Stuburo kanalo stenozė: tipai, terapija, priežastys

Trumpa apžvalga

  • Gydymas: dažniausiai konservatyvus, fizioterapijos derinys, nugaros treniruotės, šilumos terapija, elektroterapija, atraminis korsetas (ortozė), skausmo valdymas ir terapija; retai operacija
  • Priežastys ir rizikos veiksniai: dažnai susidėvėjimas (degeneracija), retai įgimtas, stuburo operacijos rizika, diskų išsipūtimas ar išvarža, hormoniniai pokyčiai, kaulų ligos, pvz., Pageto liga.
  • Simptomai: iš pradžių dažnai besimptomiai; vėliau nugaros skausmai su kojų spinduliavimu, judėjimo apribojimas; jutimo sutrikimai kojose, šlubavimas, šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos sutrikimai, sutrikusi lytinė funkcija; labai retai paralyžius
  • Diagnozė: Remiantis simptomais, vaizdo gavimo procedūromis (magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterine tomografija)
  • Progresavimas ir prognozė: paprastai labai lėtas progresavimas be gydymo; gali būti gerai gydomas konservatyviu gydymu
  • Prevencija: konkrečiai neįmanoma; kitaip nugarai nekenksmingas elgesys, pavyzdžiui, nešant sunkius krovinius

Kas yra stuburo kanalo stenozė?

Stuburo kanalo stenozė – tai stuburo kanalo, kuriuo eina nugaros smegenys su nervais ir kraujagyslėmis, susiaurėjimas.

Ji dažnai paveikia vyresnio amžiaus žmones dėl judamųjų stuburo dalių nusidėvėjimo. Tačiau yra ir įgimtų formų. Tačiau tokie yra reti.

Kokios yra stuburo kanalo stenozės formos?

Dažniausiai pasitaikanti stuburo kanalo stenozė yra juosmeninė stuburo dalis – juosmens stuburo kanalo stenozė.

Kitos formos yra kaklo stuburo kanalo stenozė, pažeidžianti kaklo stuburą (HWS), ir retai – krūtinės ląstos stuburo kanalo stenozė, pažeidžianti krūtinės ląstos stuburą (GGS).

Stuburo kanalo stenozė kaip savarankiškas klinikinis vaizdas apibrėžiamas tik nuo 1996 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jai priskiria kelis diagnostinius kodus, atsižvelgdama į jos sunkumą: kodus M48 (Kitos spondilopatijos), M99 (Biomechaninės funkcijos sutrikimai, neklasifikuojami kitur) ir G55 (nervų šaknų ir rezginių suspaudimas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur).

Stuburo kanalo stenozės klasifikavimas

Kaip stuburo kanalo stenozės sunkumo kriterijų, gydytojas taiko vaizdo gavimo metodus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija, kad išmatuotų, kiek susiaurėjęs stuburo kanalas. Gydytojai išskiria

  • Santykinė stuburo kanalo stenozė, kurios kanalo skersmuo yra mažesnis nei dvylika milimetrų
  • Absoliuti stuburo kanalo stenozė, kai kanalo skersmuo mažesnis nei dešimt milimetrų

Gydymas

Daugeliu atvejų stuburo stenozę galima gerai gydyti konservatyviais terapijos metodais. Tik retais atvejais (labai sunkiais atvejais) reikalinga chirurginė intervencija.

Konservatyvus gydymas

Konservatyvūs stuburo stenozės gydymo būdai apima

  • Fizioterapija (mankštos terapija, vonios, raumenis atpalaiduojančios procedūros ir kt.) stuburui palengvinti ir stabilizuoti
  • Šilumos terapija nugaros raumenims atpalaiduoti
  • Elektroterapija skausmui malšinti ir raumenų atpalaidavimui
  • Palaikykite korsetus (ortozes), kad sumažintumėte spaudimą stuburui
  • Nugaros treniruotės (nugaros ir pilvo raumenų tikslinės stiprinimo treniruotės, nugarai palankių laikysenų patarimai, elgesio patarimai)
  • Psichologinio skausmo valdymo mokymai
  • Skausmo terapija

Daugeliu atvejų derinamos kelios iš minėtų priemonių. Tai žinoma kaip modulinės terapijos koncepcija.

Vaistas

Veiksmingas skausmo gydymas yra kertinis konservatyvios stenozės gydymo akmuo. Priklausomai nuo skausmo intensyvumo, gydytojai naudoja skirtingas veikliąsias medžiagas.

