Trumpa apžvalga
- Aprašymas: Karščiavimas yra tada, kai kūno temperatūra pakyla virš 38 laipsnių Celsijaus. Kitos indikacijos yra sausa ir karšta oda, blizgančios akys, šaltkrėtis, apetito praradimas, pagreitėjęs kvėpavimas, sumišimas, haliucinacijos.
- Gydymas: namų gynimo priemonės (pvz., gerti daug skysčių, blauzdų kompresai, drungna vonia), karščiavimą mažinantys vaistai, pagrindinės ligos gydymas.
- Diagnozė: Gydytojo konsultacija, karščiavimo matavimas išangėje, po liežuviu, ausyje, po pažastimi, kūno paviršiuje infraraudonaisiais spinduliais, intensyviosios terapijos metu taip pat kateteriais šlapimo pūslėje ar arterijose, fizinis apžiūra, prireikus kraujo tyrimo ir vaizdo gavimo procedūros
- Priežastys: Infekcijos (pvz., gripas, pneumonija, tuberkuliozė, COVID-19, tonzilitas, tymai, apsinuodijimas krauju), pūlių sankaupos (abscesai), uždegimai (pavyzdžiui, apendiksas, inkstų dubens, širdies vožtuvai), reumatinės ligos, lėtinės uždegiminės žarnyno ligos , insultas, navikai.
- Kada kreiptis į gydytoją? Suaugusiesiems: esant dideliam, užsitęsusiam arba pasikartojančiam karščiavimui. Vaikai: jei karščiuoja ilgiau nei vieną dieną, lydi kiti nusiskundimai (pvz., galvos svaigimas, bėrimas, vėmimas), karščiavimą mažinančios priemonės nepadeda arba ištinka karščiavimo traukuliai. Kūdikiams: jei temperatūra yra aukštesnė nei 38 laipsniai Celsijaus.
Kas yra karščiavimas?
Kūno temperatūra kontroliuojama smegenyse: šilumos reguliavimo centras, nustatantis tikslinę kūno temperatūros reikšmę, yra hipotalamyje. Aplinkos ir organų temperatūra nustatoma per šalčio ir šilumos jutiklius odoje ir kūne. Tokiu būdu nustatyta vertė yra lyginama su esamos kūno temperatūros „faktine verte“.
Jei „faktinė vertė“ ir tikslinė vertė skiriasi, bandoma reguliuoti temperatūrą pagal tikslinę vertę.
Jei kūno temperatūra yra žemesnė už nustatytąją, mes užšaldome. Tai sukelia žąsų kojeles, raumenų drebulį ir galūnių kraujagyslių susiaurėjimą. Dėl to, pavyzdžiui, šalta rankos ir kojos. Tai yra kūno bandymas pakelti temperatūrą kūno viduje.
Jei „faktinė vertė“ pakyla virš nustatytos vertės, šilumos perteklius išsklaido. Tai pirmiausia atsiranda dėl prakaitavimo ir padidėjusio kraujo tekėjimo į galūnių ar net ausų odą.
Organizmas šilumą gaminančius ar šilumą palaikančius procesus, išorinės temperatūros įtaką ir „aušinimo“ atsakomąsias priemones koordinuoja taip, kad pastoviai būtų palaikoma nustatyta vertė.
Dabar organizmas palankiai vertina šilumą generuojančius ir šilumą palaikančius procesus. Pradeda stingti (drebėti), o temperatūra kyla tol, kol pasiekiama nauja nustatyta vertė. Dėl to – kartais staiga – karščiuoja. Kai nustatyta temperatūra nukrenta iki normalios, ty kai karščiavimas atslūgsta, pacientas daugiau prakaituoja, kad sumažėtų temperatūra.
Padidėjusi temperatūra pagreitina ir skatina organizme vykstančius procesus, kurie padeda apsisaugoti nuo patogenų ar kitų kenksmingų organizmo poveikių.
Todėl karščiavimas iš esmės nėra grėsmingas, o natūrali organizmo reakcija, kuri padeda apsisaugoti nuo žalingų poveikių. Taigi karščiavimas iš tikrųjų yra geras ženklas, nes tai reiškia, kad kūnas kovoja.
