka skiepijant nuo kokliušo?
Šie vadinamieji antigenai nesukelia ligų. Tačiau jie skatina imuninę sistemą gaminti specifinius antikūnus. Jei asmuo vėliau užsikrečia „tikrais“ kokliušo sukėlėjais, organizmas su jais kovoja greitai ir konkrečiai: paskiepytas žmogus išlieka sveikas.
Vakcinuojant nuo kokliušo, gydytojas vakciną suleidžia tiesiai į žasto raumenį (į raumenis) arba į šoninį šlaunies raumenį (vastus lateralinį raumenį).
Skiepijimas nuo kokliušo paprastai skiriamas kartu su kitomis penkiomis vakcinomis kaip vadinamoji šešių dozių vakcinacija. Jis veiksmingas nuo kokliušo (kokliušo), difterijos, stabligės, poliomielito, b tipo Haemophilus influenzae ir hepatito B.
Ar nėštumo metu reikia skiepytis nuo kokliušo?
Ekspertai visoms nėščiosioms rekomenduoja skiepytis nuo kokliušo vadinamąja Tdap kombinuota vakcina. Ši vakcina apsaugo ne tik nuo kokliušo, bet ir nuo difterijos bei stabligės.
Kai kurios nėščios moterys baiminasi, kad vakcina nuo kokliušo yra pavojinga negimusiam vaikui. Tačiau šis rūpestis yra nereikalingas. Dabartinėmis žiniomis, nėra įrodymų, kad vakcinacija turėtų pasekmių motinai ar vaikui.
Be to, jei yra specifinė rizika susirgti poliomielitu, pavyzdžiui, keliaujant į didelės rizikos zoną, gydytojai pasirenka vakciną, kurioje yra ir poliomielito vakcina.
Nėščioms moterims skirtos kokliušo vakcinos intervalas tarp vakcinos ir bet kokios ankstesnės kokliušo vakcinos neturi reikšmės. Skiepijimo rekomendacija galioja kiekvieno nėštumo metu.
Vakcinacija nuo kokliušo prieš arba po nėštumo.
Remiantis tyrimais, vakcinacija nuo kokliušo net vienerius ar dvejus metus iki nėštumo nėra pakankama, kad kūdikis būtų tinkamai apsaugotas. Nėštumo metu antikūnų koncentracijos nepakanka, kad vaikui būtų sukurta vadinamoji apsauga nuo lizdo.
Jei iki vaiko gimimo moteris nebuvo paskiepyta nuo kokliušo, medikai pataria pasiskiepyti pirmosiomis dienomis po gimimo.
Kai kurios nėščios moterys baiminasi, kad vakcina nuo kokliušo yra pavojinga negimusiam vaikui. Tačiau šis rūpestis yra nereikalingas. Dabartinėmis žiniomis, nėra įrodymų, kad vakcinacija turėtų pasekmių motinai ar vaikui.
Be to, jei yra specifinė rizika susirgti poliomielitu, pavyzdžiui, keliaujant į didelės rizikos zoną, gydytojai pasirenka vakciną, kurioje yra ir poliomielito vakcina.
Nėščioms moterims skirtos kokliušo vakcinos intervalas tarp vakcinos ir bet kokios ankstesnės kokliušo vakcinos neturi reikšmės. Skiepijimo rekomendacija galioja kiekvieno nėštumo metu.
Vakcinacija nuo kokliušo prieš arba po nėštumo.
Remiantis tyrimais, vakcinacija nuo kokliušo net vienerius ar dvejus metus iki nėštumo nėra pakankama, kad kūdikis būtų tinkamai apsaugotas. Nėštumo metu antikūnų koncentracijos nepakanka, kad vaikui būtų sukurta vadinamoji apsauga nuo lizdo.
Jei iki vaiko gimimo moteris nebuvo paskiepyta nuo kokliušo, medikai pataria pasiskiepyti pirmosiomis dienomis po gimimo.
Kai kurie vaikai daugiau verkia pirmą dieną po kokliušo vakcinos.
Anksčiau traukuliai ir alerginės reakcijos kartais pasireikšdavo kaip reakcijos į vakciną nuo kokliušo. Toks šalutinis poveikis šiandien yra labai retas. Jie taip pat nesukelia antrinės žalos.
Kas turėtų gauti kokliušo vakciną?
Roberto Kocho instituto nuolatinis skiepijimo komitetas (STIKO) rekomenduoja visus vaikus nuo antrojo gyvenimo mėnesio skiepyti nuo kokliušo. Šiuo tikslu vaikai skiepijami nuo kokliušo pagal vadinamąjį „2+1 grafiką“ – ty tris skiepijimo dozes, o ne keturias, kaip anksčiau. Po to pagrindinė imunizacija baigta.
