Marburgo virusas: simptomai, terapija

Trumpa apžvalga

  • Aprašymas: pavojingas patogenas, ypač paplitęs Centrinėje Afrikoje. Panašus į Ebolos virusą.
  • Simptomai: pvz., į gripą panašūs simptomai, viduriavimas, vėmimas, vidinis ir išorinis kraujavimas, galimi šoko požymiai (pvz., šaltas prakaitas, negalavimas)
  • Vakcinacija: iki šiol nepatvirtinta vakcinacija, tačiau šiuo metu tiriama.
  • Gydymas: Galimas tik simptomų gydymas, pvz., infuzijomis vandens ir druskos praradimui kompensuoti.
  • Prognozė: Didelis mirtingumas (iki 88 proc.); galimas išgydymas, ypač pradėjus gydymą anksti
  • Infekcija: per tepinėlį (pvz., kontaktas su užkrėsta sperma, vėmalais, krauju ar užterštos patalynės užvalkalais)
  • Ištyrimas ir diagnostika: diagnozė, pvz., nustatant viruso genetinę medžiagą (naudojant RT-PGR testą); tolesni tyrimai, pvz., siekiant išsiaiškinti vidinį kraujavimą

Kas yra Marburgo virusas?

Marburgo virusas yra patogenas, kurio struktūra panaši į Ebolos virusą. Daugiausia randama Centrinėje Afrikoje ir sukelia Marburgo karštligę (Marburgo karštligę).

Tai reta, bet rimta infekcinė liga, kuri labai dažnai baigiasi mirtimi. Tačiau išgydyti galima, ypač laiku gydant.

Kaip ir Ebolos karštligė ir dengės karštligė, Marburgo karštligė yra viena iš (virusinių) hemoraginių karštinių. Tai sunkios karščiuojančios infekcinės ligos, kurias lydi kraujavimas.

Pareiga pranešti

Vokietijoje ir Austrijoje apie visus įtariamus Marburgo viruso atvejus, ligas ir mirtis, kartu nurodant nukentėjusiųjų vardus, reikia pranešti sveikatos priežiūros institucijoms.

Šveicarijoje apie visus įtariamus atvejus, taip pat apie teigiamus ir neigiamus laboratorinių tyrimų rezultatus reikia pranešti vardu.

Kokius simptomus sukelia Marburgo virusas?

Marburgo viruso infekcija – Marburgo karštligė – iš pradžių pasireiškia sunkiais į gripą panašiais simptomais:

Nukentėjusiesiems staiga pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis ir stiprus raumenų skausmas. Taip pat gali atsirasti galvos ir gerklės skausmas.

Susirgusiems taip pat pasireiškia viduriavimas, vėmimas, pykinimas ir pilvo skausmas.

Marburgo viruso infekcija yra pavojinga dėl kraujavimo, kuris atsiranda praėjus maždaug savaitei nuo simptomų atsiradimo. Ypač svarbų vaidmenį atlieka vidinis kraujavimas skrandyje, žarnyne ir plaučiuose. Taip pat atsiranda kraujavimas iš burnos, akių ir odos.

Taip yra todėl, kad netekus kraujo, kraujotakos sistemai nebelieka pakankamai kraujo. Todėl kūnas bando „taupyti“ kraują: jis pirmiausia aprūpina kūno centrą ir galvą. Norėdami tai padaryti, jis sumažina kraujo tekėjimą į galūnes.

Dėl vidinio kraujavimo vienu metu arba greitai vienas po kito gali sugesti gyvybiškai svarbūs organai (pvz., inkstai, plaučiai). Toks daugelio organų nepakankamumas dažnai būna mirtinas.

Ar yra vakcina nuo Marburgo viruso?

Šiuo metu nėra vakcinos nuo Marburgo viruso. Tačiau mokslininkai jau keletą metų ieškojo veiksmingos vakcinos.

Kandidatas į vakciną šiuo metu yra testuojamas ir gerai pasirodė pirmajame testavimo etape. Ar ir kada ji bus oficialiai patvirtinta kaip vakcina nuo sunkios infekcinės ligos, prognozuoti negalima. Tačiau artimiausiu metu patvirtinimo nesitikima.

Kaip gydoma Marburgo karštligė?

Iki šiol nėra vaistų nuo paties Marburgo viruso – kitaip tariant, nėra būdo gydyti pavojingos Marburgo karštinės priežasčių.

Tačiau gydytojai gali palengvinti infekcinės ligos simptomus (simptominė terapija). Visų pirma, svarbu atkurti paciento vandens ir elektrolitų pusiausvyrą:

Atsižvelgiant į poreikius, gali būti naudingos ir kitos terapinės priemonės. Pavyzdžiui, gydytojai gali skirti trankviliantų (raminamųjų) savo sunkiai sergantiems pacientams.

Dėl didelės infekcijos rizikos medicinos personalas, rūpindamasis Marburgo karštlige sergančiais pacientais, privalo dėvėti visas apsaugines priemones.

Kuo mirtinas Marburgo virusas?

Mirtingumas užsikrėtus Marburgo virusu yra gana didelis: jis siekia 24–88 proc. Paprastai mirtis įvyksta praėjus aštuonioms – devynioms dienoms nuo simptomų atsiradimo.

Tikimybė pasveikti padidėja, jei užsikrėtę asmenys pradeda gydytis ankstyvoje stadijoje.

Kaip perduodamas Marburgo virusas?

Marburgo virusas yra labai užkrečiamas! Užsikrėtę žmonės gali užsikrėsti sveikiems žmonėms per tepinėlio infekciją: jie išskiria patogeną su kūno išskyromis, tokiomis kaip seilės, kraujas, vėmalai, sperma, šlapimas ir išmatos. Sveiki žmonės gali užsikrėsti kontaktuodami su tokiomis išmatomis.

Taip gali nutikti, pavyzdžiui, jei jie paliečia atvirą žaizdą arba paciento užterštą patalynę, o tada paliečia burną ar nosį.

Po užsikrėtimo pirmieji ligos simptomai pasireiškia nuo dviejų iki 21 dienos (inkubacinis laikotarpis).

Kaip galima diagnozuoti Marburgo viruso infekciją?

Kad būtų galima patikimai diagnozuoti sunkią infekcinę ligą Marburgo karštligė, gydytojai turi aptikti Marburgo virusą paciento mėginiuose (pvz., kraujyje).

Šiuo tikslu dažniausiai naudojamas vadinamasis RT-PGR testas (atvirkštinės transkriptazės polimerazės grandininės reakcijos santrumpa). Tai leidžia aptikti net mažiausius patogeno genetinės medžiagos fragmentus.

Tačiau Marburgo virusą galima aptikti ir netiesiogiai pacientų mėginiuose: užsikrėtę žmonės, praėjus savaitei po užsikrėtimo, gamina specifinius antikūnus (imunoglobulinus) prieš patogeną. Juos galima aptikti kraujyje.

Taip pat yra kitų būdų diagnozuoti Marburgo karštligę. Pavyzdžiui, galimas tiesioginis aptikimas, jei Marburgo virusas gali būti aptiktas paciento mėginiuose naudojant elektroninį mikroskopą arba išskirtas iš ląstelių kultūrų.

Kadangi Marburgo virusas yra labai užkrečiamas, tokius tyrimus gali atlikti tik didelio saugumo laboratorijos.

Tolesni tyrimai

Tolimesnių tyrimų pagalba gydytojai gali sužinoti daugiau apie paciento būklę.

Terapija pagrįsta šiais tyrimo rezultatais.