Tačiau jei temperatūra pakyla per aukštai (virš 41 laipsnio Celsijaus), aukšta temperatūra gali pakenkti ir organizmui.
Karščiavimas savaime nėra užkrečiamas, nes tai yra individuali reakcija į tam tikrą dirgiklį. Tačiau jei toks dirgiklis yra patogenas, pvz., bakterijos ar virusai, jie gali būti labai užkrečiami ir, užsikrėtus, gali sukelti karščiavimą kitiems žmonėms.
Kada žmogus pradeda karščiuoti?
Tam tikromis aplinkybėmis kūno temperatūra gali svyruoti iki daugiau nei vieno laipsnio. Vidutiniškai normali kūno temperatūra svyruoja nuo 36.0 iki 37.4 laipsnių Celsijaus (matuojama rektaliniu būdu). Tačiau net ir čia, priklausomai nuo matavimo metodo tikslumo, vertės kartais šiek tiek skiriasi.
Remiantis šia dinamika, karščiavimas didžiausias vakare, jei reikia, ir gali kilti „kol miegate“. Tada vidury nakties ar ryte temperatūra dažnai vėl nukrenta, net karščiuojant. Tačiau stipresnis karščiavimas vakare taip pat yra vienas iš kai kurių ligų, tokių kaip tuberkuliozė ar sepsis, požymių.
Moterims ovuliacijos ir nėštumo metu kūno temperatūra pakyla apie 0.5 laipsnio Celsijaus.
Jei kūno temperatūra pakyla virš normalaus lygio, gydytojai išskiria šias gradacijas:
- Padidėjusi temperatūra (subfebrilis): temperatūra nuo 37.5 iki 38 laipsnių Celsijaus vadinama subfebrile. Galimos priežastys – bakterijų ar virusų sukeltos infekcijos, taip pat šilumos smūgis ar intensyvus sportas.
- Nedidelis karščiavimas: nuo 38 laipsnių Celsijaus medicininis terminas yra karščiavimas. Nedidelis karščiavimas yra esant 38.1–38.5 laipsnių Celsijaus rodmenims.
- Vidutinis karščiavimas: Temperatūra nuo 38.6 iki 39 laipsnių Celsijaus laikoma vidutinio sunkumo karščiavimu.
- Labai didelis karščiavimas: tai reiškia, kad kūno temperatūra viršija 40 laipsnių Celsijaus.
- Ekstremalus karščiavimas (hiperpireksija): Natūralus karščiavimas retai pasiekia aukštesnes nei 41 laipsnių Celsijaus vertes. Nuo 41.1 kalbama apie hiperpiretinę karštligę.
Labai didelis ir stiprus karščiavimas gali pažeisti audinius ar organus ir tapti pavojingas. Kūno temperatūra virš 42.6 laipsnių Celsijaus paprastai yra mirtina.
Karščiavimo fazės
Medicininiu požiūriu karščiavimą galima suskirstyti į skirtingus etapus arba fazes:
- Karščiavimo padidėjimas (stage incrementi): Temperatūra bandoma pakelti – be kita ko, naudojant žąsies kojeles ir drebulį – padidinant nustatytą tašką. Pavyzdžiui, atsiranda drebulys ar šaltos rankos. Dabar malonu uždengti ir gerti šiltus gėrimus. Vaikams, linkusiems į tai, šios fazės metu gali pasireikšti febriliniai traukuliai.
- Karščiavimo aukštis (fastigium): retais ekstremaliais didelio karščiavimo atvejais atsiranda karščiavimo kliedesys su sąmonės ir jutimų drumstimu.
- Karščiavimo sumažėjimas (defervescence, decrementi stadija): karščiavimas mažėja lėtai (per kelias dienas) arba greitai (per kelias valandas). Prakaitavimas su skysčių netekimu yra dažnas – taip pat gali būti šiltos rankos, galva ir pėdos. Jei kritimas labai greitas, kartais atsiranda kraujotakos sutrikimų.
