Stafilokokinė infekcija: priežastys, simptomai

Trumpa apžvalga

  • Priežastys: Infekcija per tiesioginį kontaktą (dažniausiai per rankas) su užsikrėtusiais asmenimis arba užterštais objektais.
  • Aprašymas: Stafilokokai yra sveikiems žmonėms nekenksmingos bakterijos. Tačiau kai kurios rūšys sukelia rimtas infekcines ligas.
  • Simptomai: dažnos odos infekcijos (pvz., odos bėrimai, pūliniai, furunkuliai). Taip pat galimi plaučių uždegimai, endokarditas, kaulų uždegimai, sąnarių uždegimai ir apsinuodijimas krauju, taip pat apsinuodijimas maistu ir toksinio šoko sindromas.
  • Prognozė: sveikiems žmonėms stafilokokai paprastai yra nekenksmingi. Tačiau kai kurios rūšys gali sukelti tam tikrų rizikos grupių žmonių infekcijas, kurios sunkiais atvejais gali būti mirtinos, jei jos negydomos. Laiku gydant, prognozė yra palanki.
  • Gydymas: Lengvas odos infekcijas gydytojas paprastai gydo vietiniais antibiotikais (pvz., tepalais, geliais). Esant sunkioms infekcijoms, antibiotikai (dažniausiai penicilinas) vartojami tablečių pavidalu arba infuzijos būdu į veną.
  • Diagnozė: Gydytojas nustato patikimą diagnozę, paėmęs užkrėstos medžiagos mėginį (pvz., odos tamponą iš pūlių ir žaizdos skysčio), kuris tiriamas laboratorijoje.

Kaip užsikrėsti stafilokoku?

Stafilokokai yra natūralios odos ir gleivinių floros dalis. Todėl pagrindinis stafilokokų rezervuaras yra patys žmonės. Paprastai sveikiems žmonėms bakterijos yra nekenksmingos, tačiau tam tikromis aplinkybėmis (pvz., žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs) jos gali sukelti organizmo infekcijas.

Bakterijos dažniausiai patenka į organizmą per žaizdas. Paprastai užsikrečiama per tiesioginį kontaktą (tepinėlį arba kontaktinę infekciją) su užsikrėtusiais asmenimis (daugiausia per odą per rankas), bet ir per užterštus daiktus.

Stafilokokai geriausiai auga esant 30–37 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Kambario temperatūroje bakterijos išgyvena keletą dienų. Jie labai atsparūs aplinkos poveikiui ir gana ilgai išsilaiko ant įvairių paviršių. Štai kodėl stafilokokai lengvai perduodami per durų rankenas, šviesos jungiklius arba virtuvėje (pvz., virtuvės kriauklė).

Nors ligų sukėlėjai miršta ruošiant maistą, jų gaminami karščiui atsparūs toksinai (enterotoksinai) dažnai išgyvena virimo temperatūrą ir kartais sukelia apsinuodijimą maistu.

Taip pat galima užsikrėsti medicininiais instrumentais (hospitalinė infekcija), pvz., venų kaniulės ar venų kateteriai. Jie naudojami ligoninėse, chirurgijose ar slaugos namuose, pavyzdžiui, paimti kraują ar leisti vaistus.

Perdavimo maršrutai trumpai

  • Stafilokokai dažniausiai perduodami per odą (ypač per odos žaizdas).
  • Netiesioginis perdavimas vyksta per kasdienius daiktus arba medicininius instrumentus (pvz., venų kateterius).
  • Kontaktas su ūkio gyvūnais, kurie nešioja bakteriją (ypač karvių spenių kanale), taip pat gali sukelti infekciją.
  • Užterštas maistas, kuris yra liečiamas ir (arba) vartojamas, yra dar viena galima stafilokokinės infekcijos priežastis.

Kas yra ypač paveiktas?

Stafilokokinėmis infekcijomis dažnai nukenčia žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės, naujagimiai, kūdikiai ar krūtimi maitinančios mamos, taip pat lėtinėmis ligomis sergantys asmenys (pvz., vėžiu, diabetu, dializėmis).

Be to, žmonės, dirbantys sveikatos priežiūros sektoriuje, žmonės, sergantys didelėmis infekcinėmis odos ligomis ir narkomanai, dažnai yra ypač daug kolonizuojami stafilokokų, todėl jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti.

Kas yra stafilokokas?

Bakterijomis dažniausiai užsikrečia žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi (pvz., labai jauni, labai seni, nusilpę ar lėtinėmis ligomis sergantys žmonės). Jų imuninė sistema dažnai nepajėgi kovoti su patogenais. Tuomet bakterijos greitai dauginasi organizme ir sukelia įvairias ligas (pvz., pūlingus odos bėrimus, apsinuodijimą maistu, plaučių uždegimą, kraujo užkrėtimą).

