Fimozė: gydymas, simptomai

Trumpa apžvalga

  • Gydymas: Fimozę galima gydyti tepalu, kuriame yra kortizono, arba chirurginiu būdu.
  • Simptomai: esant apyvarpės susiaurėjimui, apyvarpės negalima atstumti per gaktą arba iš viso ją galima atstumti. Kiti galimi simptomai yra skausmas ir niežėjimas.
  • Priežastys ir rizikos veiksniai: Fimozė yra įgimta arba įgyta gyvenimo eigoje. Daugeliu atvejų įgytas apyvarpės susiaurėjimas atsiranda dėl būklės, žinomos kaip kerpligė.
  • Diagnozė: diagnozę nustato urologas, remdamasis paciento ligos istorija ir fizine apžiūra.
  • Ligos eiga ir prognozė: Vaikams fimozė dažniausiai išnyksta savaime, kai jie sensta. Jei taip nėra, negydoma fimozė gali sukelti tokius simptomus kaip uždegimas arba apyvarpės sužalojimas.
  • Prevencija: Įgytos fimozės galima išvengti išvengiant uždegimo ir apyvarpės sužalojimo.

Kas yra fimozė?

Fimozė yra susiaurėjęs arba į kamieną panašus apyvarpės išplėtimas. Tai reiškia, kad jį galima atitraukti už varpos galvutės tik esant skausmui ir susižeidimo rizikai arba visai ne.

Priklausomai nuo jų apimties, yra dvi pagrindinės fimozės formos:

  • Absoliuti (visiška) fimozė: apyvarpės negalima atstumti, kai varpa suglebusi arba sustingusi (stačioji).
  • Santykinė (nepilna) fimozė: apyvarpės negalima atstumti tik tada, kai varpa yra stačia.

Apyvarpės sutrumpėjimą (frenulum breve) reikia skirti nuo apyvarpės susiaurėjimo, kurį paprasčiausiu atveju galima gydyti nupjaunant jungiamojo audinio juostą, einantį išilgai varpos pagrindo.

Kaip gydoma fimozė?

Apyvarpės susiaurėjimas dažniausiai gydomas nuo ikimokyklinio amžiaus; pasikartojančio uždegimo atveju galima gydyti ir nuo trejų metų. Gydymo tikslas – normalizuoti šlapinimąsi ir įgalinti lytinę funkciją vėliau. Fimozės atveju svarbi ir gera lytinių organų higiena.

Vietiniai tepalai nuo fimozės

Įvairaus amžiaus vyrų apyvarpės susiaurėjimui medikamentiškai gydyti galimi konservatyvūs (nechirurginiai) ir chirurginiai gydymo metodai. Vienas iš konservatyvių suaugusiųjų apyvarpės susiaurėjimo ir sąaugų gydymo būdų yra vietinis tam tikrų tepalų tepimas. Tai kortizono turintys preparatai, kuriais pacientai gali gydytis namuose pagal gydytojo nurodymus.

Tinkamas tepalas padeda maždaug trims ketvirtadaliams visų pacientų nuo apyvarpės susiaurėjimo, todėl žymiai pagerėja fimozė. Tačiau bėda ta, kad po to labai dažnai apyvarpės susiaurėjimas kartojasi.

Dažnai baiminamasi kortizono terapijos šalutinio poveikio negalima tikėtis naudojant vietinį tepalą.

Vaikų gydymas

Kūdikių ir mažų vaikų natūralios – ty fiziologinės – fimozės atveju gydymo paprastai nereikia. Gydymas būtinas tik pasireiškus tokiems simptomams kaip pasikartojantis skausmingas apyvarpės uždegimas.

Esant apyvarpės susiaurėjimui, net ir mažiems vaikams, iš pradžių gydymas atliekamas du kartus per dieną kremu, kuriame yra kortikosteroidų. Jei tai neduoda norimo gydymo sėkmės, gydytojas gali rekomenduoti operaciją.

Patarimai tėvams

Tėvams patariama atitraukti vaiko apyvarpę tik tada, kai tai įmanoma be jokių problemų. Svarbu, kad apyvarpė niekada nebūtų mobilizuojama jėga! Jei neįmanoma jos atstumti, tai nėra priežastis nerimauti: prieš brendimą apyvarpės nereikia atitraukti!