Progresija
- Nuolatinis karščiavimas: temperatūra išlieka maždaug vienodai pakilusi ilgiau nei keturias dienas, pasiekia aukštesnes nei 39 laipsnių Celsijaus reikšmes ir svyruoja ne daugiau kaip vienu laipsniu per dieną. Šis kursas dažnai pasireiškia su bakterinėmis infekcijomis, tokiomis kaip skarlatina, vidurių šiltinė ar bakterinė pneumonija.
- Remituojantis karščiavimas: pacientas karščiuoja praktiškai visą dieną, bet ryte mažiau nei vakare (skirtumas nuo vieno iki dviejų laipsnių). Remittentinis karščiavimas pastebimas, pavyzdžiui, sergant kai kuriomis virusinėmis infekcijomis, tuberkulioze, bronchitu, pūlių kaupimu ir reumatine karštine.
- Protarpinis karščiavimas: šiuo atveju karščiavimas per dieną svyruoja dar labiau. Kūno temperatūra yra normali ryte, o vakare kartais pakyla iki aukšto karščiavimo lygio. Šis modelis gali būti stebimas, pavyzdžiui, apsinuodijus krauju (sepsis), bet ir tam tikromis aplinkybėmis sergant navikinėmis ligomis (pvz., Hodžkino liga).
- Banguotas karščiavimas: pavyzdžiui, sergant brucelioze, pasireiškia banguojanti (banguojanti) karščiavimo eiga. Sergant limfomomis (pvz., Hodžkino liga), karščiavimas taip pat gali būti banguotas, kai kelias dienas trunkančios karščiavimo fazės kinta su maždaug tokio pat ilgio fazėmis be karščiavimo. Gydytojai tai vadina Pel-Ebstein karštine.
- Dviejų smailių (dvifazė) karščiavimas: po kelių dienų karščiavimo temperatūra nukrenta iki normalių verčių, o po to prasideda antroji kelias dienas trunkanti karščiavimo fazė. Tokia dviejų smailių karščiavimo kreivė retkarčiais atsiranda, pavyzdžiui, sergant tymais ar apsinuodijus krauju, kurį sukelia meningokokai (meningokokinis sepsis).
Anksčiau šie kursai buvo labai svarbūs. Šiais laikais jie retai stebimi šia tipine forma, nes karščiavimas paprastai kontroliuojamas ankstyvoje stadijoje tinkamomis priemonėmis.
Karščiavimo trukmė labai priklauso nuo pagrindinės ligos ir atitinkamos nukentėjusio asmens reakcijos. Laikotarpis svyruoja nuo kelių valandų iki kelių dienų ar net kelių savaičių.
Hipertermija
Nuo karščiavimo reikia atskirti perkaitimą (hipertermiją). Tokiu atveju kūno temperatūra nepakyla dėl pirogenų ir padidėja jų temperatūros nustatymo taškas. Atvirkščiai, nustatytas taškas išlieka nepakitęs, bet jo nebegalima išlaikyti kūno šilumos išsklaidymo priemonėmis.
Taip nutinka, pavyzdžiui, fizinio krūvio metu arba dėl išsekimo, ypač esant dideliam karščiui ar drėgmei, arba kai dėvimi drabužiai, kurie riboja vėsinimą prakaitavimu. Taip pat per mažai išgėrus padidėja hipertermijos rizika.
Vietoj to, nukentėjusius asmenis patartina perkelti į šešėlinę vietą, jei reikia, nusivilkti perteklinius drabužius ir lėtai mažinti temperatūrą vėsiais kompresais ir gėrimais. Nepatartina naudoti ledo ar ledo šaltų gėrimų, nes greiti, ekstremalūs temperatūrų skirtumai labai apkrauna cirkuliaciją.
Kaip galima sumažinti karščiavimą?
Kas padeda nuo karščiavimo? Karščiavimas yra svarbi ir natūrali organizmo gynybinė reakcija nuo žalingo poveikio. Virusai ir bakterijos blogiau dauginasi aukštoje temperatūroje. Todėl ne visais atvejais karščiavimas gydomas.
Paprastai karščiuojant būtina likti lovoje! Neikite į darbą karščiuojant (virš 38 laipsnių Celsijaus). Be to, kad produktyvumas kenčia ir karščiuojant, taip pat yra rizika užkrėsti kolegas galimai užkrečiama liga.
