Terapija
Bursitas kelio yra lengvai gydoma ir paprastai savaime gyja per keturias – šešias savaites. Pažeistas kelias turėtų būti pagailėtas ir imobilizuotas pirmąsias savaites ar dvi savaites, kad būtų išvengta tolesnio bursos dirginimo. Rekomenduojama uždėti įtvarus ar tvarsčius kaip atraminę priemonę, kad būtų imobilizuota kelio sąnarys.
Pats tausojimas neturėtų būti atliekamas per ilgai, kad būtų išvengta raumenų praradimo ir nuolatinių kelio judėjimo apribojimų. Tokiu atveju kelis kartus per dieną patartina švelniai ir lengvai judinti kelį. Dėl skausmas palengvėjimą, rekomenduojama naudoti dekongestantines priemones, pavyzdžiui, naudoti aušinimo gelius ar tepalus.
Naudojant aušinančius gelius, reikia pasirūpinti, kad aušinimo agentas nebūtų tepamas tiesiai ant odos ilgiau nei penkias minutes. Priešingu atveju gali atsirasti pavojingas odos nušalimas. Reikėtų vengti šilumos naudojimo bet kokia kaina.
Uždegusioje vietoje tai padidina skausmas ir pablogėjęs uždegimas. Priešuždegiminis skausmo malšintuvai, Pavyzdžiui, Ibuprofenas® arba Diklofenakas®, gali būti naudojamas gydymui bursitas kelio. Jei bursitas kelio ir toliau yra kelio sąnarys baigus gydymą, uždegimo sukeltą skystį gali pašalinti gydytojas, atlikdamas minimalią medicininę intervenciją. Pažeistas kelias praduriamas švirkštu ir skystis nutekamas.
Be to, priešuždegimines ar anestetines medžiagas gydantis gydytojas gali suleisti į kelį. Tada uždedamas slėginis tvarstis. Jei pagal pirmiau minėtas priemones pagerėjimo nėra, jei nukentėjęs asmuo kelis kartus per metus kenčia nuo kelio buršos uždegimo arba jei ūmus uždegimas virto nuolatiniu uždegimu, tai gali būti priežastis chirurginiu būdu pašalinti bursa.
Kelis atidaromas anestezijos būdu įpjovus odą, o bursa pašalinama visa. Tada odos pjūvis uždaromas siūlu. Po operacijos kelias turėtų būti imobilizuotas nuo keturių iki šešių savaičių.
Šios regeneracijos fazės metu kūnas suformuoja naują audinį toje vietoje, kur kadaise buvo uždegusi bursa. Šis naujas audinys atlieka į bursą panašią funkciją. Tačiau negalima atmesti naujo uždegimo.
Jei bakterinė infekcija yra priežastis kelio bursitas, gali tekti vartoti antibiotikai. Jei kelio bursito priežastis yra kita pagrindinė liga, terapija grindžiama ją sukeliančia liga. Šiais laikais tepalų naudojimas normaliai odai vertinamas gana kritiškai, nes nauji tyrimai parodė, kad tepaluose esančios veikliosios medžiagos beveik niekada nesugeria odos, tačiau lieka viršutiniuose odos sluoksniuose.
Todėl abejotina vietoje tepalų ant kelio nauda. Jei nukentėję asmenys vis dėlto nori tepti tepalus vietoje, juos rekomenduojama vartoti Diklofenakas Gelis (= „Voltaren“ tepalas) išoriniam naudojimui. Taip yra todėl, kad joje yra veiklioji medžiaga nuskausminamoji priemonė, kuri taip pat turi priešuždegiminį poveikį.
Darant prielaidą, kad veiklioji medžiaga yra pakankamai absorbuojama per odą, ji veiksminga ir prieš skausmas ir uždegimo požymiai. Alternatyva gali būti Octenisept gelis arba Octenisept tirpalas. Jei jis dedamas arba kaip gelis tiesiai ant patinusio sąnario, arba, kai tirpalas tepamas paveiktoje vietoje naudojant mirkytus kompresus, jis turi labai gerą priešuždegiminį poveikį ir gali žymiai sumažinti patinimą.