Kai kurie skausmą malšinantys vaistai dirgina skrandžio gleivinę, jei vartojami ilgesnį laiką. Štai kodėl gydytojai kartu su jais dažnai skiria vadinamuosius protonų siurblio inhibitorius. Kaip „skrandžio apsauga“, šie vaistai užtikrina, kad organizmas gamins mažiau skrandžio rūgšties.

Be klasikinių skausmą malšinančių vaistų, gydytojai gali skirti ir lengvų antidepresantų. Mažomis dozėmis jie padeda nuo lėtinio skausmo, nes veikia neurotransmiterių lygmeniu.

Kartais raumenų relaksantai gali padėti esant stuburo kanalo stenozei. Jei skausmas labai stiprus, gali būti taikomas gydymas didelėmis kortizono dozėmis: kortizonas sumažina stuburo kanalą spaudžiančių minkštųjų audinių patinimą. Tai palieka šiek tiek daugiau vietos kanale.

Įvairios veikliosios medžiagos, turinčios analgetinį, priešuždegiminį, vietinį anestetinį ir (arba) dekongestantinį poveikį, dažnai gali būti vartojamos per burną (tabletės, kapsulės ar panašiai). Jie dažnai gali būti švirkščiami tiesiai į stuburo kanalo stenozės pažeistą vietą.

Injekcinės terapijos tyrimų metu pacientams vietoj tikrų vaistų buvo skiriamos neveiksmingos medžiagos (placebas), dažnai paprasta valgomoji druska. Nepaisant šio fiktyvaus gydymo, daugelis pacientų vėliau jautė mažiau skausmo. Tyrėjai išsiaiškino, kad placebo injekcijos išskiria paties organizmo „skausmą malšinančius vaistus“ (endorfinus).

Kaip veikia operacija?

Beveik visiems pacientams, sergantiems stuburo kanalo stenoze, padeda konservatyvi terapija. Chirurgija reikalinga tik retai – dažniausiai, kai sugenda svarbūs nervai. Gydytojai operuoja ir tuomet, jei konservatyvus gydymas nepavyksta arba pacientas labai kenčia ir yra labai apribotas kasdieniame gyvenime.

Chirurgijos tikslas visada yra palengvinti sritį, kurioje suspaudžiamos nugaros smegenys. Tam galimi įvairūs metodai:

  • Pasirinktas metodas yra suspaustų nervų slėgio mažinimas (dekompresija). Tam stenozės vietoje pašalinamas slankstelio lankas iš vienos arba abiejų pusių kartu su stuburo atauga (hemi-/laminektomija). Kartais pašalinamos tik stuburo lanko dalys (mikrodekompresija).
  • Susiliejimas (spondilodezė): atskiri slanksteliai sujungiami ir sutvirtinami naudojant medžiagą iš klubinės dalies arba varžtus. Tai neleidžia jiems paslysti vienas į kitą ir susiaurinti stuburo kanalą.

Koks metodas yra tinkamiausias kiekvienu konkrečiu atveju, nusprendžia gydytojas. Visos trys procedūros paprastai yra minimaliai invazinės arba mikrochirurginės. Tai reiškia, kad gydytojui nereikia daryti didelio pjūvio, kad pasiektų pažeistą sritį. Pakanka kelių nedidelių pjūvių, per kuriuos chirurgas įterpia mažytę kamerą su šviesos šaltiniu ir smulkiais chirurginiais instrumentais.

Su kiekviena operacija susijusi tam tikra rizika. Pavyzdžiui, procedūros metu gali būti pažeisti nervai. Be to, kai kuriais atvejais pažeidžiama „oda“ aplink nugaros smegenis, todėl nutekėja stuburo skystis (smegenų skysčio fistulė). Todėl prieš operuodamas stuburo kanalo stenozę gydytojas atidžiai pasveria numatomą naudą ir galimą riziką.

Po stuburo kanalo operacijos

Tolesnė priežiūra po stuburo kanalo operacijos priklauso nuo operacijos tipo ir sunkumo. Po minimaliai invazinių procedūrų paprastai galima palikti ligoninę po trumpo laiko, kai kuriais atvejais tą pačią dieną, kai atliekama operacija.

Po operacijos gydytojai rekomenduoja fizinio poilsio laikotarpį – paprastai maždaug šešias savaites. Įvairią lengvesnę veiklą galima atnaujinti anksčiau.

Sėdima veikla, tokia kaip vairavimas, dažniausiai vėl įmanoma greičiau nei sunkus fizinis darbas. Todėl nedarbingumo atostogų arba nedarbingumo trukmė priklauso nuo stuburo kanalo stenozės sunkumo ir operacijos tipo bei veiklos pobūdžio. Paprastai sėdimas darbas vėl galimas maždaug po keturių savaičių, sunkus fizinis darbas – tik maždaug po trijų mėnesių.