Kada prasminga sumažinti karščiavimą, be kita ko, priklauso nuo priežasties, fizinės būklės, esamų ligų ir asmeninio kančių lygio. Pavyzdžiui, jei vaikas smarkiai karščiuoja ir kenčia, tai yra pakankama priežastis pabandyti sumažinti karščiavimą jau nuo 38.5 iki 39 laipsnių Celsijaus.
Namų gynimo priemonės nuo karščiavimo
Blauzdos įvyniojimas
Blauzdų įvyniojimai yra sena priemonė nuo karščiavimo. Jie pašalina šilumos perteklių iš kūno. Pacientams kompresai dažniausiai atrodo labai malonūs.
Norėdami tai padaryti, sudrėkinkite plonus lininius arba medvilninius audinius vėsiu vandeniu. Suaugusiesiems temperatūra gali būti nuo 16 iki 20 laipsnių Celsijaus, blauzdų apvyniojimams kūdikiams šiek tiek aukštesnė (apie 28–32 laipsniai Celsijaus).
Tvirtai apvyniokite šluostes aplink ištiestų kojų blauzdas ir pritvirtinkite vienu ar dviem sausų audinių sluoksniais. Pėdos ir likusi kūno dalis yra idealiai šilti.
Po penkių minučių nuimkite blauzdų įvyniojimus. Tačiau juos galima atnaujinti du ar tris kartus. Būkite atsargūs, kad per greitai nesumažintumėte karščiavimo su blauzdų įvyniojimais, nes tai gali be reikalo apkrauti kraujotaką. Be to, venkite blauzdų įvyniojimų, jei jus krečia šaltis!
Daugiau apie taikymą galite sužinoti straipsnyje Blauzdos kompresai.
Kvarko kompresas
Nuo karščiavimo padeda ir šalti ar kūno šilti varškės kompresai ar įvyniojimai. Norėdami tai padaryti, ant kompreso paskleiskite 250–500 gramų vėsaus arba šiek tiek pašildyto varškės storio kaip pirštas ir vieną kartą sulenkite audinį. Idealiu atveju tarp kvarko ir odos taip pat turėtumėte uždėti apsauginį audinio sluoksnį.
Varškės kompresą uždėkite aplink blauzdas ir pritvirtinkite marlės tvarsčiais ar rankšluosčiais. Palikite veikti 20–40 minučių.
Pilvo ir pulso kompresas
Dar viena karščiavimą mažinanti namų priemonė – pulso įvyniojimas. Norėdami tai padaryti, pamirkykite medvilninius skudurėlius šaltame vandenyje, išgręžkite ir apvyniokite riešus bei kulkšnis. Įvyniojimas ypač tinka karščiuojantiems kūdikiams. Šiems jautriems pacientams taip pat padeda pilvo įvyniojimas.
Visada pasirūpinkite, kad kūdikių kūno temperatūra nenukristų per greitai ar per daug.
Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje Įvyniojimai, kompresai ir kompresai.
Maudymasis su karščiavimu
Karščiavimą galima sumažinti ir vėsinančia vonia: Norėdami tai padaryti, pirmiausia pripildykite vonią šilto vandens (temperatūra geriausiu atveju yra vienu laipsniu žemiau kūno temperatūros). Tada palaipsniui įpilkite šalto vandens prie kubilo kojos, kol vonios vandens temperatūra nukris dviem-trimis laipsniais.
Po dešimties minučių nustokite maudytis. Po to gerai išdžiovinkite ir padėkite į lovą.
Nedelsdami nutraukite vonią, jei pacientas pradeda drebėti ar sušalti.
Hiperterminė vonia taip pat gali padėti sumažinti temperatūrą karščiuojančios infekcijos metu. Jis skatina prakaitavimą ir pagreitina medžiagų apykaitą. Ši šalta vonia yra naudinga esant lengvam karščiavimui.
Jei maudymosi metu atsiranda kraujotakos sutrikimų arba temperatūra tampa nepatogi, nedelsdami nutraukite vonią. Perkaitimo vonia netinka sergant kai kuriomis širdies ligomis, neurologinėmis ligomis ir mažiems vaikams.