Poveikis daugiausia grindžiamas išoriškai dezinfekuojančiu ir vėsinančiu poveikiu. Panaudojimas antibiotikai prasminga tik esant bakterinei kelio infekcijai. Ligos sukėlėjai pirmiausia užtikrinami praduriant kelio sąnarys.
Jei nėra punkcija rezultatas, antibiotikai yra naudojami daugiausia esant padidėjusiems uždegiminiams parametrams kraujas ir lydintys paciento infekcijos simptomai, tokie kaip karščiavimas. Kuo klinikinis vaizdas sunkesnis, tuo didesnė tikimybė, kad antibiotikai bus leidžiami į veną infuzijos būdu. Dažniausiai elgesio ir vietinės priemonės gali padėti greičiau išgydyti kelio bursitas.
Paprasčiausia priemonė yra fizinė sąnario apsauga kartu su paveikto regiono pakilimu. Tai gali žymiai sumažinti patinimą. Jei pažeistas sąnarys taip pat protarpiais atvėsinamas, skausmas palengvėja ir patinimas sumažėja.
Įrodyta buitinė priemonė yra varškės apvyniojimas ant pažeisto sąnario. Veiksmingumas pagrįstas įvairiais mechanizmais. Kadangi varškė paskleidžiama tiesiai iš šaldytuvo plonu, drėgnu sausu skudurėliu ir apvyniojama aplink audinį esančią jungtį, ji tiesiogiai atvėsina.
Be to, varškės drėgnumas sukuria garavimo aušinimo efektą. Manoma, kad kvarke esanti pieno rūgštis absorbuoja uždegimines medžiagas iš kelio sąnario, nors medicininių įrodymų apie tai nėra. Kitos buitinės priemonės, pavyzdžiui, obuolių acto ar tarkuoto imbiero tepimas ant sąnario nerekomenduojamas, nes jie dažnai sukelia didžiulį išorinį dirginimą.
Medicinos požiūriu, homeopatinę bursito terapiją gali išbandyti labai lengvos ligos eigos pacientai. Tačiau jis turėtų būti naudojamas tik kaip papildyti vietinėms priemonėms, tokioms kaip aušinimas, pakilimas ir apsauga, nes nėra įrodymų, kad būtų naudojamas tik homeopatiniai vaistai. Tačiau esant sunkiam ir bakterijų sukeltam bursitui, homeopatija nerekomenduojama, nes daugeliu atvejų veiksmingas yra tik sąnario skalavimas iki chirurginio bursos pašalinimo. Be to, gali būti sąveika su antibiotikais ir skausmo malšintuvai, o tai atitolintų gijimo procesą.
Bakstelėjimas keliu bursito atveju yra naudinga tik tuo atveju, jei uždegimo priežastis ir dėl to atsirandantis efuzija pervargina sąnarį. Tik jei sąnaryje yra serozinis skystis, prasminga jį išleisti limfinė sistema, kaip ir pagrindinė lipnios idėjos. Metaforiškai tariant, juosta suteikia „drenažo kanalą“ efuzijai ir priverčia ją kuo greičiau nutekėti.
Jei keliuose yra patogenų, a juostos tvarstis nerekomenduojama užkirsti kelią patogenų plitimui. Gerai uždėti tvarsčiai padeda sumažinti arba sumažinti efuziją bursito atveju, nes jie daro žiedinį spaudimą audiniui ir taip apsaugo nuo skysčio plitimo audinyje. Todėl juos labai rekomenduojama gydyti bursitą. Tačiau pacientai turėtų pasirūpinti, kad tvarsčiai nebūtų tvirtai pritvirtinti, kad jų pakaktų kraujas apyvarta paveiktame regione vis dar užtikrinama.
Visi šios serijos straipsniai:
