Kas yra D-dimerai?
D-dimerai yra skaidulinio baltymo fibrino, kuris atlieka svarbų vaidmenį kraujo krešėjimui, skilimo produktai:
Kai fibrinas ir kraujo trombocitai (trombocitai) susilieja, susidaro kraujo krešulys – tiek sveikam kraujo krešėjimui (žaizdos gijimui), tiek patologiniam kraujo krešulių (trombų) susidarymui nepažeistose kraujagyslėse. Tokie trombai gali užkimšti kraujagyslę jų susidarymo vietoje (trombozė) arba būti pernešamos kartu su krauju ir sukelti kraujagyslės užsikimšimą kitur (embolija).
Kai krešulys arba kraujo krešulys ištirpsta (fibrinolizė), fibrino kryžminės grandinės suskaidomos. Taip susidaro mažesni fibrino fragmentai, įskaitant D-dimerus.
Kada nustatomi D-dimerai?
Gydytojas nustato D-dimerus iš kraujo mėginio, jei įtariama tromboembolija (pvz., kojų venų trombozė, plaučių embolija) arba per didelis kraujo krešėjimas (diseminuota intravaskulinė koaguliacija).
Kojų kraujagyslių okliuzijos požymis rodomas, pavyzdžiui, šiais pažeistos galūnės nusiskundimais:
- patinimas
- bukas skausmas
- melsva spalva (cianozė) dėl nepakankamo deguonies tiekimo
- Perkaitinimas
- sunkumo ar įtampos jausmas
- aiškiai išsikišusios venos
D-dimeras kaip pašalinimo metodas
Kita vertus, tai taip pat reiškia, kad testas yra labai jautrus kraujagyslių okliuzijai: pacientams, kurių D-dimero vertė normali, kraujagyslių okliuzija yra mažai tikėtina. Todėl laboratorinė vertė puikiai tinka įtarimui dėl kraujagyslių užsikimšimo išaiškinti.
D-dimeriai: normalios vertės
D-dimero vertė suaugusiųjų kraujyje paprastai yra nuo 20 iki 400 mikrogramų litre (µg/l).
Atsargiai: moterims D-dimero lygis natūraliai pakyla iki nėštumo pabaigos, tačiau tai neturi jokios klinikinės reikšmės. Gydytojas turi į tai atsižvelgti vertindamas laboratorinę vertę.
Kada sumažėja D-dimerų lygis?
Jei D-dimero reikšmės yra mažesnės už vadinamąją ribą, tai neturi reikšmės.
Kada D-dimerai yra padidėję?
D-dimerų padidėjimo priežastis dažniausiai yra tromboembolinis įvykis, ty kraujo krešulys, kuris blokuoja kraujagyslę. Taigi, D-dimero lygis yra padidėjęs beveik visiems pacientams, sergantiems giliųjų venų tromboze, ir per kelias dienas ar savaites vėl nukrenta iki normalaus diapazono.
Be giliųjų venų trombozės, galimos padidėjusių D-dimerų priežastys yra šios sąlygos ar situacijos:
- Kitos trombozės ar embolijos (pvz., plaučių embolija, miokardo infarktas ir kt.)
- Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIC, vartojimo koagulopatija)
- operacijos
- Kepenų cirozė
- Hemolizinis ureminis sindromas (HUS)
- Vėžys
- Uždegimai, tokie kaip „kraujo apsinuodijimas“ (sepsis)
D-dimerai: Nėštumas
Nėštumo metu natūraliai padaugėja D-dimerų. Tuo pačiu metu nėštumo metu padidėja kraujo krešulių rizika. Todėl viršutinė riba, kurią pasiekus gydytojas turi galvoti apie nėščios pacientės tromboemboliją, yra didesnė nei kitų pacientų (žr. aukščiau: D-dimerų reikšmės: nėščių moterų lentelė).
Ką daryti, jei D-dimeriai yra pakeisti?
Jei D-dimerai yra padidėję, galimas kraujagyslių okliuzija. Gydytojas nedelsdamas išaiškins šį įtarimą, kad galėtų nedelsiant imtis visų būtinų atsakomųjų priemonių.
Įtarus plaučių emboliją, pavyzdžiui, praverčia KT angiografija – kraujagyslių kompiuterinė tomografija naudojant kontrastinę medžiagą. Be to, gydytojas gali atlikti ultragarsinį širdies tyrimą (echokardiografiją): dėl plaučių embolijos atsiranda dešiniojo širdies skilvelio įtempimas, kuris vėliau pastebimas atliekant tyrimą, pavyzdžiui, skilvelių išsiplėtimas arba atitinkamų širdies vožtuvų silpnumas.
Jei dėl paciento simptomų ir rizikos veiksnių kraujagyslių okliuzija yra labai tikėtina, gydytojas atliks vaizdo tyrimą, pvz., KT angiografiją, net jei D-dimero rodmenys yra normalūs.