Kadangi stafilokokai yra labai tvirti, juos sunku padaryti nepavojingais. Jie greitai sukuria atsparumą antibiotikams (ty yra nejautrūs vaistams), pakeitę savo genetinę struktūrą. Taip jie užtikrina savo išlikimą.

Stafilokokų infekcija galima per daug skirtingų rūšių ir potipių. Labiausiai žinomi ir dažniausiai pasitaikantys stafilokokų tipai yra

  • Staphylococcus aureus
  • Staphylococcus epidermidis

Staphylococcus aureus

Staphylococcus aureus taip pat dažnai aptinkama sveikų žmonių odoje: bakterija randama maždaug 30 procentų sveikų suaugusiųjų nosyje ir maždaug 15–20 procentų ant odos.

Kai kurios Staphylococcus aureus padermės gali gaminti toksinus. Jei jie patenka į organizmą, jie gali sukelti gyvybei pavojingas ligas.

Tarp labiausiai paplitusių ligų, kurias sukelia Staphylococcus aureus, yra

  • Pūlingos odos infekcijos (pvz., furunkuliai ant veido)
  • Svetimkūnio infekcijos
  • Apsinuodijimas krauju (sepsis)
  • Vidinės širdies gleivinės uždegimas (endokarditas)
  • Širdies vožtuvų infekcijos
  • Pneumonija (plaučių uždegimas)
  • Kaulų infekcijos (osteomielitas)
  • Sąnarių uždegimas (artritas)
  • Abscesai sąnariuose, inkstuose, centrinėje nervų sistemoje (CNS) ir odoje
  • Bakterinių toksinų sukeltos ligos: Lyell sindromas arba nuplikytos odos sindromas, toksinio šoko sindromas (TSS) ir apsinuodijimas maistu (virškinimo trakto toksikozė)

Kadangi Staphylococcus aureus yra labai užkrečiamas ir dažnai atsparus įprastiems antibiotikams, jis yra vienas iš labiausiai paplitusių ir pavojingiausių žmonėms patogenų.

Staphylococcus epidermidis

Kokie yra stafilokokinės infekcijos simptomai?

Stafilokokai gali sukelti daugybę ligų, taigi ir įvairius simptomus. Simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kokio tipo stafilokokas užkrečia kūną.

Odos infekcijos

Staphylococcus epidermidis infekcija dažniausiai sukelia nesunkias ir vietines infekcijas, kai bakterijos užkrečia tik odą aplink vietą, į kurią jos įsiskverbė. Gleivinės, tokios kaip nosies ir ryklės gleivinė bei akies junginė, taip pat rizikuoja užsikrėsti stafilokokais (arba streptokokais). Pavyzdžiui, akis užsikrėtusi išskiria pūlingas, gelsvas gleives. Paprastai pažeidžiamos abi akys.

Kai kuriais atvejais stafilokokai taip pat sukelia plaučių uždegimą su krūtinės skausmu ir dusuliu, taip pat vidinio širdies gleivinės uždegimą (endokarditą) su širdies plakimu, naktiniu prakaitavimu ir karščiavimu.

Furunkulą (plauko šaknies uždegimą) ar pūlinius (audinio ertmę, užpildytą pūliais) kartais sukelia ir stafilokokinė infekcija. Stafilokokai dažnai užkrečia žmones, turinčius odos ligų, tokių kaip atopinis dermatitas, ir pablogina esamus simptomus.

Dauguma stafilokokų sukeltų odos infekcijų yra labai užkrečiamos.

Svetimkūnių sukeltos infekcijos

Didžiausias šiaip nekenksmingos bakterijos Staphylococcus epidermidis pavojus slypi jos gebėjime kolonizuoti į organizmą įterptus dirbtinius (dažniausiai medicininius) objektus, tokius kaip kateteriai, drenažo vamzdeliai, dirbtiniai širdies vožtuvai, implantai ar sąnariai. Atsiradusi infekcija taip pat žinoma kaip svetimkūnio infekcija, kuri gali turėti gyvybei pavojingų pasekmių. Ypatingą pavojų kelia žmonės, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, ir tie, kurie gydomi ligoninėje.

Kaulų infekcijos

Taip pat galimos kaulų ir kaulų čiulpų infekcijos (osteomielitas) stafilokokais, pvz., dėl spaudimo opų ar pėdų opų diabetikams arba dėl atvirų lūžių ir chirurginių žaizdų. Paprastai tai sukelia stiprų pažeistų kaulų ar sąnarių skausmą, bendrą ligos pojūtį ir nuovargį.

