Kas yra hipnozė?
Hipnozė – tai procedūra, kuri per pasąmonę sukuria prieigą prie vidinio pasaulio. Hipnozė nėra magija, net jei hipnotizuotojai kartais ją taip pristato laidose.
Ilgą laiką buvo manoma, kad hipnotizuojantis transas yra būsena, panaši į miegą. Tačiau šiuolaikiniai smegenų tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems taikoma hipnozė, yra budrūs ir budrūs. Todėl transas yra labiau gilaus atsipalaidavimo būsena, kai klientas sutelkia savo dėmesį į ką nors konkretaus.
Hipnoterapijos metu terapeutas gali pasinaudoti šia būsena. Naudodamas pasąmonę, jis suaktyvina paciento asmenines stiprybes ir įveikos strategijas, kurių jis nenaudoja kasdieniame gyvenime. Todėl hipnozė gali būti naudojama fizinėms ar psichologinėms problemoms spręsti.
Hipnozė naudojama atskirai arba kartu su kitais metodais (pvz., elgesio terapijos ar giluminės psichologijos metodais).
Siekiant užtikrinti, kad terapeutas būtų patikimas, jie turėtų turėti sertifikatą iš geros reputacijos hipnozės organizacijos. Šis sertifikatas garantuoja, kad terapeutas yra baigęs solidžios hipnozės mokymus.
Iš anksto pasiaiškinkite, ar jūsų sveikatos draudimas ar privatus sveikatos draudimas prisidės prie hipnoterapijos išlaidų.
Kada atliekate hipnozę?
Hipnozė taip pat yra populiarus skausmo valdymo ir paramos gydymo procedūrų metu metodas.
Hipnozė – kada tai nepatartina arba patartina tik atsargiai?
Hipnoterapija netinka žmonėms, kurie šiuo metu išgyvena ūmią psichozę arba kenčia nuo psichozinių būsenų (manijos, šizofrenijos epizodo). Taip pat patariama būti atsargiems traumą patyrusiems asmenims.
Hipnozė taip pat gali būti pavojinga sveikatai, jei klientas, žinomas kaip hipnotizuotojas, kenčia nuo širdies ir kraujagyslių problemų arba turi žemą kraujospūdį. Taip yra dėl to, kad hipnotinio transo metu sumažėja kraujospūdis. Epilepsija sergantiems žmonėms gilus atsipalaidavimas gali paskatinti traukulius.
Jeigu pacientas vartoja vaistus, prieš hipnoterapiją reikia pasitarti su gydančiu gydytoju. Hipnozės negalima atlikti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.
Ką veikiate hipnozės metu?
Prieš hipnozės seansą hipnotizuotojas ir klientas susipažįsta ir iš anksto pasikalba. Hipnotizuotojas turi žinoti apie kliento baimes, nerimą ir fizinius apribojimus, kad hipnozės metu klientui nekiltų nemalonių situacijų.
Kai tik užhipnotizuojamas žmogus patenka į transą, terapeutas, pasitelkdamas pasiūlymus, bando mobilizuoti paciento išteklius. Norėdami tai padaryti, hipnotizuotojas nurodo užhipnotizuojamam asmeniui atlikti tam tikras užduotis (pvz., tam tikrus judesius) arba turėti tam tikrų minčių (pvz., įsivaizduoti ką nors konkretaus).
Pavyzdžiui, norint mesti rūkyti, hipnotizuotojas galėtų pateikti mintį: „Renkuosi būti nerūkančiu“. Dėl didelio susitelkimo į vieną mintį, pavyzdžiui, dingsta kitų dalykų suvokimas.
Perorientavimo fazėje terapeutas švelniai atitraukia transą, nukreipdamas paciento suvokimą iš vidaus. Šis procesas paprastai trunka keletą minučių.
Bendra hipnoterapijos trukmė priklauso nuo sutarto gydymo tikslo, ligos tipo ir trukmės bei kliento gebėjimo susidoroti.
Kokia yra hipnozės rizika?
Hipnozė vis dar yra labai prieštaringa. Kai kurie žmonės bijo hipnozės, nes mano, kad praras savęs kontrolę. Kiti mano, kad hipnozė yra apgaulė arba kliedesys.
Hipnozė veikia tik tiems, kurie nori ją priimti, ir net tada ji tinka ne visiems. Vienus žmones užhipnotizuoti lengviau nei kitus. O kai kurių žmonių apskritai negalima įvesti į užhipnotizuotą būseną.
Tačiau hipnotizavimas taip pat susijęs su rizika. Hipnotizuotojas turi būti atsargus su kliento pasąmone. Netinkami pasiūlymai gali turėti neigiamą poveikį klientui. Pavyzdžiui, keliaudamas į praeitį, hipnotizuotojas gali sugrąžinti trauminius kliento prisiminimus. Pakartotinis traumos patyrimas (re-traumatizavimas) gali sukelti psichologinę žalą be psichoterapinės paramos.
Kitas dalykas yra tai, kad hipnotizuotojas savo vaidmenyje turi tam tikrą galios poziciją. Todėl svarbu, kad jie veiktų etiškai ir nekeltų pavojaus užhipnotizuoto žmogaus sveikatai.
Užhipnotizuojamas asmuo taip pat gali patirti fizinę žalą, jei hipnotizuotojas juo nepasirūpins. Kadangi transo metu užhipnotizuojamas žmogus nėra visiškai sąmoningas, hipnotizuotojas turi užkirsti kelią kritimams ir susižalojimams hipnozės metu.
Ką turėčiau žinoti po hipnozės?
Taip pat planuokite laiko buferį po seanso. Hipnozės patirtis gali būti labai intensyvi. Po to jums gali prireikti šiek tiek laiko, kad visiškai sugrįžtumėte į save. To gali prireikti ir todėl, kad gilaus transo atsipalaidavimo metu galite užmigti. Kaip ir atsikėlus ryte, gali prireikti trumpo laiko, kad sugrįžtumėte į kasdienį gyvenimą.
Taip pat turėtumėte skirti laiko po hipnozės, kad galėtumėte apdoroti tai, ką patyrėte. Jei dirbate siekdami terapinių tikslų, suteikite pasiūlymams galimybę veikti.
Hipnozės galia slypi ir tame, kad daugelį iš mūsų kasdien lydinčios savikritiškos ir negatyvios mintys laikinai išjungiamos. Po hipnozės daugelis žmonių jaučiasi energingi ir motyvuoti. Mėgaukitės šia būsena ir kuo ilgiau palikite abejojančias mintis lauke. Hipnoterapija turi geriausią poveikį, kai leidžiate sau visapusiškai įsitraukti į hipnozę.
