Vakcinacija nuo vėjaraupių

Įvadas

Šios vėjaraupiai vakcinacijos nuo viruso Varizella, kuris priklauso pūslelinė šeima ir sukelia ligą vėjaraupiai. Vėjaraupiai įvyksta daugiausia vaikystė. Oda ir gleivinės pažeidžiamos niežtinčiomis, rausvomis pūslelėmis.

Pats savaime dauguma vėjaraupių ligų yra nesudėtingos ir išgydomos per kelias savaites. Tačiau kadangi liga trunka kelias savaites ir yra labai užkrečiama, kol pūslės neišgyja, ir kadangi daroma prielaida, kad užsikrėtęs asmuo beveik 100% užsikrėtęs, būdamas vieną valandą, STIKO (Vakcinacijos komisija) nusprendė pateikti rekomendaciją vakcinacijai nuo vėjaraupių. Didelis infekcijos lygis ir ilga ligos trukmė statistiškai taip pat lemia didelį komplikacijų dažnį.

Vėjaraupių infekcijos komplikacijos

Retos, bet rimtos vėjaraupių komplikacijos Superinfekcija (bakterinė infekcija per vėjaraupių ligą), kuri gali sukelti sunkų plaučių uždegimas Reye sindromas kraujas apsinuodijimas Meningitas arba encefalitai, an smegenų uždegimas ar smegenų membranos, kurios savo ruožtu gali pakenkti visam laikui Insultai dėl pakitusio kraujo laivai Vakcinacija yra ypač svarbi, jei ji dar nebuvo atlikta vaikystė, anksčiau nėštumas. Vėjaraupių virusu (vėjaraupiais) užkrėstuose vaisiuose dažnai išsivysto sunkūs apsigimimai, kurie taip pat gali sukelti persileidimas.

  • Superinfekcija (bakterinė infekcija per vėjaraupių ligą), kuri gali sukelti, pavyzdžiui, sunkią pneumoniją
  • Reye sindromas
  • Apsinuodijimas krauju
  • Meningitas arba encefalititai, ty smegenų ar smegenų membranų uždegimas, galintis sukelti nuolatinę žalą
  • Insultas dėl pakitusių kraujagyslių

Kas turėtų būti skiepijamas nuo vėjaraupių?

Vakcinacija nuo vėjaraupių ypač rekomenduojama:

  • Vaikai
  • Nevakcinuoti suaugusieji
  • Žmonės, dirbantys ligoninėje ir
  • Moterys, norinčios turėti vaikų

Nuo kada turėčiau skiepytis?

Kadangi vakcinacija nuo vėjaraupių yra gyva vakcina, ji skiriama vėliau nei negyvos vakcinos, kurias galima skiepyti nuo dviejų mėnesių amžiaus. Gyvų vakcinų skiepijimui imuninė sistema turi būti brandesnis. Pagal Roberto Kocho instituto (RKI) skiepijimo kalendorių, pirmoji vakcinacija nuo vėjaraupių, kuri paprastai skiriama kartu su kombinuota vakcina su kiaulytės, tymai ir raudoniukė, reikia vartoti nuo vienuolikto iki keturioliktojo mėnesio.

Jei vėjaraupių vakcina (dar vadinama vėjaraupių vakcina) neskiepijama kartu su MMR vakcinacija (MMR = kiaulytės, tymai, raudoniukė), tarp dviejų skiepų turėtų būti bent keturių savaičių laikotarpis. Jei vakcinacija buvo praleista laiku, vėjaraupiais galima skiepytis bet kuriuo metu. Ypač paaugliai ir suaugusieji dažniau serga vėjaraupių komplikacijomis nei vaikai, todėl, jei jie dar nebuvo paskiepyti ir dar nesusirgo vėjaraupiais, juos reikėtų skiepyti dar kartą.