Antsvoris: simptomai, priežastys ir gydymas

Trumpa apžvalga

  • Simptomai: nuovargis, sumažėjęs darbingumas esant spaudimui, dažnas nuovargis, gausus prakaitavimas, nugaros ir sąnarių skausmai (pavyzdžiui, kelio), miego sutrikimai, knarkimas, dusulys (nuo didelio streso iki dusulio).
  • Diagnozė: KMI reikšmės nustatymas, fiziniai tyrimai, įskaitant juosmens ir klubų santykio nustatymą, kraujospūdžio matavimas, elektrokardiograma (EKG), kraujo tyrimai, taip pat ultragarsinis tyrimas.
  • Priežastys ir rizikos veiksniai: genetiniai veiksniai, per didelė ir kaloringa dieta, judėjimo trūkumas, psichinės ligos, skydliaukės ir antinksčių ligos, vaistai, tokie kaip kortizonas ar tabletės, socialiniai veiksniai.
  • Gydymas: esant lengvam nutukimui, gydymas paprastai nėra būtinas. Esant didesniam antsvoriui ar nutukimui, gali padėti mitybos konsultacijos, elgesio terapija ir kai kuriais atvejais chirurgija (pavyzdžiui, skrandžio mažinimas).

Kas yra antsvoris?

Sąvoka "antsvoris" reiškia kūno svorio padidėjimą dėl kūno riebalų padidėjimo virš normalaus lygio. Didelio antsvorio atvejais gydytojai kalba apie nutukimą (riebalumą).

Kur yra riebalų sankaupos?

Esant antsvoriui, gydytojai išskiria du riebalų pasiskirstymo tipus – priklausomai nuo to, kurioje kūno vietoje pirmiausia kaupiasi riebalinio audinio perteklius:

  • Ginoidinis tipas („kriaušės tipas“): Riebalų perteklius vis dažniau nusėda ant sėdmenų ir šlaunų. Šis tipas ypač būdingas moterims.

Android tipas yra susijęs su didesne antrinių ligų (tokių kaip diabetas ir širdies ir kraujagyslių ligos) rizika nei ginoidinis tipas.

Kaip dažnas yra nutukimas?

Nutukimas

Daugiau apie sunkaus nutukimo priežastis, simptomus, diagnozę, gydymą ir prognozę skaitykite straipsnyje Nutukimas.

Antsvoris vaikams

Vaikų ir paauglių antsvorio vystymasis visame pasaulyje yra problematiškas. Pastaraisiais metais antsvorio turinčių vaikų skaičius išaugo.

Daugiau šia tema galite perskaityti straipsnyje Antsvoris vaikams.

Kokie yra tipiški simptomai?

Taigi didelis kūno svoris smarkiai apkrauna sąnarius, ypač apatinėje stuburo dalyje ir klubų, kelių ir čiurnos sąnarius. Sąnariai greičiau susidėvi ir skauda (kelių, nugaros ir kt.).

Kokiu momentu žmogus laikomas antsvoriu?

Norėdami išsamiau išsiaiškinti antsvorį, gydytojas pirmiausia išsamiai pasikalba su pacientu. Be kita ko, jis teiraujasi apie paciento mitybą, fizinį aktyvumą, galimus nusiskundimus ir pagrindines ligas bei psichologinę įtampą.

KMI kaip orientacinė vertė

Norėdamas nustatyti, ar žmogus turi antsvorio ir, jei taip, kokiu mastu, gydytojas dažniausiai pirmiausia apskaičiuoja KMI reikšmę. Jis padalija kūno svorį (kilogramais) iš kūno ūgio kvadrato (kvadratiniais metrais).

Problema ta, kad kūno sudėjimas ir raumenų masė yra įtraukti į svorį ir įtakoja KMI vertę. Tačiau į juos skaičiuojant neatsižvelgiama, taip pat į amžių ir lytį. Kai kuriais atvejais dėl to labai raumeningi žmonės pagal KMI neteisingai laikomi antsvoriu. Tai reiškia, kad KMI vertė yra tinkama tik ribotai kaip vienintelis antsvorio kriterijus.

Spustelėkite čia, kad pamatytumėte KMI skaičiuoklę suaugusiems.

Tolesni tyrimai

Nutukimas ir jo pasekmės

Be to, didelis nutukimas padidina vėžio riziką: pavyzdžiui, moterims padidėja rizika susirgti gimdos kaklelio, kiaušidžių ir krūties vėžiu po menopauzės. Vyrams, turintiems antsvorio, padidėja prostatos ir storosios žarnos vėžio rizika.

Depresija ir socialinis atsiribojimas taip pat dažniau pasireiškia antsvorį turintiems asmenims.

Kokios yra priežastys ir rizikos veiksniai?

Genetinis polinkis

Priešingai, žmonės, kurių bazinė medžiagų apykaita sulėtėjusi, ramybės būsenoje suvartoja mažiau kalorijų, todėl greitai priauga svorio, jei suvalgo šiek tiek daugiau nei reikia. Todėl šie žmonės turi didesnę antsvorio riziką.

Svarbus hormonas yra leptinas, kuris gaminamas riebaliniame audinyje ir patenka į kraują. Su maistu leptino kiekis kraujyje paprastai pakyla ir perteikia smegenims sotumo jausmą. Antsvorio turinčių žmonių, kurių kraujyje nuolat yra padidėjęs riebalų kiekis, smegenys nebereaguoja tinkamai į leptiną ir nėra sotumo jausmo.

