Trumpa apžvalga
- Simptomai: spaudimo skausmas, patinimas ir mėlynės (jei pažeistos kraujagyslės), eisenos pasunkėjimas.
- Gydymas: Ūminis gydymas pagal PECH taisyklę (poilsis, ledas, kompresija, pakilimas), konservatyvus gydymas fizioterapija, chirurgija.
- Eiga ir prognozė: Ankstyvas gydymas ir kruopštus mokymas paprastai būna geri, negydant, o sunkiais atvejais dažnai vėlyvos pasekmės, pvz., sąnario nestabilumas.
- Ištyrimas ir diagnostika: palpacijos ir sąnarių funkcijos tyrimai, rentgeno ir ultragarsinis tyrimas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT).
- Priežastys ir rizikos veiksniai: pėdos iškrypimas į vidų sporto ar eismo įvykių metu; rizikos veiksniai yra tam tikros sporto šakos, patiriančios didelį krūvį kulkšnies ir staigių krypties pasikeitimų, taip pat nepakankamos treniruotės ir ankstesnės traumos.
- Profilaktika: Pakankamai apšilkite prieš sportą, raumenų treniruotę, atraminius tvarsčius ar juostas, tinkamą ir plokščią avalynę (sportiniams batams aukštu kotu).
Kas yra plyšęs šoninis raištis?
Esant šoninio raiščio plyšimui (šoninio raiščio plyšimas), sąnario išorėje gulintis raištis yra dalinai (raiščio plyšimas) arba visiškai plyšta. Ši raiščių plyšimo forma dažniausiai atsiranda viršutiniame čiurnos sąnaryje ir yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sportinių traumų. Šoniniai raiščiai yra susiję su maždaug 85 procentais čiurnos ar čiurnos sąnario traumų.
Pavyzdžiui, ant kelio taip pat yra išorinis raištis, kuris kartais plyšta traumų ar griuvimų metu, tačiau tai daug rečiau.
Moterys dėl išorinių pėdos raiščių plyšimo kenčia dažniau nei vyrus. Jei jauniems žmonėms išorinių raiščių plyšimas dažnai įvyksta atskirai, vyresnio amžiaus žmonėms jį dažnai lydi išorinės kulkšnies (išsiplėtusio apatinio šeivikaulio galo) lūžis. Vaikams sužalojimai dažniausiai būna kaulo augimo plokštelės srityje.
Anatomija – kulkšnies išorinis raištis
Pagrindinė viršutinio kulkšnies sąnario (OSG) funkcija yra pakelti ir nuleisti pėdos priekinę dalį. Keli raiščiai stabilizuoja sąnarį, įskaitant išorinį raištį (ligamentum collaterale laterale). Jį sudaro trys skirtingos raiščių dalys:
- Ligamentum talofibulare anterius: jungia priekinį šoninio žandikaulio kraštą su šoniniu kauliu (vienu iš stuburo kaulų)
- Ligamentum talofibulare posterius: jungia šoninio žandikaulio vidų su blauzdikaulio kaulu
- Ligamentum calcaneofibulare: jungia išorinę kulkšnį su kulkšniu
Išorinio raiščio plyšimo atveju dažniausiai pažeidžiamas silpnas talofibulare anterius raištis. Maždaug 20 procentų atvejų šis raištis plyšta, kaip ir calcaneofibulare raištis. Stipriausias iš trijų raiščių, ligamentum talofibulare posterius, plyšta tik retai. Visi trys raiščiai plyšta tik esant stipriai jėgai.
Kaip atpažinti plyšusį šoninį šoninį raištį?
Nukentėjusieji kartais suvokia, kad plyšęs šoninis raištis viršutinėje kulkšnies dalyje yra apčiuopiamas įtrūkimas. Dažnai su sužalota koja žingsniuoti nebeįmanoma, o tai reiškia atitinkamus eisenos sunkumus. Kartais nukentėjęs žmogus vaikšto tik šlubuodamas. Čiurnos sąnaryje išsivysto stiprus patinimas. Nuo spaudimo skausminga plyšusio raiščio vieta. Jei pažeidžiami ir smulkesni indai, vieta pamelsvuoja ir susidaro hematoma.
