Trumpa apžvalga
- Gydymas: Priklausomai nuo sunkumo, priešgrybeliniai preparatai (priešgrybeliniai vaistai), skirti naudoti arba nuryti, burnos higienos priemonės
- Simptomai: baltos, nusilupusios skruosto gleivinės, liežuvio ar gomurio dėmės, paraudęs, degantis liežuvis, skonio sutrikimai
- Priežastys ir rizikos veiksniai: mielių infekcija (Candida albicans), padidėjusi rizika užsikrėsti kūdikiams, nešiojantiems protezus, burnos higienos stoka, susilpnėjusi imuninė sistema dėl ligos, tam tikrų vaistų (antibiotikų, kortizono) vartojimas.
- Ligos eiga ir prognozė: Tinkamai gydant, burnos pienligė užgyja po trumpo laiko. Komplikacijos gali atsirasti žmonėms, kurių imuninė sistema silpna.
- Diagnozė: remiantis tipine išvaizda, tepinėlio paėmimas iš pažeistos vietos ir patogeno aptikimas naudojant grybelio kultūrą
- Prevencija: rūpestinga burnos higiena, kūdikių priežiūros higiena, pagrindinių ligų gydymas
Kas yra burnos pienligė?
Burnos pienligė yra mielių infekcija burnoje. Burnos pienligė palyginti dažna naujagimiams ir kūdikiams. Suaugusiųjų burnos pienligė dažniau paveikia vyresnio amžiaus žmones ir žmones, sergančius tam tikromis pagrindinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu ar ŽIV).
Burnos pienligė gali pasireikšti ir pavartojus tam tikrų vaistų (pvz., antibiotikų, kortizono).
Nėra patikimos informacijos apie burnos pienligės inkubacinį laikotarpį (laiką nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo). Grybai taip pat atsiranda ant sveikos odos. Ar infekcija atsiranda, ar ne, priklauso nuo to, ar imuninė sistema sugeba kovoti su pernelyg dideliu mielių grybelių dauginimu.
Kaip gydoma burnos pienligė?
Burnos pienligei gydyti gydytojas skiria vaistus, veikiančius prieš grybelius, vadinamuosius antimikotikus. Esant lengvam burnos pienligei, dažniausiai pakanka vietinio poveikio priemonių. Jie tiekiami, pavyzdžiui, pastilių, geriamojo gelio, tirpalo arba suspensijos (skystas su pipete) pavidalu.
Naudojamuose vaistuose nuo pienligės dažnai yra veikliųjų medžiagų amfotericino B, nistatino arba vadinamųjų azolų grupės agentų. Jei burnos pienligė nepraeina vietiškai gydant arba yra įtarimas, kad burnos grybelis išplito į kitus organus (pvz., stemplę ar žarnyną), gydytojas paskirs vartoti priešgrybelinius vaistus.
Gydant burnos pienligę, svarbu laikytis gydymo trukmės. Taip pat patartina atkreipti dėmesį į kruopščią burnos higieną esant burnos pienligei. Jei jūsų kūdikiui yra burnos pienligė, pakeiskite visus čiulptukus, čiulptukus ir žaislus, pvz., dantų dygimo žiedus, arba gerai sterilizuokite (pvz., virdami).
Kuris gydytojas gydo burnos pienligę?
Įtarus, kad suaugęs žmogus serga kandidoze burnoje, į šeimos gydytoją, odontologą ar dermatologą yra tinkamas asmuo. Pediatras gydo kūdikių ar mažų vaikų burnos pienligę.
Burnos pienligė: kokios namų gynimo priemonės padeda?
Kai kurie vadovai teigia, kad nuo burnos pienligės gali padėti buitiniai preparatai, tokie kaip soda, obuolių actas ar česnakai. Tačiau tam nėra jokių mokslinių įrodymų. Namų gynimo priemonės nerekomenduojamos kaip vienintelis gydymas suaugusiems ar kūdikiams, sergantiems burnos pienlige.
Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką, nepalengvėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Taip pat nėra jokių mokslinių įrodymų apie burnos pienligės gydymo homeopatija naudą.