Vėliau atliekami revakcinaciniai skiepai nuo kokliušo.
Netgi visiškai paskiepytiems vaikams ir paaugliams, kurie paskutinį kartą buvo skiepyti daugiau nei prieš penkerius metus, jei yra užsikrėtimo rizika, patartina paskiepyti naują kokliušo. Tai būtų patartina, pavyzdžiui, jei vaikas bendrauja su sergančiu asmeniu tame pačiame namų ūkyje.
Skiepijama tuo pačiu metu kaip ir nuo stabligės ir difterijos. Vienos vakcinos nuo kokliušo nėra.
Bet kokiu atveju šie žmonės turi būti paskiepyti nuo kokliušo:
- Vaisingo amžiaus moterys prieš nėštumą arba nėštumo metu
- Glaudus ryšys su nėščiosiomis ir naujagimiais, taip pat su globėjais (pvz., darželiais, tėvais, broliais ir seserimis, auklėmis, seneliais), pageidautina likus keturioms savaitėms iki vaiko gimimo
- Sveikatos priežiūros tarnybos ir bendruomenės įstaigų darbuotojai
Skiepai nuo kokliušo: pagrindinė imunizacija
Gydytojas vakcinos dozes paprastai skiria kartu su kitais skiepais kaip šešių dozių vakciną: joje yra vakcinų nuo kokliušo (kokliušo), difterijos, stabligės, poliomielito, b tipo Haemophilus influenzae ir hepatito B.
- Pirmoji vakcinos dozė skiriama nuo antrojo gyvenimo mėnesio pabaigos.
- Antroji vakcinacijos dozė skiriama praėjus ketvirtajam gyvenimo mėnesiui.
- Trečioji vakcinacijos dozė numatyta vienuoliktą gyvenimo mėnesį.
Ne visos vakcinos, skirtos pagrindinei imunizacijai, yra patvirtintos pagal sumažintą „2+1 skiepijimo schemą“. Todėl, jei nėra tinkamos vakcinos, gydytojai toliau skiepija pagal „3+1 skiepijimo schemą“ (antrą, trečią, ketvirtą ir vienuoliktą gyvenimo mėnesį)!
Gaivinanti kokliušo vakcina
Vakcina nuo kokliušo neapsaugo visą gyvenimą. Daugumai paskiepytų žmonių apsauginis poveikis išnyksta maždaug po penkerių–septynerių metų. Todėl, norint ir toliau apsisaugoti nuo kokliušo, būtina reguliariai atlikti revakcinaciją.
- Pirmą kartą revakcinacija nuo kokliušo rekomenduojama nuo penkerių iki šešerių metų.
- Antroji revakcinacija turėtų būti atliekama nuo devynerių iki 17 metų amžiaus.
- Suaugusiesiems ekspertai rekomenduoja vienkartinį revakcinaciją nuo kokliušo.
- Specialios žmonių grupės (sveikatos priežiūros darbuotojai ir bendruomenės, artimi kontaktai ir naujagimių slaugytojai, nėščios moterys) revakcinacija nuo kokliušo atliekama kas dešimt metų.
Skiepija, nepaisant to, kad sirgo šia liga
Jei žmogus susirgo kokliušu, jam dažniausiai išsivysto specifinė apsauga nuo kokliušo sukėlėjų. Tačiau net ir ši apsauga neišsilaiko visą gyvenimą: mokslininkai daro prielaidą, kad imunitetas išlieka daugiausia dešimt–20 metų po to, kai žmogus susirgo kokliušu.
Net ir išgyvenus kokliušo, gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti nuo kokliušo!
Kokliušas nepaisant vakcinacijos?
Jei vakcina nuo kokliušo neatnaujinta, kaip rekomenduojama, apsauga nuo skiepijimo prarandama. Jei tada užsikrečiate kokliušo sukėlėju, susergate kokliušu. Taip nutinka daugeliui jaunų žmonių ir suaugusiųjų, kurie praleido revakcinaciją.
Taip pat labai retai atsitinka, kad vakcinacijos nuo kokliušo nepakako užkirsti kelio infekcijai. Taip yra, pavyzdžiui, esant nepilnai bazinei imunizacijai. Tada kokliušas dažniausiai pasireiškia lengvesne forma.
Alternatyva vakcinacijai nuo kokliušo?
Atsargumo sumetimais skiriami tie patys antibiotikai (dažniausiai eritromicinas), kurie rekomenduojami sergant tikra liga. Tačiau ši priemonė nepakeičia skiepijimo nuo kokliušo.