Kokia yra šoninio šoninio šoninio raiščio plyšimo terapija?
Daugeliu atvejų išorinio raiščio plyšimo operuoti nebūtina. Įrodyta, kad net ir esant daug sunkesnių išorinių raiščių aparato traumų, be operacijos galima pasiekti funkciškai gerą rezultatą.
Neatidėliotinas veiksmas
Ūminės priemonės plyšusiems šoniniams šoniniams raiščiams yra pagrįstos PECH taisykle (poilsis, ledas, suspaudimas, pakilimas): geriausia nutraukti sportinę veiklą, pakelti kulkšnį, atvėsinti (pavyzdžiui, ledu ar šaltu vandeniu) ir užtepti. spaudimo tvarstis (nuo patinimo pradžios). Jei reikia, skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas, padeda.
Konservatyvi terapija
Paprastai funkcinis gydymas atliekamas specialia ortoze (čiurnos įtvaru), kurią nukentėjęs asmuo idealiai nešioja iki šešių savaičių. Tai neleidžia atsinaujinti kulkšnies susisukimui. Pirmą savaitę patartina visiškai atleisti pėdą (dilbio ramentais); po to – priklausomai nuo skausmo – palaipsniui didėja krūvis. Jei raiščių plyšimas nėra labai stiprus, dažnai pakanka stabilizavimo tvirtu tvarsčiu, o ne įtvaru.
Gydymo pradžioje teipavimo paprastai neužtenka, tačiau jis yra gana palaikomas eigoje. Rekomenduojama juostas klijuoti kiek įmanoma patyrusiems naudotojams. Kai kuriems žmonėms juostos sudirgina odą, todėl jos dažnai tinka tik ribotą gydymo laikotarpį.
Nuosekli imobilizacija reikalinga beveik tik esant dideliam skausmui. Gipso įtvaras naudojamas tik retai ir kelias dienas. Po to dažniausiai pakanka aprašytos apsaugos nuo atsinaujinusio sukimo įtvarais.
Operacija
Tik retais atvejais plyšęs šoninis raištis turi būti gydomas chirurginiu būdu. Šiais atvejais gydytojas svarstys galimybę atlikti operaciją:
- Visų trijų raiščių išorinis plyšimas
- Papildomas kremzlės / kaulų pažeidimas
- Visiškas sąnario nestabilumas
- Sąnario ašies nuokrypis
- Sunkūs lėtinio nestabilumo atvejai
- Konservatyvios terapijos nesėkmė
- Išorinių raiščių plyšimas profesionaliems sportininkams
Priklausomai nuo raiščio plyšimo sunkumo, yra įvairių chirurginių procedūrų, skirtų (su)plyštam raiščiui gydyti. Arba raištį galima susiūti (esant centrinei plyšimui), arba gydytojas atlieka raiščio pakeitimą, įkišdamas dalį sausgyslės iš kūno. Jei raištis plyšo arti kaulo, gydytojas dažniausiai bando jį pritvirtinti prie kaulo (reinsercija).
Chirurginės intervencijos privalumai – mažesnis išorinio raiščio plyšimo pasikartojimo dažnis ir sąnario nestabilumo sumažėjimas. Tačiau net ir atliekant šią, atrodytų, nedidelę procedūrą, yra tam tikra chirurginė rizika.
Po operacijos gydytojas čiurnos sąnarį dažniausiai imobilizuoja įtvaru vienai–dvi savaites. Po to seka funkcinė priežiūra, taip pat naudojant ortozę arba vadinamąjį stabilizuojantį batą. Iš viso reabilitacija trunka apie tris keturis mėnesius.
Fizioterapija
Nepriklausomai nuo gydymo tipo, specialistai pataria kineziterapines priemones pradėti anksti po šoninio šoninio šoninio raiščio plyšimo. Tikslas – sustiprinti čiurnos srities raumenis, kad būtų geriau stabilizuotas sąnarys. Naudinga ir pusiausvyros treniruotė (pavyzdžiui, ant banglentės). Treniruotės metu krūvis didinamas tol, kol pasiekiamas neskausmingas pilnas krūvis. Atraminiai tvarsčiai paprastai palengvina treniruotes ir vėliau grįžta į sportą.
Kiek laiko užtrunka išgydyti plyšusį šoninį šoninį raištį?
Po išorinio raiščio plyšimo retai būna komplikacijų. Prognozė paprastai yra labai gera. Paprastai po išorinio raiščio plyšimo gydytojas skiria fizioterapinį gydymą, kad paskatintų gijimą. Reabilitacijos laikotarpis yra maždaug nuo keturių iki dvylikos savaičių, priklausomai nuo plyšimo sunkumo ir terapijos tipo. Natūralūs audinių atstatymo procesai kartais užtrunka iki metų.
Gydymo trukmė priklauso nuo bendros asmens sveikatos būklės, taip pat nuo sunkaus veiklos tipo, todėl negali būti tiksliai nustatyta. Ekspertai pataria nukentėjusiems susilaikyti nuo sporto maždaug pirmuosius du mėnesius po šoninio šoninio raiščio plyšimo, ypač tų, kurie ypač apkrauna šoninius šoninius raiščius. Likę simptomai, pvz., polinkis į patinimą, kai kuriais atvejais gali trukti kelis mėnesius, tačiau dažniausiai visiškai išnyksta.
Retai po šoninio šoninio raiščio plyšimo atsiranda sąnarių sustingimas arba ilgalaikis sąnarių nusidėvėjimas (osteoartritas). Jei pradinis skausmas nesumažėja, reikia apsvarstyti kulkšnies sumušimą arba (nepastebėtą) šlyties lūžį. Susidūrimas apima minkštųjų audinių, tokių kaip raiščiai, įstrigimą.
Per vienerius metus po traumos šoninio šoninio raiščio plyšimo rizika yra maždaug dvigubai didesnė, palyginti su vidutine populiacija. Nestabilumą kartais galima ištaisyti nuoseklia fizine terapija. Iki 40 procentų atvejų išlieka mechaninis nestabilumas, dėl kurio vėliau prireikia operacijos.
Kaip diagnozuoti šoninio šoninio raiščio plyšimą?
Įtarus, kad plyšo šoninis šoninis raištis, pirmenybė teikiama ortopedams, traumatologams ar sporto gydytojams. Pirmiausia gydytojas pasikalba su pacientu, kad gautų svarbios informacijos apie sužalojimo simptomus ir eigą. Norėdami tai padaryti, jis, be kita ko, užduoda šiuos klausimus:
- Kaip atsitiko trauma?
- Kur lokalizuotas skausmas?
- Ar vis dar galite stovėti ant pažeistos pėdos?
- Ar iki traumos teko nutraukti veiklą, kuria užsiėmėte?
- Ar jau patyrėte šios pėdos traumą?
Tada gydytojas išsamiai ištiria pažeistą pėdą. Kaip ir bet kokios traumos atveju, pirmiausia jis patikrina, ar nepažeista kraujotaka, motorinė funkcija ir pėdos jautrumas. Jau apžiūros metu dažniausiai pastebimas aiškus patinimas ir hematoma ties čiurnos sąnaryje, jei plyšo šoninis šoninis raištis.
Netinkama pėdos padėtis dažnai rodo kaulų sužalojimą. Tačiau sąnario padėties nukrypimai galimi ir esant pado išorinio raiščio plyšimui.
Jei palpuojant pėdą sergantysis jaučia spaudimo skausmą po išorine kulkšnies dalimi, tai rodo, kad plyšo išorinis raištis. Kita vertus, spaudimo skausmas ant kaulų taškų rodo kaulo lūžį.
Jau dėl slėgio skausmo ir hematomos derinio išorinių raiščių pažeidimas yra labai tikėtinas.
Specialiais tyrimais tikrinama išorinio raiščio funkcija. Viršutinės čiurnos sąnario stabilumui patikrinti naudojamas vadinamasis stalčiaus testas. Norėdami tai padaryti, gydytojas bando stumti pėdą į priekį sulenktu keliu ir fiksuotu blauzdikauliu. Tokiu būdu nestabilumas gali būti nustatytas lyginant iš vienos pusės į kitą (pažanga). Kitas testas yra inversijos streso testas, kuris naudojamas aptikti kaklo-fibulinio raiščio plyšimą.
