Emocinis intelektas iš esmės skiriasi nuo bendro intelekto, turėdamas išskirtinai stiprų emocinį gyvenimą. Ši išraiška apima ir savo, ir kitų žmonių emocinį gyvenimą ir gali būti lemiamas asmeninės sėkmės veiksnys.
Kas yra emocinis intelektas?
Emocinis intelektas iš esmės skiriasi nuo bendro intelekto, turėdamas išskirtinai stiprų emocinį gyvenimą. Nors bendras intelektas labiau susijęs su racionaliais ir loginiais mąstymo veiksniais, emocinis intelektas rodo jausmų išraišką ir ypatingą suvokimą. Emocinio intelekto samprata pirmą kartą psichologijoje buvo įvesta 1990 m., Įvairių mokslininkų. Emocinis intelektas išpopuliarėjo 1995 m., Kurį atliko psichologas Davidas Golemanas. Nuo mokslinių diskusijų pradžios šia tema buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie gali parodyti, kad dažnai gyvenime emocinis intelektas (EQ) gali būti lemiamesnis asmeninei sėkmei santykiuose ir profesijoje nei bendras intelektas (IQ). .
Funkcija ir užduotis
Emocijos lydi žmones nuo pat gimimo. Nesvarbu, ar liūdesys, džiaugsmas, noras, pyktis, neapykanta ar net pyktis ir meilė - be jausmų gyvenimas vargu ar negali praeiti. Tačiau emocijų intelektas pasirodo esąs ypatingas bruožas, nes tie, kurie turi aukštą emocinį intelektą, gali ne tik konkrečiau ir aiškiau suvokti savo, bet ir kitų žmonių jausmus. Daugelis žmonių, neturinčių emocinio intelekto, dažnai jaučia savo malonės malonę. Faktas, dėl kurio atitinkamas asmuo dažnai kovoja prieš save ir negali priimti ir priimti savo jausmų, tokių kaip pavydas, pavydas ir pyktis. Aplinkybė yra kitokia, kai asmeninis savo emocinio pasaulio suvokimas yra stipriai išreikštas. Pasipriešinimas sau, kuris dažnai perduodamas kitiems žmonėms, gali būti priimtas ir apdorojamas net po ilgo laiko. Tokio proceso metu emociškai inteligentiškas žmogus mokosi tikslingai elgtis su savo jausmais, taip pat juos valdyti ir rodyti, dažniausiai turėdamas teigiamų ketinimų, ir kitiems. Iš esmės yra keturios pagrindinės emocinio intelekto sritys: emocijų suvokimas, naudojimas, supratimas ir įtaka. Suvokimas čia susijęs ir su savais, ir su keistais jausmais. Tai apima kolegos kūno laikyseną, balsą, gestus ir veido išraiškas. Kita vertus, suvoktų emocijų naudojimas pasirodo esąs svarbus sprendžiant problemas, be kita ko. Vertinimas ir analizavimas, taip pat galimi emociniai pokyčiai vėl patenka į emocijų supratimo kategoriją. Galiausiai yra naudinga žinoti, kaip pagerinti savo ir kitų emocijas asmenine įtaka. Tie, kurie turi aukštą EQ lygį (emocinį koeficientą), gali teigiamai paveikti savo profesinę karjerą ir tarpusavio santykius, taip pat asmeninius santykius. Įmonės jau kreipiasi dėl to, kiek ryškus potencialaus naujo darbuotojo emocinis intelektas per darbo paraiškas ir interviu. Tai dažnai siejama su vadinamaisiais minkštaisiais įgūdžiais, veiksniu, kuris gali būti lemtingesnis už ryškų loginį mąstymą kalbant apie žmonių valdymą, vadovavimo pozicijas ir verslo santykius. Čia svarbu tai, kad gebėjimas įsijausti į kitus žmones gali ne tik vadovauti pagerinti įmonės darbo atmosferą ar ekonomikos augimą. Taip pat prasmingai ir veiksmingai galima padidinti savo gerovę ir pagerinti privačius santykius. Pavyzdžiui, aukštas EQ pasirodo esąs labai naudingas, kai partneris išreiškia jausmus savo kūno laikysena, gestais ar veido išraiška, kurie kartais neteisingai suprantami pirmą akimirką. Kita vertus, emociškai inteligentiškas žmogus tai supranta ir paprastai greitai supranta partnerį. Dėl to nesusipratimai ir galimi konfliktų taškai gali būti pašalinti greičiau.
Ligos ir skundai
Atsižvelgiant į asmeninį buvimą, gali būti naudingas aukštas emocinis intelektas vadovauti į psichinius skundus. Jei išraiška yra stipri, yra galimybė, kad tik neigiami kitų jausmai tampa savimi. Tai kelia įtampą būklė nukentėjusiems, kas gali vadovauti į nuotaikos svyravimai ir net Depresija. Patys nesupranta emocijų protrūkių, kurie įvyksta, arba užgniaužia emocijas, gali sukelti psichologinį stresas. Be to, yra rizika, kad emociškai labai protingas žmogus manipuliuoja kitais žmonėmis neigiama prasme, kad pasiektų asmeninį tikslą. Tai savo ruožtu gali sukelti įvairaus sunkumo konfliktus. Kiti skundai, kuriuos sukelia neteisingai suvoktas emocinis intelektas (iš išorės ar savęs), yra nerimastingumas, keršto troškimas, drovumas, netinkami emociniai protrūkiai, įtampos skausmai, kaltės jausmo vystymasis ir polinkis į perfekcionizmą bei priklausomybes, tokias kaip: priklausomybė nuo lošimų ar narkotikai. Vadinasi, žmogus gali ne tik įnešti teigiamų aspektų į gyvenimą per emocinį intelektą, bet kartais dėl to gali tiek nukentėti, kad gali prireikti terapinio vadovavimo. A terapija tada savo ruožtu nagrinėja tikslinį suvokimą, taip pat asmeninį įvairaus laipsnio jausmų įtaką, kad juos suprastume ir galėtume geriau perteikti išoriniam pasauliui.