Kokie yra burnos pienligės simptomai?
Iš esmės burnos pienligės simptomai gali pasireikšti įvairiose burnos vietose. Burnos pienligės požymių galima rasti ant liežuvio, lūpų, gomurio ar burnos kampuose.
Yra įvairių formų burnos pienligė:
Pseudomembraninė kandidozė
Klasikiniai šios formos burnos pienligės simptomai – stipriai paraudusios burnos gleivinės su baltomis dėmėmis. Iš pradžių šios dėmės atrodo kaip mažos pieno baltumo dėmės.
Jie dažnai randami šiose vietose:
- Gomurys
- Po liežuviu (liežuvio grybelis)
Burnos pienligės simptomai kartais pažeidžia ir dantenas, ypač jei grybeliai nusėda po protezais.
Mažą baltą apnašą paprastai galima lengvai nuvalyti. Po jais atsiranda raudona, blizganti dėmė. Joms progresuojant dėmės dauginasi ir didėja, kartais susiliedamos į didesnes baltas dėmes. Kai jie pašalinami, po oda esanti oda pradeda šiek tiek kraujuoti.
Kartais burnos grybelis išplinta į gerklę ir stemplę.
Be to, ši burnos pienligės forma kartais sukelia šiuos simptomus:
- Burnos džiūvimo ir „kailių“ pojūtis
- Padidėjęs troškulys
- Skonio sutrikimai (galbūt metalo skonis)
- Blogas burnos kvapas
- Burnos gleivinės deginimo pojūtis
Tačiau daugeliu atvejų šie simptomai iš viso nepasireiškia, kol burnos pienligė dar yra ankstyvoje stadijoje. Kūdikių burnos pienligės požymis kartais yra tai, kad jie nebenori gerti. Išplitus mielių grybeliui burnoje, ant kūdikio lūpų ar burnos kampučių gali atsirasti grybelinių apnašų.
Ūminė eriteminė kandidozė
Ši burnos kandidozė dažniausiai išsivysto gydymo antibiotikais arba ŽIV infekcijos metu. Dažnai tai atsiranda dėl pseudomembraninės kandidozės.
Hiperplastinė kandidozė
Sergant lėtine hiperplazine kandidoze (taip pat žinoma kaip Candida leukopatija), ant gleivinės ir liežuvio atsiranda prilipusių baltų apnašų su raudonais kraštais, kurių negalima lengvai pašalinti. Šia burnos pienligės forma dažniau serga imuninės sistemos sutrikimų turintys žmonės ir kartais trunka mėnesius ar metus.
Kokia yra burnos pienligės priežastis?
Burnos pienligės priežastis dažniausiai yra Candida albicans, plačiai paplitusio grybelio iš mieliagrybių šeimos, infekcija. Jį galima aptikti maždaug 50 procentų sveikų žmonių burnos ertmėje. Jis taip pat dažnai randamas žarnyne ir įvairiose gleivinėse.
Ši normali kolonizacija kartais perauga į vadinamąją oportunistinę infekciją žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi: grybai išnaudoja imuninės sistemos spragą ir pradeda sparčiai daugintis. Štai kodėl burnos pienligė būdinga naujagimiams ir kūdikiams, kurie dar neturi stiprios imuninės sistemos.
Rizika taip pat gresia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems trūksta dantų ir dantų protezų.
Be Candida albicans, burnos pienligę retais atvejais sukelia kitos mielės, tokios kaip Candida tropicalis (randama dirvoje, išmatose, žuvyje, kefyre ir jogurte) ir Candida stellatoidea.
Burnos pienligė yra užkrečiama
Naujagimiai, sergantys burnos pienlige, dažniausiai jau būna užsikrėtę gimdami – per galimai nepastebėtą motinos makšties grybelį. Grybelis kūdikio burnoje paprastai atsiranda pirmosiomis gyvenimo dienomis. Vyresni kūdikiai užsikrečia, pavyzdžiui, per čiulptukus, kurie liečiasi su globėjo seilėmis.