Plyšus šoniniam raiščiui, čiurnos sąnarys dažnai gali būti atidarytas į šoną, padidinus O padėtį, palyginti su nepažeistu kitos pėdos čiurnos sąnariu.
Kadangi pėdoje yra įvairių raumenų, sausgyslių ir raiščių, išorinių raiščių tyrimo metu atsižvelgiama ir į alternatyvias diagnozes, pvz., Achilo sausgyslės plyšimą.
vaizdo
Vaizdas ne visada būtinas. Pavyzdžiui, atliekant rentgeno tyrimą išsiaiškinama, ar be išorinio raiščio plyšimo nėra ir kaulų pažeidimų (pavyzdžiui, kaulinio raiščio plyšimas). Kartais gydytojas daro vadinamuosius sulaikytus vaizdus. Tokiu atveju jis fiksuoja pėdą tam tikroje padėtyje, siekdamas ištirti viršutinio čiurnos sąnario angą ir netiesiogiai aptikti plyšusį šoninį raištį.
Ultragarsinis tyrimas (sonografija) ypač tinka čiurnos sąnario stabilumui patikrinti. Gydytojai šią techniką dažniausiai taiko tik atskirais atvejais.
Tolesnei diagnozei kartais naudojama kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), nors šios procedūros taikomos tik tam tikrais atvejais ir rečiau. Tačiau MRT tyrimas yra ypač geras, norint nustatyti plyšusį šoninį šoninį raištį ir kitus sužalojimus, ypač jungiamojo audinio.
Kas sukelia išorinių raiščių plyšimą?
Šoninis šoninis raištis plyšta, kai pėda pasisuka į išorę, pavyzdžiui, einant ar bėgant. Kasdieniame gyvenime nelygi ar slidi žemė, laiptai ar borteliai padidina riziką susisukti pėdą ir susižaloti.
Sportininkai dažniausiai išsisuka kulkšnis dėl nekontroliuojamų judesių, susidūrę su priešininku arba nusileidę po šuolio. Šoninio šoninio šoninio raiščio plyšimo rizika yra ypač didelė sportuojant su dažnais krypties keitimais, trumpais sprintais ir greitai sustojant, pavyzdžiui, futbolą, tenisą ir tinklinį. Taip pat padidėja rizika taip stipriai patempti pėdą važiuojant riedlente ar šokant baletą, kad plyš raištis.
Išorinio raiščio plyšimo rizikos veiksniai yra bloga treniruočių būklė, silpni raumenys, raumenų, sausgyslių ar sąnario kapsulės susitraukimai arba sutrumpėjimas. Nervų pažeidimas, dėl kurio blogai suvokiama pėdos ir sąnario padėtis, taip pat padidina išorinio raiščio plyšimo riziką. Patirties stoka sportuojant kelia pavojų, tačiau tuo pat metu ypač rizikuoja didelio rezultatyvumo sportininkai. Per didelis svoris ir aukšti kulniukai taip pat skatina išorinių raiščių plyšimą.
Retais atvejais, be raiščio plyšimo, atsiranda kaulų ar kremzlių sužalojimų.
Ar galima išvengti šoninio raiščio plyšimo?
Gydytojai rekomenduoja sportininkams prieš mankštą pakankamai apšilti, kad būtų išvengta šoninio šoninio raiščio plyšimo. Venkite vienpusio streso. Kompensacinė gimnastika arba pusiausvyros sportas padeda ugdyti atraminius raumenis (ypač aplink kulkšnį). Tiems, kurie linkę susisukti ir plyšti raiščius, sportiniai tvarsčiai ar juostos gali padėti palaikyti kulkšnis. Batai su tvirtu aukštu kotu taip pat apsaugo nuo išorinių raiščių plyšimo.
Venkite batų su labai aukštais kulnais arba neavėkite jų ilgą laiką. Priešingu atveju raiščiai ilgainiui sutrumpės ir greičiau plyš patiriant stresą.
