Veninė prieš arteriją
Arterijos neša kraują nuo širdies, venos - į širdį. Dviejų tipų kraujagyslių dalis kraujotakos sistemoje yra labai skirtinga: lyginant su venomis, kurios sudaro daugumą kraujagyslių (maždaug 75 proc.), arterijų skaičius yra mažesnis – tik apie 20 proc. (kapiliarai – XNUMX proc.). Jie pasiskirsto visame kūne ir dažniausiai randami prie venų.
Veninis kraujas dažnai tapatinamas su deguonies neturtingu krauju, o arterinis – su deguonies turtingu krauju. Tačiau tai nėra teisinga: tiesa, kad dauguma arterijų perneša deguonies prisotintą kraują, o dauguma venų perneša deguonies stokojantį kraują. Plaučių arterijos perneša deguonies neturintį kraują iš širdies į plaučius, kur jis sugeria naują deguonį iš oro, kuriuo kvėpuojame. Dabar deguonies prisotintas kraujas plaučių venomis teka atgal į širdį.
Arterijos: struktūra
Arterijų skersmuo svyruoja nuo 20 mikrometrų (µm) arteriolių (mažiausių arterijų) iki trijų centimetrų aortos (didžiausios kūno kraujagyslės). Visų arterijų siena susideda iš trijų klasikinių sluoksnių: Intima, Media, Adventitia.
Arterijos sienelei visų pirma būdingas storas vidurinis sluoksnis, kuris venose beveik neryškus. Terpėse yra lygiųjų raumenų ir (arba) elastinio jungiamojo audinio. Šių dviejų komponentų proporcija skiriasi, todėl galima atskirti elastingą ir raumeningą arterijų tipą (be pereinamųjų formų tarp šių dviejų):
Elastinio tipo arterijose terpėje yra ypač daug elastinių skaidulų. Šio tipo kraujagyslės visų pirma apima dideles arti širdies kraujagysles, nes jos yra ypač veikiamos didelio slėgio svyravimų tarp širdies raumens susitraukimo (sistolės) ir atsipalaidavimo (diastolės) ir turi juos kompensuoti. Kita vertus, raumenų tipo arterijų sienelė turi vidurinį sluoksnį, kuriame yra daug daugiau lygiųjų raumenų. Tokie indai daugiausia randami organuose. Jie gali kontroliuoti kraujo tiekimą per savo sienelių raumenis.
Įvairios arterijos iš pirmo žvilgsnio
Svarbios kūno arterijos yra
- Aorta (pagrindinė arterija)
- Plaučių arterija (plaučių arterija)
- brachiocefalinė arterija (brachiocefalinė kamienas)
- Miego arterija (arteria carotis communis)
- Poraktinė arterija (subklavinė arterija)
- Kepenų-skrandžio arterija (truncus coeliacus)
- Mezenterinė arterija (Arteria mesenterica)
- Inkstų arterija (arteria renalis)
- Paprastoji klubinė arterija (Arteria iliaca communis)
- Viršutinės rankos arterija (žasto arterija)
Specialios arterijos pagal savo formą ar funkciją yra
- Barjerinė arterija: gali nutraukti kraujo tiekimą dėl raumenų susitraukimo jos sienelėje (bronchuose, varpoje, klitoriuje)
- Sraigtinė arterija (Arteria helicina): labai vingiuota, prireikus gali pailgėti (varpoje erekcijos metu)
- Šalutinė arterija (vas collaterale): antrinė arterijos kraujagyslė; yra alternatyvus kelias, jei ši pagrindinė arterija yra užblokuota (apeinantis arba užstatas cirkuliacija)
- Galinė arterija: be užstato kraujotakos
Arteriolės
Norint aprūpinti visą organizmą pakankamai deguonies, reikalingos smulkesnės kraujagyslės. Todėl arterijos šakojasi į mažesnius kraujagysles – arterioles, kurios vėliau suskyla į kapiliarus. Tada kapiliarų tinklas sudaro perėjimą prie venų sistemos.
Arteriolių skersmuo svyruoja nuo 20 iki 100 mikrometrų (µm). Arteriolių sienelėje yra mažai lygiųjų raumenų (plonos terpės), o esant 40–75 mmHg, slėgis šiek tiek mažesnis nei didesnėse arterijose. Šios smulkios raudonos spalvos kraujagyslės aiškiai matomos baltoje akių skleroje.
Arterijų ligos
Arterinių kraujagyslių ligos dažniausiai yra okliuzinės ligos, atsirandančios dėl pažengusios aterosklerozės: nuosėdos ir uždegimai ant vidinių sienelių gali susiaurinti kraujagyslę (stenozė) ar net visiškai ją užkimšti, todėl pablogėja aprūpinimas deguonimi (pavyzdžiui, insulto ar infarkto atveju).
Taip gali nutikti ir dėl to, kad ant arteriosklerotiškai pakitusių kraujagyslių sienelių gali lengvai susidaryti kraujo krešuliai, kurie gali užkimšti kraujagyslę in situ (trombozė) arba – po kraujotakos nunešimo – kitose kūno vietose (embolija).
Aterosklerozės ir jos antrinių ligų rizikos veiksniai yra nutukimas, judėjimo stoka, aukštas kraujospūdis, rūkymas ir didelis lipidų kiekis kraujyje.
Nenormalus maišelio ar verpstės formos arterijos išsiplėtimas vadinamas aneurizma. Jis gali staiga plyšti, o tai gali būti pavojinga gyvybei (pvz., jei plyšta pilvo aorta).
