Kas yra amalgamos užpildas?
Dantų defektams gydyti dažnai naudojamos amalgamos plombos (amalgamos dantų plombos). Amalgama yra gyvsidabrio ir kitų metalų (vario, alavo ir sidabro) lydinys. Tai seniausia dantų medžiaga. Tačiau tai prieštaringa dėl toksiško gyvsidabrio:
Yra žinoma, kad sunkieji metalai, be kita ko, atakuoja nervus, o tai, kaip teigiama, sukelia nervingumą, miego sutrikimus, depresiją ir kitas ligas. Tačiau iki šiol nepavyko įrodyti, kad amalgaminės plombos taip pat kelia tokią riziką: bėgant metams iš amalgamos plombos gali išsiskirti ir organizme kauptis nedideli gyvsidabrio kiekiai. Tačiau kol kas nėra aiškių įrodymų, kad amalgama tokiu būdu gali pakenkti sveikatai – pavyzdžiui, nervų pažeidimu, nuovargiu, lėtiniais galvos skausmais ar padidėjusia vėžio rizika.
Kada atliekamas amalgamos plombavimas?
Amalgaminis plombavimas ypač tinka esant dideliems ir sunkiai prieinamiems karieso defektams krūminių dantų (užpakalinių dantų) srityje. Taip yra todėl, kad jis yra labai patvarus ir gali atlaikyti didelį kramtymo spaudimą, kurį veikia užpakaliniai dantys. Tačiau dėl blizgios, sidabrinės spalvos amalgaminis plombavimas smilkinių srityje nenaudojamas.
Kaip įdedamas amalgamos užpildas?
Pirmiausia odontologas pašalina ligotą, sugedusią danties medžiagą (dažniausiai naudodamas grąžtą). Tada susidariusią skylę (ertmę) reikia užsandarinti užpildu. Tam puikiai tinka minkšta, lengvai formuojama, greitai kietėjanti amalgama:
Iš pradžių ertmė išdžiovinama ir dezinfekuojama. Gilus minkštimas papildomai apsaugotas užpildu (pavyzdžiui, iš stiklo jonomerinio cemento). Tada odontologas į ertmę įkiša ką tik sumaišytą kaliąją amalgamą. Pakankamas slėgis užtikrina, kad amalgama stipriai susitrauktų dantyje ir išlaikytų savo atsparumą. Medžiagos perteklius išpjaunamas po sukietėjimo.
Tada užtepamas lakas, apsaugantis amalgamos užpildą pirmas 24 valandas. Tada amalgama pasiekė visą savo stiprumą. Dabar jo paviršių tereikia nupoliruoti lygiu.
Kokie yra amalgamos plombavimo privalumai?
Amalgama yra labai atspari medžiaga, kuri gerai atlaiko kramtymo įtempius. Su juo lengva dirbti ir jis yra labai nebrangus. Be to, amalgaminė plomba plečiasi dėl spaudimo įvedimo metu, todėl maži tarpeliai tarp danties ir plombos užsidaro.
Ar amalgaminis užpildas kenksmingas?
Tačiau kiek gyvsidabrio iš tikrųjų išskiria amalgamos užpildas ir kiek jo organizmas pasisavina bei kaupia audinyje, dar nėra aiškiai išaiškinta. Apie tai buvo atlikta daug tyrimų, tačiau jų rezultatai skiriasi. Ekspertai daro prielaidą, kad tikrasis gyvsidabrio įsisavinimas iš amalgamos užpildo skiriasi nuo žmogaus ir priklauso nuo kelių veiksnių (amalgamos užpildų skaičiaus, amžiaus ir būklės, kramtymo įpročių ir kt.).
Kaip minėta, tai gali būti ypač pavojinga, jei pacientai nori amalgamos restauracijos – ty senų amalgamos plombų pakeitimo kitos medžiagos plombomis: amalgamos šalinimo metu gali išsiskirti dideli gyvsidabrio kiekiai, kurie gali nusėsti organizme. Todėl kartais rekomenduojama pašalinti amalgamą.
Amalgamos pašalinimas
Taikant vietinę nejautrą, amalgama iš danties išgręžiama kuo didesniais gabalėliais. Guminis užtvaras – tam tikros rūšies guminis tvarsliava aplink aptariamą dantį – naudojamas siekiant užkirsti kelią rijimui, o siurbimo įtaisas neleidžia įkvėpti kenksmingo gyvsidabrio. Amalgamos šalinimo (akių apsaugos) metu pacientas taip pat nešioja specialius akinius. Susidariusi skylė užpildoma kita užpildo medžiaga (pvz., plastikiniu užpildu).
Amalgamos pašalinimas
Amalgamos tatuiruotė ir alergija amalgamai
Nedaugeliui pacientų buvo aprašyta vadinamoji amalgamos tatuiruotė. Tai reiškia burnos gleivinės pajuodimą dėl amalgamos pernešimo. Retais atvejais žmonėms pasireiškia ir alerginė reakcija į amalgamos plombą. Tada tai turi būti pašalinta.