Valgymo elgesys ir mityba

Kai kuriems žmonėms sutrinka informacijos perdavimas nervais, hormonų tiekimas ar hormonų signalizacijos keliai, todėl sotumo jausmas atsiranda vėlai: todėl sergantieji valgo daugiau nei reikia, o tai padidina nutukimo riziką.

Judėjimo trūkumas

Daugelis dirbančių žmonių dirba (daugiausia) sėdimą darbą. Daugelis žmonių važiuoja į darbą, į prekybos centrą ar į kiną. Taip pat jie dažnai laisvalaikį leidžia namuose prie televizoriaus ar kompiuterio. Daugeliui žmonių šiuolaikinis gyvenimo būdas asocijuojasi su judėjimo trūkumu, kuris ne tik skatina nutukimo vystymąsi. Tai taip pat skatina kitas sveikatos problemas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligos.

Švietimo taisyklės ir normos taip pat turi didelę įtaką nutukimo vystymuisi, pavyzdžiui, visada valgykite lėkštę, net jei jau esate sotus. Lygiai taip pat svarbu, matyt, ir tėvų, kurie yra sektinas pavyzdys, elgesys. Jei jie sąmoningai nevalgo arba mažai domisi mankšta, vaikai dažniausiai perima tokį elgesį.

Socialiniai veiksniai

Be to, žemesnių socialinių sluoksnių žmonės rečiau užsiima sportine veikla, pavyzdžiui, klubuose. Kaip parodė kai kurie tyrimai, iš dalies taip yra dėl finansinių priežasčių. Atitinkamai, mažesnes pajamas gaunantys žmonės sportine veikla naudojasi tik tuo atveju, jei jos yra nemokamos arba pigesnės.

Kitos pagrindinės ligos

Vaistas

Kai kurie vaistai padidina apetitą, todėl pacientai valgo daugiau nei įprastai. Tai kartais skatina nutukimo vystymąsi. Tokių vaistų pavyzdžiai yra hormoniniai preparatai, tokie kaip tabletės, vaistai nuo alergijos, kai kurie psichotropiniai vaistai ir kortizono preparatai.

Nutukimo gydymas

Nutukimas, kai KMI yra nuo 25 iki 30, turėtų būti gydomas, jei:

  • yra ligų, kurias sukelia antsvoris ir/ar
  • yra ligų, kurias apsunkina antsvoris ir/ar
  • egzistuoja android riebalų paskirstymo tipas, arba
  • yra didelė psichosocialinė kančia.

Esant dideliam antsvoriui (nutukimui), kai KMI didesnis nei 30, medicinos specialistai paprastai rekomenduoja gydymą.

Galimi nutukimo gydymo būdai

Norint išvengti didelių svorio svyravimų metant svorį, patartina svorį mesti lėtai. Tam reikalinga suderinta terapijos koncepcija, kuri dažniausiai apima visapusišką gyvenimo būdo pakeitimą. Kadangi terapija yra individuali, ji atliekama pasikonsultavus su gydytoju ir/ar mitybos specialistu.

Dietos pakeitimas

Gydymo metu pacientai mokosi sveikos mitybos. Ar antsvoris, ar normalus svoris – ekspertai rekomenduoja subalansuotą, įvairią mitybą. Grūdų produktai ir bulvės (geras sotumas!), daržovės ir vaisiai, pienas ir pieno produktai turėtų būti kasdieniniame meniu.

Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, pavyzdžiui, iš čiaupo, mineralinio vandens arba nesaldintos arbatos. Limonadai ir panašūs gėrimai yra mažiau palankūs: juose dažniausiai daug cukraus ir per mažai mineralinių medžiagų. Atsargiai taip pat patariama vartoti alkoholį, iš dalies todėl, kad jame yra nemažai kalorijų.

Sveika mityba taip pat apima skanų ir švelnų maisto ruošimą bei ramų valgymą.

Fizinis aktyvumas ir mankšta

Be mitybos pokyčių, mankštos programa yra terapijos dalis, skirta sveikai numesti svorio ir vėliau išlaikyti svorį. Ištvermės sporto šakos, tokios kaip ėjimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu ir plaukimas, ypač tinka žmonėms, turintiems antsvorio. Taip pat naudinga bet kokia fizinė veikla kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, lipimas laiptais ir greitas ėjimas.

Elgesio terapija

Ypač didelio antsvorio (nutukimo) atvejais sergantieji dažnai kenčia nuo psichologinių sutrikimų arba yra psichologiškai apkrauti stigmatizavimo našta. Tokiais atvejais dietos ir mankštos programą patartina vykdyti kaip elgesio terapijos dalį. Jis papildomai padeda tiems, kurie yra paveikti, gydant psichologinius sutrikimus, kurie sukelia arba sustiprina nutukimą.

Vaistai ir chirurgija

Kaip išvengti nutukimo?

Daugeliu atvejų antsvorio galima išvengti reguliariai mankštinantis kasdieniame gyvenime, taip pat sportuojant bei laikantis sveikos ir subalansuotos mitybos. Jei, pavyzdžiui, stresas neigiamai veikia svorį, patartina jį sumažinti. Kartais atsipalaidavimo pratimai padeda sumažinti stresą. Pomėgiai taip pat suteikia teigiamų stimulų.