Trumpa apžvalga
- Simptomai: seilėtekis, pykinimas, vėmimas, tamsūs pakraščiai ties dantenų linija, sunku susikaupti, miego sutrikimai, prislėgta nuotaika, drebulys, regos ir klausos sutrikimai
- Priežastys: toksiškų gyvsidabrio garų įkvėpimas, gyvsidabrio nurijimas per odą ir gleivines, gyvsidabriu užterštos žuvies vartojimas, atsitiktinis skysto gyvsidabrio nurijimas
- Gydymas: nuodų šaltinio vengimas, aktyvuota anglis, eliminacinė terapija, simptominė terapija
- Kas yra apsinuodijimas gyvsidabriu? Ūmus arba lėtinis apsinuodijimas toksišku sunkiuoju metalu gyvsidabriu (Hg).
- Diagnozė: tipiški simptomai, gyvsidabrio aptikimas kraujyje, šlapime ir plaukuose
- Prevencija: darbo vietoje laikytis apsaugos priemonių, pakeisti senus gyvsidabrio termometrus į modernius prietaisus; neduoti amalgaminių dantų plombų vaikams, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims, nėščiosioms: žuvis tik iš kontroliuojamų ūkių
Kokie yra apsinuodijimo gyvsidabriu simptomai?
Ūminio apsinuodijimo gyvsidabriu simptomai:
- Nudegusios gleivinės
- Seilėtekis
- Pykinimas
- vėmimas
- Pilvo skausmai
- Mažas šlapimo išsiskyrimas
Lėtinio apsinuodijimo gyvsidabriu simptomai:
- Burnos gleivinės uždegimas ir išopėjimas
- Tamsūs pakraščiai ties dantenų linija
- Niežėjimas
- Psichologiniai simptomai: dirglumas, nuotaikos svyravimai, susikaupimo stoka, miego sutrikimai, depresija, psichozė
- Esant centrinės nervų sistemos pažeidimams: drebulys, kalbos sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai
- Svorio netekimas
- Inkstų pažeidimas: nedidelis šlapimo kiekis, šlapimas nebegaunamas
Iš kur atsiranda apsinuodijimas gyvsidabriu?
Gyvsidabris patenka į kūną keliais būdais:
Gyvsidabrio garų įkvėpimas (įkvėpimas).
Įkvėptas gyvsidabris yra pavojingiausias. Jis patenka į kraują per plaučius, o iš ten į smegenis, kur sukelia sunkų antrinį pažeidimą.
Amalgamos plombos nekelia jokio pavojaus pačiam nešiojančiam asmeniui. Nors jie yra pusė gyvsidabrio ir tai galima aptikti žmonių, turinčių amalgamos plombų, organizmuose, iš plombų išsiskiriantis kiekis yra nedidelis ir laikomas nekenksmingu.
Tam tikras pavojus taip pat kyla dėl sugedusių termometrų, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams. Suaugusiesiems gyvsidabrio kiekis klinikiniame termometre yra per mažas, kad sukeltų sveikatos problemų.
Gyvsidabris į gyvūnus patenka per užterštas pramonines nuotekas. Plėšriosios žuvys, tokios kaip rykliai, kardžuvės ir tunai, taip pat senos žuvys yra ypač užterštos. Lėtinis apsinuodijimas gyvsidabriu vartojant žuvį taip pat žinomas kaip Minamatos liga, pavadinta po masinio apsinuodijimo gyvsidabriu Japonijos Minamatos mieste šeštojo dešimtmečio viduryje.
Pasisavinimas per odą ir gleivines (perkutaninis patekimas).
Tam tikruose tepaluose (pvz., odos balinimui), akių lašuose ar kontaktinių lęšių skysčiuose yra nedidelis gyvsidabrio kiekis.
Perdavimas iš motinos vaikui (įsisavinimas per placentą)
Gyvsidabris yra placentinis. Tai reiškia, kad jis per placentą patenka iš motinos į negimusio vaiko kraują. Sergančių vaikų fizinis ir protinis vystymasis dažnai būna sutrikęs.
Ūminio apsinuodijimo gyvsidabriu gydymas
Ūmus apsinuodijimas, pvz., atsitiktinai nurijus didelį gyvsidabrio kiekį, reikalauja nedelsiant gydyti. Siekiama kuo greičiau pašalinti nuodus iš organizmo, kad būtų išvengta pasekmių.
Išskyrimo terapija: veikliosios medžiagos dimerkaptopropano sulfonrūgštis (DMPS) ir D-penicilaminas padeda pašalinti toksinus iš organizmo. Gydytojai tokius agentus vadina priešnuodžiais. Jie jungiasi su gyvsidabriu ir sudaro netirpius junginius (chelatus), kurių organizmas nepasisavina. Vietoj to, jie išsiskiria per inkstus.
Lėtinio apsinuodijimo gyvsidabriu gydymas
Išskyrimo terapija: DMPS taip pat naudojamas lėtiniam apsinuodijimui gyvsidabriu, siekiant palengvinti toksinų pašalinimą per inkstus.
Vitaminai: Vitaminas B1 skatina sunkiųjų metalų išsiskyrimą.