Alternatyvūs metodai

Įvairūs sveikatos priežiūros specialistai siūlo vadinamuosius alternatyvius gydymo metodus, ypač skausmui, kurį sukelia stuburo kanalo stenozė. Tai apima, pavyzdžiui

  • akupunktūra
  • Aksomera terapija
  • homeopatija

Nors daugelis pacientų teigia, kad jie pajuto palengvėjimą taikant alternatyvius gydymo metodus, jų poveikis dar nebuvo įrodytas įrodymais pagrįstoje medicinoje pagal mokslinius ir tradicinius medicinos kriterijus.

Priežastys

Dažniausia stuburo stenozės priežastis – stuburo susidėvėjimas (degeneracija): laikui bėgant tarp slankstelių esantys tarpslanksteliniai diskai netenka skysčių. Dėl to jie tampa plokštesni ir mažiau geba sugerti su judėjimu susijusį spaudimą – todėl stuburo kūnai patiria didesnį krūvį ir spaudžia stuburo kanalą.

Gerai ištreniruoti nugaros raumenys stabilizuoja stuburą, kad neatsirastų simptomų, nepaisant stuburo kanalo stenozės. Kita vertus, pacientams, kurių nugaros raumenys yra silpnai išsivystę, dažnai pasireiškia tipiški stenozės simptomai. Taip yra todėl, kad jei raumenys negali palaikyti nestabilaus stuburo, kūnas ant slankstelių formuoja naujas kaulų struktūras, kad stabilizuotų stuburą. Šios naujai suformuotos kaulinės struktūros vadinamos osteofitais. Jie dažnai ne tik sustiprina stuburo stenozę, bet ir ją sukelia.

Slankstelinių sąnarių (fasetinių sąnarių) osteoartritas taip pat gali sukelti naujų kaulinių darinių ir taip paskatinti stuburo stenozę (fasetinį sindromą).

Retesnės stuburo kanalo stenozės priežastys yra

  • Įgimtos formavimosi ydos, pvz., labai įdubusi nugara, spondilolistezė, chondrodistrofija (kremzlės pavertimo kauliniu audiniu sutrikimai embriono amžiuje). Tokiais atvejais simptomai pasireiškia jau sulaukus 30–40 metų.
  • Stuburo chirurgija (per didelis rando audinio susidarymas gali susiaurinti stuburo kanalą)
  • Stuburo kūnų pažeidimai
  • Tarpslankstelinio disko medžiagos išsikišimai arba iškritimas į stuburo kanalą
  • Hormoniniai pokyčiai, turintys įtakos kaulų medžiagai ir stuburo kūnų stabilumui (pvz., Kušingo liga)
  • Stuburo kanalas susiaurėjęs nuo gimimo dėl nežinomos priežasties (idiopatinė stuburo kanalo stenozė)

Simptomai

Stuburo kanalo stenozė dažniausiai atsiranda juosmens slankstelių srityje (juosmens stuburo kanalo stenozė). Tai nebūtinai sukelia simptomus. Jie atsiranda tik tada, kai stuburo kanalas susiaurėja tiek, kad suspaudžiami nervai ar kraujagyslės. Konkretūs simptomai, kada ir kokiu mastu jie pasireiškia, priklauso nuo kelių veiksnių. Tai apima ligos sunkumą, paciento laikyseną ir fizinio krūvio laipsnį.

Ligos pradžioje simptomai nėra labai būdingi ir įvairūs. Šie nespecifiniai skundai apima

  • Nugaros skausmas juosmens srityje (lumbago), kuris paprastai spinduliuoja į vieną kojų pusę (lumboischialgia)
  • Sumažėjęs mobilumas juosmens slankstelių srityje
  • Raumenų įtempimas juosmens srityje

Jei stenozė progresuoja toliau, galimi šie skundai:

  • Jutimo sutrikimai kojose
  • Diskomforto pojūtis kojose, pvz., deginimas, formavimas, šalčio pojūtis, sugeriančios medvilnės jausmas po pėdomis
  • Silpnumo pojūtis kojų raumenyse
  • Su skausmu susijęs šlubavimas (stuburo šlubavimas)
  • Šlapimo pūslės ir (arba) tiesiosios žarnos sutrikimai (tuštinimosi ir šlapinimosi ar šlapimo nelaikymo problemos)
  • Sumažėjusi lytinė funkcija

Šlubavimą dėl stuburo kanalo stenozės (stuburo šlubavimo) reikia skirti nuo laikino šlubavimo dėl kraujotakos sutrikimų esant „protarpiniam šlubavimui“ (PAD). Pastarasis vadinamas protarpiniu šlubavimu.

