Trumpas aprašymas
- Kas yra agnozija? Sergant agnozija, paveiktas asmuo nebegali atpažinti jutimo dirgiklių, nors suvokimas išsaugomas, jutimo organas nepažeistas, dėmesys ir intelektiniai gebėjimai nesumažėja.
- Priežastys: tam tikrų smegenų skilčių pažeidimas, pvz., dėl insulto, smegenų auglio, smegenų absceso arba ligų, kai miršta vienas po kito einantis smegenų audinys (kaip sergant Alzheimerio liga).
- Simptomai: Priklausomai nuo agnozijos tipo, pvz., nesugebėjimas atpažinti to, kas matoma (vizualinė agnozija) arba atpažinti garsus (klausos agnozija).
Agnozija: apibrėžimas
Sergant agnozija, paveiktas asmuo nebegali atpažinti jutimo dirgiklių, nors pats suvokimas išsaugomas. Taigi jutimo organai veikia tinkamai, taip pat nėra psichikos sutrikimų (pvz., demencijos). Vietoj to, agnozija grindžiama informacijos apdorojimo sutrikimu, pavyzdžiui, dėl insulto. Tai gana reta.
Agnozijos formos
- vizualinė agnozija su specialiomis formomis, tokiomis kaip prozopagnozija, spalvų agnozija
- lytėjimo agnozija
- erdvinė agnozija
- uoslės agnozija
- klausos agnozija
- autotopagnozija
- Anosognozija
Agnozija: priežastys ir galimos ligos
Agnozija atsiranda dėl tam tikrų smegenų skilčių pažeidimo: pakaušio, parietalinės ar smilkininės skilties – visos smegenų dalys. Pavyzdžiui, regos agnoziją sukelia pakaušio skilties – galinės smegenų dalies, kurios užduotys apima vaizdinės informacijos apdorojimą, pažeidimas. Priešingai, akustinė agnozija atsiranda dėl pakenkimų užpakalinių smilkininių skilčių (smilkininės skilties) srityje, kuri yra būtina klausai. Autotopagnozija atsiranda dėl parietalinės skilties pažeidimo.
Galimos smegenų pažeidimo priežastys:
- Galvos trauma
- Insultas
- Smegenų auglys
- Smegenų abscesas
- Ligos su progresuojančiu smegenų audinio irimu (pvz., Alzheimerio liga)
Agnozija: simptomai
Vizualinė agnozija
Regėjimo ar optinės agnozijos (dar vadinamos sielos aklumu) atveju paveiktas asmuo negali susieti optinio suvokimo su optiniais prisiminimais. Tai reiškia, kad pacientas gali matyti objektą (objektą, veidą ir pan.), bet negali jo atpažinti. Tačiau jei jis gali išgirsti objektą arba, pavyzdžiui, užpulti jį, gali būti, kad jis jį atpažins.
Vizualinė agnozija skirstoma į skirtingus potipius, tokius kaip:
- Prozopagnozija (veido aklumas): paveikti asmenys negali atpažinti ir atskirti pažįstamų veidų (šeimos narių, draugų ir kt.). Vietoj to, norėdami identifikuoti asmenis, jie turi pasikliauti kitomis savybėmis (balsu, drabužiais, gestais ir kt.).
- asociacinė agnozija: čia paveiktas asmuo atpažįsta objekto (pvz., plaktuko) formą ir formą, bet nežino jo reikšmės. Tai yra, jis nežino, kam skirtas plaktukas.
- Spalvų agnozija: paveikti asmenys gali suvokti spalvas, bet negali jų atpažinti ir įvardyti. Šios agnozijos formos negalima painioti su daltonizmu – būkle, kai paveikti asmenys negali suvokti atskirų ar visų spalvų.
Taktilinė agnozija
Taktilinė agnozija taip pat vadinama stereoagnozija, astereognozija arba lytėjimo aklumu. Jis suprantamas kaip nesugebėjimas ko nors atpažinti tik palpuojant ar lytinant (be vizualinės kontrolės), nors lytėjimo pojūtis funkcionuoja normaliai. Taigi paveiktas asmuo negali atpažinti ir įvardyti daiktų ir medžiagų vien liesdamas ir palpuodamas.
Erdvinė agnozija
Esant tokiai atpažinimo sutrikimo formai, paveiktas asmuo negali orientuotis erdvėje ar savo kūne.
Uoslės agnozija
Klausos agnozija
Klausos agnozija dar vadinama sielos kurtumu. Jai būdinga tai, kad paveiktas asmuo, nepaisant nepažeistos klausos, negali atpažinti garsų ar tonų arba atpažinti jų kontekste. Pavyzdžiui, jei kitame kambaryje suskamba telefonas, jis tai girdi, bet negali atpažinti kaip telefono skambėjimo. Arba jis girdi atskirus tonus, bet negali atpažinti jų kontekste kaip melodijų.
Autotopagnozija
Autotopagnozijos atveju paveiktas asmuo negali nustatyti ir įvardyti savo kūno dalių ir negali teisingai lokalizuoti odos dirgiklių ant savo kūno, nors paviršiaus jautrumas yra nepakitęs.
Anosognozija
Agnozija: kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei agnozija atsiranda iš naujo, tai yra įspėjamasis signalas apie sutrikusią smegenų veiklą. Jei priežastis yra insultas, tai yra nepaprastoji padėtis, kurią nedelsiant turi gydyti gydytojas!
Agnozija: Ką daro gydytojas?
Agnozijai diagnozuoti gydytojas atliks įvairius tyrimus ir tyrimus, priklausomai nuo paveiktos jutimo srities. Pavyzdžiui, įtarus regėjimo agnoziją, jis paprašys paciento įvardyti įvairius objektus (pvz., rašiklį, knygą ir pan.) arba pademonstruos jų naudojimą. Siekiant nustatyti prozopagnoziją, pacientui įvardinti pateikiamos artimųjų ar žinomų asmenybių nuotraukos.
Prieš tokius tyrimus gydytojas turi įsitikinti, kad pacientas suprato jo nurodymus ir kad nėra papildomos afazijos (kalbos sutrikimo) – kaip dažnai būna, pavyzdžiui, autotopagnozijos atveju. Jei pacientui sunku išreikšti save ir suprasti, ką kažkas sako, tai gali suklastoti tyrimo rezultatą.
Jei agnozija iš tikrųjų yra, reikia išsiaiškinti jos priežastį. Gali padėti smegenų vaizdavimas, pavyzdžiui, naudojant kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Tokiu būdu, pavyzdžiui, erdvę užimantys procesai, tokie kaip auglys ar smegenų kraujavimas, gali būti identifikuojami kaip smegenų pažeidimo ir tokiu būdu agnozijos priežastis.
Agnozijos gydymas
Kita vertus, gydant agnoziją siekiama, kad pacientams, turintiems sutrikimų, būtų kuo lengviau gyventi kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, ergoterapeutai ir logopedai gali parodyti nukentėjusiems būdus, kaip kompensuoti jų trūkumus. Pavyzdžiui, pacientas, sergantis prozopagnozija (veido aklumas), mokosi atpažinti žmones pagal kitus nei veidas bruožus, pavyzdžiui, plaukų spalvą ir šukuoseną, balsą ar eiseną.
Agnozija: ką galite padaryti patys
Bet kokiu atveju artimieji gali būti puiki parama. Geriausia aptarti su gydančiu gydytoju ar terapeutu, kaip jie galėtų veiksmingai padėti agnosikuojančiam pacientui.
