Vaikų spaustukai ir išsiskyrimo nerimas
Įsikibimas ir susijusi išsiskyrimo baimė yra vaiko susvetimėjimo fazės sudedamoji dalis arba būdinga savybė. Jei mama nuveža, pavyzdžiui, į dienos centrą arba vaikų darželisvaikus vargu ar galima atskirti nuo motinos. Jie glaudžiasi ant rankų, verkia ir priešinasi, kad turi palikti motiną. Atsiskyrimo baimė yra ypač ryški būdama svetima ir yra pagrįsta tuo, kad vaikai staiga pamato vaikų darželis mokytojai kaip nepažįstami žmonės, kuriais jie nepasitiki.
Todėl jie laikosi savo pažįstamo žmogaus, nes saugiai ir saugiai jaučiasi tik su juo. Šiame etape vaikai bijo, kad mama negrįš ir nepaliks jų. Todėl kai kurie vaikai į išsiskyrimą gali reaguoti labai stipriai verkdami ir rėkdami.
Nepažįstami žmonės su tėčiu
Keistas vaikas gali būti labai nuotaikingas ir nepastovus apibrėždamas svetimą. Taigi dažnai nutinka taip, kad su savo tėvu elgiamasi kaip su svetimu. Tai pasireiškia gynybine reakcija į tėvą ir intensyvesne kontakto su motina paieškomis.
Vaikai rodo įvairius svetimos fazės tipinius elgesio modelius, tokius kaip verksmas, riksmas, baimė ir baimė prieš tėvą bei dėmesys motinai. Tėvai, kurie dirba visą dieną ir negrįžta namo iki vakaro, yra linkę paveikti šios keistos reakcijos. Jei vaikas visą dieną praleido su mama, tėvas, grįžęs namo, iš pradžių suprantama laikomas svetimu.
Tėvas turi skaudžiai sutikti su keistenybėmis ir neturėtų versti vaiko užmegzti kontakto - ty neimti jo ant rankų, nepaisant verksmo ir gynybinio elgesio. Verčiau prasmingiau likti šalia vaiko kartu su mama, kalbėtis su vaiku išlaikant tam tikrą atstumą ir laukti, kol vaikas vėl pats artės prie tėvo. Motinai taip pat gali būti naudinga dienos metu parodyti vaikui tėčio nuotraukas arba pasikalbėti su juo telefonu, kad vakare vaikas prisimintų balsą.