Žindydamas vaikas kartais užsikrečia burnos pienlige ant mamos spenelių. Kūdikiams, sergantiems vystyklų dermatitu, vystyklų metu mieliagrybiai kartais pasiekia vaiko burną iš vystyklų srities. Todėl kūdikio priežiūros higiena (rankų plovimas, švieži persirengimo kilimėliai) yra ypač svarbi.
Rizikos veiksniai
Beveik kiekvienas žmogus tam tikru savo gyvenimo momentu susiduria su Candida albicans, tačiau infekcija atsiranda tik tam tikromis aplinkybėmis. Be labai jauno ir labai seno amžiaus, yra ir kitų burnos grybelio rizikos veiksnių
- ŽIV infekcija ir AIDS liga
- Cukrinis diabetas
- Vėžys (pvz., Leukemija, Hodžkino liga)
- Ūminės infekcinės ligos (pvz., pneumonija)
- Maistinių medžiagų trūkumas (pvz., geležies trūkumas, vitamino B trūkumas)
- Sumažėjusi seilių gamyba
- Nikotino vartojimas
- Dantų protezai ir kitos formos dantų protezai
- Prasta burnos higiena
Kiek laiko reikia išgydyti?
Paprastai burnos pienligės gijimas ir gydymas trunka ne ilgiau kaip aštuonias–dešimt dienų. Būtina sąlyga yra nuoseklus burnos kandidozės gydymas tinkamais vaistais. Simptomai dažnai išnyksta per pirmąsias gydymo dienas.
Tačiau retais atvejais grybelis burnoje išlieka ir vėl ir vėl grįžta. Tokiu atveju gydytojas kartais paskiria stipresnį priešgrybelinį preparatą, kuris veiksmingas ir likusiame virškinamajame trakte – ypač žarnyne. Taip paprastai galima suvaldyti net užsispyrusią burnos pienligę.
Negydant burnos pienligė nepranyks ir gali toliau plisti. Tai gali sukelti komplikacijų, ypač žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema.
Kaip gydytojas diagnozuoja burnos pienligę?
Burnos pienligę diagnozuoja odontologas, pediatras, dermatologas arba bendrosios praktikos gydytojas. Pirmiausia gydytojas paims ligos istoriją iš nukentėjusio asmens arba kūdikio globėjo. Gydytojas paklaus apie simptomus, ankstesnes ligas, ar pacientas vartoja kokių nors vaistų.
Jei grybelis burnoje atrodo netipiškai, diagnozei nustatyti būtinas tolesnis tyrimas. Tada prasminga paimti tepinėlį iš pažeistos gleivinės. Tai leidžia mikroskopu aptikti patogenus.
Burnos pienligės atveju, atliekant kraujo analizę, aptinkami antikūnai prieš Candida grybelį. Tačiau diagnozei nustatyti kraujo tyrimas būtinas tik išskirtiniais atvejais.
Kaip galima išvengti burnos pienligės?
Yra keletas priemonių, kurių galima imtis norint išvengti burnos pienligės – tiek suaugusiems, tiek vaikams apsaugoti nuo burnos pienligės:
- Higiena yra ypač svarbi siekiant išvengti kūdikių ir mažų vaikų burnos pienligės. Reguliariai valykite čiulptukus, žindukus ir žaislus dantims dygti ir, pavyzdžiui, nevalykite nukritusių čiulptukų savo seilėmis.
- Jei nešiojate protezus, įsitikinkite, kad jie tinkamai priglunda. Kruopščiai nuvalykite juos po kiekvieno valgio ir paprastai laikykitės kruopštaus burnos higienos, kad išvengtumėte burnos pienligės.
- Jei susilpnėja imunitetas ir burnoje nuolat atsiranda pienligė, kartais patartina kasdien vartoti priešgrybelinius vaistus kaip prevencinę priemonę. Būtinai aptarkite tai su savo gydytoju.
- Labai sergantys ir pagyvenę pacientai, kurie maitinami dirbtiniu būdu, dažniausiai turi silpną seilių tekėjimą, todėl burnoje greitai dauginasi bakterijos ir grybeliai. Todėl globėjai reguliariai drėkina nukentėjusiųjų burną.