Kai kurie stafilokokai (ypač Staphylococcus aureus) gamina bakterinius toksinus, kurie kartais gali sukelti gyvybei pavojingų organizmo ligų. Ypač pavojingi nukentėjusiems

Lyell sindromas (taip pat žinomas kaip nuplikytos odos sindromas)

Tai ūmus epidermio atsiskyrimas su skausmingomis pūslėmis („nuplikusios odos sindromas“). Dažniausiai serga naujagimiai ir vaikai.

Toksinio šoko sindromas

Toksinio šoko sindromą (TSS) sukelia stafilokokų arba, rečiau, streptokokų toksinai (Staphylococcus aureus ir Streptococcus pyogenes). Simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, odos bėrimas, stiprus kraujospūdžio kritimas dėl šoko, vidaus organų (kepenų, inkstų, širdies, plaučių) funkcijos sutrikimas ir net kelių organų nepakankamumas. Moterims sindromas gali paūmėti vartojant labai sugeriančius tamponus ir menstruacines taureles.

Sergant šiomis ligomis, sergančiųjų sveikatos būklė paprastai pablogėja staiga. Negydomi jie dažnai būna mirtini.

Apsinuodijimo maistu

Kraujo apsinuodijimas

Viena iš rimčiausių stafilokokų infekcijos pasekmių kraujyje yra apsinuodijimas krauju (sepsis). Tai uždegiminė organizmo reakcija, kuri per kraują paveikia visą organizmą. Imuninė sistema bando apsiginti nuo bakterijų. Tačiau paties organizmo gynybinė reakcija pažeidžia ne tik ligų sukėlėjus, bet ir savo audinius bei organus, tokius kaip širdis ir inkstai.

Apsinuodijimo krauju simptomai yra greitas kvėpavimas, greitas pulsas, karščiavimas, skausmas ir žemas kraujospūdis ar net šokas.

Kitos galimos stafilokokų sukeltos ligos ir simptomai yra

  • Minkštųjų audinių infekcijos (pvz., jungiamojo audinio, raumenų ir riebalinio audinio), kurias sukelia Staphylococcus pyogenes
  • Staphylococcus saprophyticus sukeltos šlapimo pūslės infekcijos (patogenas paprastai aptinkamas šlapime)
  • Žaizdų, kaulų ar sąnarių infekcijos, kurias sukelia Staphylococcus haemolyticus
  • Odos ar širdies vožtuvų infekcijos, kurias sukelia Staphylococcus lugdunensis

Ar stafilokokinė infekcija pavojinga?

Tačiau laiku diagnozavus ir gydant, prognozė yra palanki. Gydymas gali būti ilgesnis, jei bakterijos yra atsparios vartojamam antibiotikui.

Kaip progresuoja stafilokokinė infekcija?

Paprastai po stafilokokinės infekcijos (inkubacinio laikotarpio) pirmieji simptomai pasireiškia maždaug nuo keturių iki šešių dienų. Tačiau kartais gali praeiti kelios savaitės, kol infekcija prasiskverbia.

Priešingai, apsinuodijimo maistu inkubacinis laikotarpis yra daug trumpesnis: pirmieji simptomai paprastai pasireiškia per dvi ar keturias valandas po to, kai užsikrėtęs asmuo suvalgo užteršto maisto. Daugeliu atvejų apsinuodijimas maistu užgyja savaime be gydymo maždaug po dvylikos valandų.

Ar ilgai esate užkrečiamas?

Medikai tiksliai nežino, kiek laiko užsikrečia stafilokokine infekcija užsikrėtęs žmogus. Tačiau žmonės yra ypač užkrečiami, kai jiems pasireiškia ūmūs simptomai, ty visą jų simptomų laikotarpį.

Tačiau kai kuriais atvejais rizikos grupėje esantys žmonės (pvz., nusilpusi imuninė sistema) užsikrečia ir nuo sveikų žmonių, kurie yra kolonizuoti stafilokokais ir neturi jokių simptomų.

Kaip gydoma stafilokokinė infekcija?

Antibiotikai

Tačiau jei stafilokokinė infekcija yra nuolatinė arba vietinis gydymas neduoda norimo poveikio, gydytojas ją gydys geriamaisiais antibiotikais tablečių ar sulčių pavidalu (vaikams). Sunkiais atvejais antibiotikas švirkščiamas arba infuzuojamas tiesiai į veną.

Pasirinktas vaistas yra penicilinas (pvz., flukloksacilinas, dikloksacilinas arba oksacilinas). Tiksliniam gydymui antibiotikais atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti, kuris agentas tinka konkrečiam sukėlėjui. Gydytojas dažnai derina gydymą su geriamaisiais ir vietiniais antibiotikais, kad paspartintų gijimo procesą.