Panašų efektą galima pasiekti ir duše, tačiau temperatūros skirtumus tarp galvos ir galūnių sunkiau reguliuoti. Be to, bet kokie kraujotakos sutrikimai, kurie gali atsirasti maudantis po šaltu dušu stovint, gali turėti rimtesnių pasekmių (pavyzdžiui, galvos svaigimas ir kritimas). Todėl vonia paprastai yra geresnė alternatyva.
Bet kokiu atveju būkite atsargūs, kad nesukeltumėte didelių, staigių temperatūrų skirtumų ir rinkitės tokią temperatūrą, kurioje jie jaustųsi patogiai.
Daugiau apie vonias skaitykite straipsnyje Hidroterapija.
Homeopatija
Yra daugybė homeopatinių vaistų, kurie, priklausomai nuo priežasties, turėtų padėti nuo įvairių karščiavimo formų, pavyzdžiui, „Aconitum“ arba „Belladonna“.
Tačiau homeopatijos samprata ir specifinis jos veiksmingumas yra prieštaringi moksle ir nėra aiškiai įrodyti tyrimais. Jei turite klausimų apie tai, geriausia kreiptis į gydytoją, kuris taip pat siūlo papildomus gydymo metodus.
Gėrimai nuo karščiavimo
Karščiuojant svarbu užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą. Tam galioja taisyklė: nuo 37 laipsnių Celsijaus kūno temperatūros, kiekvieną kartą padidinus vieną laipsnį, papildomai reikia 0.5–1 litro skysčio (be įprasto 1.5–2.5 litro per dieną išgeriamo kiekio).
Karščiavimo metu dažniausiai labiau jaučiamas šiltų gėrimų pojūtis (šaltkrėtis). Vėliau tinka kambario temperatūros gėrimai, pavyzdžiui, vanduo ar nesaldi arbata. Ypač rekomenduojamos liepų ir šeivamedžio žiedų arbatos – jos turi prakaitavimą ir karščiavimą mažinantį poveikį. Arbata iš pievagrybių taip pat gali sumažinti karščiavimą.
Vaistai nuo karščiavimo
Jei karščiuoja aukšta temperatūra, o ligonis silpnas, gali praversti karščiavimą mažinantys vaistai tablečių, užpilų, vaistinių sulčių ar žvakučių pavidalu. Veiksmingos sudedamosios dalys yra paracetamolis, ibuprofenas ir acetilsalicilo rūgštis. Tokių vaistų vartojimą ir dozavimą iš anksto aptarkite su vaistininku arba gydytoju.
Niekada neduokite karščiuojantiems vaikams populiaraus skausmą malšinančio ir karščiavimą mažinančio acetilsalicilo rūgšties (ASA)! Dėl virusinių infekcijų jis kartais sukelia gyvybei pavojingą Reye sindromą.
Karščiavimas: tyrimai ir diagnostika
Kadangi karščiavimas yra tik simptomas, reikia nustatyti pagrindinę ligą.
Išsami paciento arba tėvų (sergančių vaikų atveju) apklausa (anamnezė) suteikia gydytojui užuominų apie galimas karščiavimo priežastis. Pavyzdžiui, svarbu žinoti, kiek laiko karščiuoja, ar yra kitų nusiskundimų, ar neseniai buvo kontaktų su sergančiais žmonėmis ar gyvūnais, ar buvote užsienyje.
Fizinė apžiūra dažnai suteikia daugiau informacijos. Pavyzdžiui, gydytojas klauso paciento širdies ir plaučių, matuoja kraujospūdį ir pulsą, apčiuopia pilvo ir kaklo limfmazgius arba apžiūri burną, gerklę ir ausis.
Kartais reikia atlikti papildomus tyrimus, jei ankstesnės išvados yra neaiškios arba yra įtarimas dėl tam tikros ligos. Pavyzdžiui, laboratoriniai kraujo, šlapimo ar išmatų tyrimai, tyrimai vaizdavimo metodais (pavyzdžiui, rentgenas, ultragarsas) arba specialūs kraujo tyrimai (pavyzdžiui, dėl tuberkuliozės).