Simptominė terapija: jei atsiranda kitų simptomų, jie taip pat gydomi. Pavyzdžiui, lėtinio gyvsidabrio poveikio atveju dažnai atsiranda stiprus odos niežėjimas, kurį galima numalšinti tinkamais tepalais.
- Surinkite gyvsidabrio rutuliukus. Pavyzdžiui, naudokite lipnios juostos gabalėlį arba nušluokite juos.
- Sudėkite rutuliukus į sandarų stiklinį indą ir nuneškite į pavojingų atliekų surinkimo punktą. Prašome jų neišmesti į buitines atliekas!
- Venkite rutuliukų siurbti dulkių siurbliu. Jei tai neišvengiama, gerai uždarytą dulkių siurblio maišelį nuneškite į pavojingų atliekų surinkimo punktą!
- Kruopščiai vėdinkite kambarį!
Apsinuodijimo gyvsidabriu eiga priklauso nuo to, kiek ir kokia forma gyvsidabrio patenka į organizmą. Gydytojai skiria ūminį ir lėtinį apsinuodijimą.
Ūmaus apsinuodijimo gyvsidabriu eiga
Lėtinio apsinuodijimo gyvsidabriu eiga
Lėtinis apsinuodijimas gyvsidabriu paprastai kurį laiką nepastebimas. Kadangi į organizmą patenka tik nedideli nuodų kiekiai, simptomai klastingai išsivysto per kelias dienas ar kelias savaites.
Prognozė
Apsinuodijimo gyvsidabriu prognozė priklauso nuo to, kiek gyvsidabrio buvo nuryta ir ar jau nebuvo pažeisti organai (kepenys, inkstai, centrinė nervų sistema).
Ūminio apsinuodijimo, kuris laiku atpažįstamas ir gydomas, prognozė yra gera. Po lėtinio apsinuodijimo žala dažnai būna negrįžtama.
Kas yra apsinuodijimas gyvsidabriu?
Apsinuodijimas gyvsidabriu (gyvsidabris, apsinuodijimas gyvsidabriu) yra terminas, kurį gydytojai vartoja apibūdindami ūminį ar lėtinį apsinuodijimą sunkiuoju metalu gyvsidabriu (lot. hydrargyrum, periodinėje lentelėje žymimas: Hg).
Kas yra gyvsidabris?
Kambario temperatūroje jis lėtai pradeda garuoti, sudarydamas toksiškus garus, kurie yra bekvapiai, todėl žmonėms nepastebimi. Garai taip pat yra sunkesni už orą, todėl nugrimzta į žemę, todėl kūdikiams ir mažiems vaikams ypač gresia pavojus.
Gyvsidabris būna trijų formų:
Neorganinė gyvsidabrio druska: pasitaiko kosmetikoje (ypač balinamuose tepaluose, tokiuose kaip „tepalai nuo strazdanų“).
Organiškai surištas gyvsidabris: gyvsidabriu užterštose žuvyse (senose žuvyse, plėšriose žuvyse, pvz., rykliuose, kardžuvėse, tunuose), akių lašuose ir kontaktinių lęšių skysčiuose esantys konservantai, vakcinos, jautrumą mažinantys tirpalai
Kuo pavojingas gyvsidabris?
Pavojingiausi yra gyvsidabrio garai, kurie įkvepiami ilgą laiką. Gyvsidabris į kraują patenka per plaučius ir kaupiasi vidaus organuose bei smegenyse. Tai sukelia nuolatinį organų pažeidimą, kuris kartais būna mirtinas, jei negydomas.
Kita vertus, skystas gyvsidabris yra mažiau pavojingas, nes jo organizmas nepasisavina, o pasišalina su išmatomis.
Ištyrimas ir diagnozė
Norėdami nustatyti gyvsidabrio kiekį organizme, gydytojas atlieka šiuos tyrimus:
Kraujo tyrimas: gyvsidabris kraujyje randamas tik trumpą laiką, nes jis greitai nusėda vidaus organuose, tokiuose kaip kepenys ar inkstai. Todėl kraujo tyrimas suteikia tik informaciją apie esamą arba neseniai buvusį gyvsidabrio poveikį.
Plaukų analizė: Organinis gyvsidabris (gyvsidabriu užterštos žuvies vartojimas) yra įtrauktas į plaukų šaknis, todėl jį galima lengvai aptikti atliekant plaukų analizę.
Jei išmatuotos vertės viršija Žmogaus biomonitoringo komisijos nustatytą „HBM-II reikšmę“, galimas sveikatos sutrikimas ir pacientui bus suteikta tinkama terapija.
Prevencija
Nuo 2018 m. liepos mėn. amalgama nebegali būti naudojama pieninių dantų, vaikų iki 15 metų ir nėščių bei krūtimi maitinančių moterų dantų gydymui. Nėščioms moterims papildomai patariama vartoti žuvį tik iš tų šaltinių, kurie yra kontroliuojami pagal maisto reglamentus.
Esant sąlyčiui su gyvsidabriu darbo vietoje, svarbu laikytis darbdavio numatytų apsaugos priemonių.