Po valymo įsitikinkite, kad apyvarpė vėl nuslysta į pradinę padėtį, kad neliktų parafimozės. Parafimozė yra gaktikaulio susiaurėjimas dėl įtempto apyvarpės žiedo (fimozės žiedo). Net jei apyvarpės negalima pajudinti, svarbu reguliariai plauti varpą.

Tėvams pastebėjus skaudančią ar paraudusią apyvarpę, rekomenduojama vaikui paaiškinti, kaip svarbu nusiprausus ir nuėjus į tualetą apyvarpę iškratyti ir nusausinti.

Fimozė: chirurgija

Daugeliu atvejų apipjaustymą siūlo gydytojai. Čia skaitykite viską, ką reikia žinoti apie fimozės operaciją.

Alternatyvi medicina

Jei internete ieškosite apyvarpės susiaurėjimo gydymo metodų, rasite alternatyvių gydymo būdų, tokių kaip homeopatija ir namų gynimo priemonės. Pavyzdžiui, teigiama, kad maudymasis šiltame vandenyje palengvina fimoze sergančių vaikų šlapinimąsi.

Tačiau alternatyvių priemonių veiksmingumas dažnai neįrodytas arba nepakankamai ištirtas, todėl neaišku, ar jos iš tikrųjų padeda. Todėl patartina pasiaiškinti su gydytoju, ar apyvarpės susiaurėjimas gali būti gydomas homeopatiškai.

Kaip pasireiškia fimozė?

Pagrindinis fimozės požymis yra tai, kad apyvarpė negali arba sunkiai gali būti nustumta atgal per gaktą. Lengvais atvejais tai nesukelia jokių simptomų. Tam tikromis aplinkybėmis fimozė gali sukelti kitus simptomus, tokius kaip skausmas ir niežulys. Fimozė taip pat skatina uždegimą ir infekcijas apyvarpės srityje.

Esant ryškiam apyvarpės susiaurėjimui, pasunkėja ir šlapinimasis: šlapimo srovė labai plona ir susilpnėjusi. Šlapimo srauto kryptis gali nukrypti į vieną pusę. Be to, įtempta apyvarpė šlapinantis gali išsipūsti kaip balionas (balionas) dėl šlapimo susilaikymo.

Suaugusiesiems fimozė taip pat gali trukdyti erekcijai ir ejakuliacijai. Todėl seksas su fimoze gali būti skausmingas.

paraphimosis

Parafimozė yra absoliuti avarinė situacija. Daugiau apie tai galite perskaityti straipsnyje Parafimozė.

Vaikų fimozė yra normalu

Vaikams iki trejų metų apyvarpės susiaurėjimas nelaikomas patologiniu. Naujagimiams ir kūdikiams visiškai normalu, kad apyvarpės negalima pajudinti.

Paprastai šis sukibimas laikui bėgant atsipalaiduoja: pasikartojančios (nevalingos) erekcijos ir stiprinant (keratinizuojant) apyvarpės procesus pagreitėja apyvarpės atsiskyrimas nuo apatinės galvutės.

Nuo trejų metų apyvarpė yra paslanki 80 procentų berniukų ir turėtų būti judama ne vėliau kaip nuo penkerių metų. Tačiau daugeliui penkerių metų apyvarpės dar negali būti visiškai atstumtos atgal.

Tarp šešerių–septynerių metų berniukų apyvarpės susiaurėjimas kenčia nuo penkių iki septynių procentų, o fimoze serga maždaug vienas procentas 16–18 metų amžiaus berniukų. Kita vertus, suaugusieji serga rečiau.

Dėl užsitęsusios fimozės padidėja uždegimo ir šlapimo takų infekcijų rizika, todėl kai kuriais atvejais gydymas yra pateisinamas.

Fimozė: priežastys ir rizikos veiksniai

Skiriama pirminė ir antrinė fimozė.