Labai retai dėl stuburo kanalo stenozės išsivysto vadinamasis parapleginis sindromas: paralyžiuotos abi kojos, atsiranda problemų dėl tuštinimosi ir šlapinimosi.

Kartais dėl stuburo kanalo susiaurėjimo pažeidžiami ne juosmens slanksteliai, o kaklo slanksteliai (gimdos kaklelio stuburo kanalo stenozė). Nukentėjusieji dažnai turi kaklo skausmą, kuris spinduliuoja į rankas. Laikui bėgant jiems taip pat gali atsirasti jutimo sutrikimų kojose, taip pat tiesiosios žarnos ir šlapimo pūslės problemų.

Tyrimai ir diagnozė

Pirminės konsultacijos (anamnezės) metu gydytojas išsamiai apklausia pacientą apie jo simptomus ir žinomas esamas ar esamas ligas (disko išvarža, osteoartritas, osteoporozė ir panašiai). Po to atliekama fizinė apžiūra: be kita ko, gydytojas dažniausiai paprašo paciento palenkti viršutinę kūno dalį atgal, o paskui į priekį. Jei yra stuburo kanalo stenozė, atsilošant skauda nugarą, o simptomai išnyksta sulenkus kamieną.

Arba stuburas gali būti vaizduojamas naudojant kompiuterinę tomografiją su kontrastine medžiaga. Tačiau šis vadinamasis mielo-CT veikia pacientui tam tikrą spinduliuotės kiekį.

Ne kiekvienas stuburo kanalo susiaurėjimas, matomas atliekant MRT ar kitą vaizdo gavimo procedūrą, iš tikrųjų sukelia simptomus!

Kai kuriais atvejais gydytojas taip pat atliks paciento rentgenogramą stovint ir tam tikromis pozomis (funkciniai vaizdai).

Elektrofiziologiniai tyrimai gali būti naudojami stuburo kanalo stenozei išsiaiškinti. Tai apima, pavyzdžiui, elektromiografiją (EMG) ir vadinamuosius sukeltus potencialus. Šie metodai padeda įvertinti nervų funkciją.

Progresas ir prognozė

Net ir negydoma, stuburo kanalo stenozė paprastai progresuoja labai lėtai. Ligos eiga taip pat labai skiriasi priklausomai nuo priežasties. Kai kuriais atvejais skausmas, kurį sukelia spaudimas nerviniams traktams, išlieka pastovus arba mažėja atliekant tam tikrus judesius ar laikui bėgant. Skausmas taip pat gali atsirasti ir išnykti nuolat. Kartais simptomai net mažėja su amžiumi, nes stuburas tampa mažiau mobilus. Taip yra todėl, kad nervai dirginami rečiau, o tai reiškia, kad su judėjimu susijęs skausmas pasireiškia rečiau.

Tačiau kai kuriais atvejais stuburo kanalo stenozė būna ūmi: jei, pavyzdžiui, tarpslankstelinio disko audinys pasislenka (išsikiša, prolapsas), atsiranda kapsulės patinimas sergant osteoartritu arba skysčiai kaupiasi šalia nervų takų, gali būti, kad stuburo simptomai kanalo stenozė staiga pablogės. Dažnai ypač pažeidžiama viena kūno pusė.

Apskritai, stuburo kanalo stenozė daugeliu atvejų gali būti gerai išgydoma taikant konservatyvius gydymo metodus, kad sergantieji galėtų gyventi gana be simptomų.

Labai neįgalus dėl stuburo kanalo stenozės?

Jei stuburo kanalo stenozė negali būti gydoma ir dėl to atsiranda apribojimų, gali būti, kad bus nustatytas vadinamasis neįgalumo laipsnis (GdB), pripažįstamas sunkia negalia. Paprastai atsakinga pensijų tarnyba tokį neįgalumo laipsnį nustato pateikusi prašymą.

Stuburo pažeidimo atveju tai priklauso nuo konkretaus atvejo, ypač nuo judėjimo apribojimo sunkumo ir padarinių.

Prevencija

Tikslinės stuburo kanalo stenozės prevencijos nėra žinomos. Tačiau, kadangi tai paprastai yra susidėvėjimo liga, jos galima išvengti (kaip ir daugumos nugaros ligų apskritai), bent jau iš esmės, taikant vadinamąjį sveiką nugaros elgesį.