MRSA

Kai kurie stafilokokai yra nejautrūs (atsparūs) tam tikriems antibiotikams: jie gali gaminti medžiagą, dėl kurios penicilinas tampa neveiksmingas. Daugeliui atsparių padermių, tokių kaip meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA), kyla ypatingas iššūkis.

Tai sunku gydyti dėl nejautrumo daugeliui antibiotikų klasių. Tokiais atvejais gydytojas griebiasi vadinamųjų rezervinių antibiotikų. Jie nenaudojami įprastiniam bakterinių infekcijų gydymui, siekiant išvengti atsparumo.

Gydant antibiotikais, svarbu juos vartoti pakankamai ilgai (net jei pagerėjimas pasireiškia prieš tai), kad būtų išvengta pasikartojimo ir atsparumo. Esant nesunkiai infekcijai (pvz., šlapimo takų infekcijai), kartais pakanka vaistus išgerti vos vieną dieną. Tačiau esant sunkioms stafilokokų infekcijoms, dažnai reikia keletą savaičių vartoti antibiotikus.

Prašome tiksliai laikykitės gydytojo nurodymų ir vartokite antibiotiką tiek, kiek paskirta!

Namų gynimo priemonės

Teigiama, kad tam tikros buitinės priemonės ir vaistiniai augalai, pavyzdžiui, jonažolių aliejus išoriniam naudojimui, padeda nuo odos infekcijų. Teigiama, kad jonažolė turi priešuždegiminį, antibakterinį ir žaizdas gydantį poveikį.

Teigiama, kad žaizdoms dezinfekuoti tinka ir arbatos (vandeniniai ekstraktai), pagamintos iš ramunėlių žiedų, hamamelio lapų/žievės, medetkos žiedų, kraujažolės ir ežiuolės, kurios atvėsinamos ir dedamos kaip prausiklis ar kompresas. Kai kurie žmonės taip pat prisiekia vandeniniu kaštonų lapų ekstraktu (arbata), skirtu naudoti nuo stafilokokų toksinų susidarymo.

Kaip gydytojas nustato diagnozę?

Lengvesnes stafilokokines odos infekcijas dažniausiai diagnozuoja gydytojas pagal jų išvaizdą (vizualinė diagnostika). Esant gilesnėms infekcijoms arba jei įprasti antibiotikai neveiksmingi, būtina, kad gydytojas atliktų bakteriologinį tyrimą.

Tam jis steriliu tamponu (tampono mėginiu) paima tamponą iš pūlių ir žaizdos skysčio ant odos prie žaizdos krašto. Jei audinio viduje yra pūlių (pvz., esant pūliniams), jis paima mėginį kaniule ar švirkštu arba pašalina visą abscesą tiesiogiai.

Esant infekcinėms ligoms, kurios pažeidžia visą kūną (sisteminės infekcijos), gydytojas gali paimti kraujo arba užkrėstų kūno skysčių pasėlius, kad nustatytų bakterijas.

Apsinuodijus maistu, pačių stafilokokų aptikti dažnai nepavyksta. Vietoj to galima aptikti stafilokokų gaminamus toksinus (enterotoksinus).

Tada gydytojas mėginį siunčia į laboratoriją, kur patogenas ištiriamas mikrobiologiškai ir nustatomas. Tai leidžia gydytojui nustatyti tikslią bakterijų rūšį ir pradėti tikslinį gydymą.

Turi būti pranešta apie daugeliui atsparių patogenų, tokių kaip MRSA. Tai reiškia, kad gydytojas turi informuoti visuomenės sveikatos skyrių, jei savo pacientui aptiko tokį ligos sukėlėją.

Kaip apsisaugoti nuo stafilokokinės infekcijos?

Kadangi stafilokokai yra labai atsparūs išoriniam aplinkos poveikiui ir dažniausiai ant paviršių išgyvena kelias dienas, ypač svarbu užtikrinti pakankamą higieną. Laikykitės šių higienos taisyklių:

  • Kruopščiai ir reguliariai plaukite ir (arba) dezinfekuokite rankas.
  • Reguliariai valykite durų rankenas, šviesos jungiklius, nuotolinio valdymo pultus, išmaniuosius telefonus ir virtuvės paviršius antibakterinėmis valymo priemonėmis.
  • Skalbkite rankšluosčius ir antklodės ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje ir dažnai keiskite.
  • Nepalikite pagamintų patiekalų kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas. Sūris, mėsa ir kiti greitai gendantys maisto produktai turi būti laikomi šaldytuve.
  • Reguliariai valykite ir dezinfekuokite šaldytuvą (ypač vidų!).