Mažų vaikų apyvarpės susiaurėjimas beveik visada yra pirminis, ty įgimtas. Tada apyvarpės susiaurėjimas pasireiškia nuo gimimo ir neregresuoja kaip įprasta augimo metu. To priežastys nėra žinomos.

Įgyta (antrinė) fimozė atsiranda gyvenimo eigoje, daugiausia dėl randų, atsiradusių dėl vietinio uždegimo ir traumų. Dėl to dažnai susidaro randuotas suvarstomas žiedas.

Be to, infekcijos ir kiti uždegiminiai apyvarpės procesai gali sukelti randus, taigi ir fimozę. Tai yra dažnos fimozės priežastys suaugusiesiems.

Randai taip pat dažnai atsiranda, jei apyvarpę bandoma atitraukti per anksti ir per intensyviai. Šie vadinamieji atitraukimo bandymai yra atsakingi už maždaug 20 procentų antrinio apyvarpės susiaurėjimo atvejų.

Be to, cukrinis diabetas kartais taip pat sukelia apyvarpės susiaurėjimą antrinės fimozės forma.

Tyrimai ir diagnozė

Fimozės tyrimo ir gydymo specialistas yra urologas. Jis užsiima organais, atsakingais už šlapimo susidarymą ir šlapimo nutekėjimą, taip pat su vyrų lytiniais organais.

Pirminės konsultacijos su pacientu arba (vaikų atveju) su tėvais metu urologas surinks ligos istoriją. Jis, be kita ko, užduos šiuos klausimus:

  • Ar apyvarpė kada nors buvo atitraukta atgal?
  • Ar yra problemų dėl šlapinimosi (pvz., apyvarpės pūtimas)?
  • Ar dažnos šlapimo takų ar varpos infekcijos?
  • Ar varpa kada nors buvo operuota?
  • Ar yra žinomas varpos sužalojimas?
  • Ar susijaudinus varpa kietėja (erekcija)?

Apyvarpės susiaurėjimo atveju apyvarpė tiriama atsižvelgiant į siauriausią vietą, formą, būklę ir atitraukiamumą. Tai labai svarbu galimam gydymui. Randus kartais galima atpažinti iš balto žiedo aplink apyvarpės angą.

Jei gydytojas pastebės sekretą ar uždegimą (balanitas = gaktikaulio uždegimas), jis paims tepinėlį. Tai leidžia aptikti arba atmesti bet kokias infekcijas. Tačiau tokį uždegimą dažnai sukelia šlapimo susilaikymas, todėl tai yra grynai cheminis dirginimas.

Tada gydytojas stebės šlapinimąsi, kad įvertintų šlapimo srovės stiprumą ir nuokrypį. Bet koks apyvarpės pūtimas išryškės ir šlapinantis.

Remdamasis tyrimo rezultatais, gydytojas nusprendžia, ką daryti kiekvienu apyvarpės susiaurėjimo atveju ir koks gydymo metodas yra tinkamas.

Fimozė: ligos eiga ir prognozė

Vaikams apyvarpės susiaurėjimas arba fimozė dažnai progresuoja su amžiumi. Dėl šios priežasties dažnai galima laukti gydymo be jokios didesnės rizikos.

Apipjaustytiems vyrams ši rizika mažesnė. Jie taip pat turi mažesnę ŽIV infekcijos riziką, nes apyvarpėje yra daug ŽIV jautrių imuninių ląstelių. Gimdos kaklelio karcinomos (gimdos kaklelio vėžio) rizika taip pat mažesnė apipjaustytų vyrų partneriams.

Daugeliu atvejų operacija yra sėkmingas ir saugus fimozės gydymo būdas.

Prevencija

Kadangi apyvarpės uždegimas ir sužalojimas gyvenimo eigoje gali sukelti įgytą fimozę, svarbu to kiek įmanoma vengti. Todėl suaugusiesiems, tvarkant apyvarpę, patariama būti labai atsargiems su savo vaikais ir savimi.

Vakarų Europos pramoninėse šalyse profilaktinis apipjaustymas (pvz., siekiant išvengti užsikrėtimo lytiškai plintančiomis ligomis) nerekomenduojamas, nes bet kokia galima nauda nepakankamai atsveria galimą žalą.