Kas yra skilvelių virpėjimas?
Skilvelių virpėjimas arba sutrumpintai skilvelių virpėjimas yra ritmo sutrikimas, atsirandantis širdies ertmėse. Paprastai širdies kamerų raumenų ląstelės susitraukia 60–80 kartų per minutę. Šio proceso metu skilveliuose surinktas kraujas yra pumpuojamas į sisteminę kraujotaką koordinuotai susitraukiant širdies raumeniui – širdies plakimui. Tarp širdies plakimų skilveliai vėl prisipildo krauju.
Tačiau dėl šio labai greito dažnio, esant skilvelių virpėjimui, veiksmingi širdies plakimai nebepasireiškia. Dėl pernelyg didelio netvarkingų sužadinimų skaičiaus raumenų ląstelės nebesusitraukia sinchroniškai. Todėl širdis nebesiurbia kraujo į sisteminę kraujotaką. Nukentėjusiųjų pulsas nebeapčiuopiamas. Tai veda prie kraujotakos sustojimo. Todėl skilvelių virpėjimas visada yra pavojingas gyvybei ir negydomas sukelia mirtį per kelias minutes.
Skilvelių virpėjimo simptomai yra panašūs į širdies sustojimo simptomus. Nukentėjęs asmuo labai greitai praranda sąmonę, paprastai tik po 15–30 sekundžių. Jie blyškūs, lūpos pamėlynuoja, vyzdžiai platūs ir fiksuoti. Po maždaug 60–XNUMX sekundžių kvėpavimas sustoja. Pulsas nėra apčiuopiamas. Kartais nukentėjusieji susišlapina arba tuštinasi.
Kokios yra skilvelių virpėjimo priežastys?
- Koronarinė širdies liga (CHD), širdies priepuolis
- Širdies sienelių išsipūtimas (širdies sienelės aneurizma po miokardo infarkto)
- Išreikštas širdies nepakankamumas
- Širdies raumens uždegimas (miokarditas)
- Įgimtos širdies ydos
- Plaučių embolija
- Elektros avarija
- Vaistai, vaistai, apsinuodijimas
- Deguonies trūkumas (uždusimas, skendimas)
- Mineralų disbalansas (pvz., kalio trūkumas)
- Skysčių kaupimasis perikarde (perikardo efuzija)
- Įgimtas širdies laidumo sistemos defektas
Diagnozė ir tyrimas
Jei nukentėjusysis yra be sąmonės ir nejaučiamas pulsas, labai svarbu, o kilus abejonių – gyvybę išgelbėti esantiems, nedelsiant, nenustačius diagnozės, pradėti gaivinimo priemones ir kviesti greitąją pagalbą.
Gydymas
Jei skilvelių virpėjimas įvyksta nesant gydytojui arba neturint prieigos prie defibriliatoriaus, pirmasis skubus skubios pagalbos veiksmas yra širdies ir plaučių gaivinimas: pirmiausia krūtinės ląstos paspaudimai daromi 100–120 paspaudimų per minutę dažniu.
Kuo anksčiau bus atlikta defibriliacija, tuo didesnės tikimybės išgyventi nukentėjusiems. Tačiau kartais procedūrą reikia kartoti. Tokiu atveju svarbu tęsti širdies ir plaučių gaivinimą tarp smūgių. Jei defibriliacija nesėkminga, greitosios medicinos pagalbos gydytojas gali skirti tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, adrenalino.
Jei yra pagrindinės ligos, pvz., širdies liga ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, svarbu gydyti ir jas, kad sumažėtų pasikartojančio skilvelių virpėjimo rizika.
Ligos eiga ir prognozė
Jei defibriliacija buvo sėkminga, vis tiek gali būti pažeistos smegenys ir kiti organai. Ypač jei gaivinimo priemonės buvo atliekamos labai vėlai, yra nemaža nuolatinio smegenų pažeidimo rizika.
Skilvelių virpėjimas visada yra mirtinas, jei jis nėra gydomas. Todėl svarbu, kad esantys avarinėje situacijoje nevengtų gaivinti ar defibriliuoti nukentėjusįjį. Galimi sužalojimai, kurie gali atsirasti, yra nereikšmingi, palyginti su skilvelių virpėjimo prognoze.
