Pneumotoraksas: aprašymas
Sergant pneumotoraksu, oras pateko į vadinamąją pleuros erdvę – tarp plaučių ir krūtinės ląstos. Paprastai tariant, oras yra šalia plaučių, todėl jis nebegali tinkamai išsiplėsti. Patologinio oro kaupimosi priežastys gali būti įvairios.
Vokietijoje kasmet užfiksuojama apie 10,000 XNUMX pneumotorakso atvejų.
Prarandamas neigiamas slėgis
Plaučius iš išorės supa lygus organo apvalkalas – pleura. Kitas plonas audinio sluoksnis, pleura, iškloja krūtinės sienelę iš vidaus. Plaučiai ir pleura kartu vadinami pleura ir juos skiria tik siaura, skysčiu užpildyta erdvė – pleuros tarpas.
Pleuros erdvėje yra tam tikras neigiamas slėgis, dėl kurio vadinamosios adhezijos jėgos priverčia pleuros ir pleuros tiesiogine prasme prilipti viena prie kitos. Dėl šio mechanizmo plaučiai seka šonkaulių narvelio judesius su kiekvienu įkvėpimu.
Jei oras dabar patenka į pleuros erdvę, fizinės sukibimo jėgos neutralizuojamos. Įkvėpimo metu plaučiai negali išsiplėsti pažeistoje vietoje, bet griūva (plaučių kolapsas). Tačiau kai kuriais atvejais į pleuros ertmę patenka tiek mažai oro, kad paveiktas asmuo to beveik nepastebi.
Pneumotorakso formos
- išorinis pneumotoraksas: čia oras patenka iš išorės tarp krūtinės ląstos sienelės ir plaučių – pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo metu, kai kažkas įsmeigė į krūtinę.
- vidinis pneumotoraksas: čia oras per kvėpavimo takus patenka į pleuros erdvę, dėl ko gali būti keletas priežasčių (žr. toliau). Vidinis pneumotoraksas yra dažnesnis nei išorinis.
Pneumotoraksas gali būti klasifikuojamas ir pagal oro patekimo mastą: jei pleuros ertmėje oro yra labai mažai, medikai jį vadina mantiniu pneumotoraksu. Šiuo atveju plaučiai vis dar yra iš esmės apnuodyti, todėl paveiktas asmuo gali beveik nepajusti diskomforto.
Kita vertus, sergant pneumotoraksu su plaučių kolapsu, vienas plautis (iš dalies) sugriuvo ir sukelia didelį diskomfortą.
Rimta pneumotorakso komplikacija yra vadinamasis įtampos pneumotoraksas. Tai pasireiškia maždaug trimis procentais pneumotorakso atvejų. Esant įtampos pneumotoraksui, į pleuros erdvę su kiekvienu įkvėpimu pumpuojama daugiau oro, tačiau jis negali išeiti. Dėl to oras krūtinėje užima vis daugiau vietos – tada jis taip pat suspaudžia nepaveiktus plaučius, taip pat papildomas dideles venas, vedančias į širdį.
Įtemptas pneumotoraksas yra gyvybei pavojinga būklė, kurią reikia nedelsiant gydyti!
Pneumotoraksas: simptomai
Priešingai, pneumotoraksas su plaučių kolapsu ir didesniu oro patekimu yra pavojinga būklė, kurią paprastai lydi aiškūs simptomai.
- dusulys (dusulys), galbūt paspartėjęs (dusus) kvėpavimas
- Irzlus kosulys @
- veriantis, nuo kvėpavimo priklausomas skausmas pažeistoje krūtinės pusėje
- galimas oro burbuliukų susidarymas po oda (odos emfizema)
- asimetrinis krūtinės ląstos judėjimas kvėpavimo metu (pažeistos pusės „atsilikimas“)
Sergant vadinamuoju katameniniu pneumotoraksu, kuris pasireiškia jaunoms moterims prieš menstruacijas, krūtinės skausmą ir dusulį paprastai lydi kraujingų išskyrų atkosėjimas (hemoptizė).
Esant įtampos pneumotoraksui, dusulys ir toliau didėja. Jei plaučiai nebegali priimti pakankamai deguonies aprūpinti organizmą, oda ir gleivinės pamėlynuoja (cianozė). Širdies plakimas yra negilus ir labai pagreitėjęs. Įtemptą pneumotoraksą kuo greičiau turi gydyti gydytojas!
Pneumotoraksas: priežastys ir rizikos veiksniai
Priklausomai nuo priežasties, gydytojai išskiria įvairias pneumotorakso formas.
- antrinis spontaninis pneumotoraksas: išsivysto nuo esamos plaučių ligos. Daugeliu atvejų tai yra LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), rečiau kitos ligos, tokios kaip pneumonija.
- Trauminis pneumotoraksas: atsiranda dėl krūtinės sužalojimo. Pavyzdžiui, intensyvus susidūrimo slėgis automobilio avarijos metu gali sulaužyti šonkaulius ir sužaloti plaučius. Tada oras gali patekti į pleuros erdvę iš išorės. Dūrinės žaizdos krūtinėje taip pat gali sukelti trauminį pneumotoraksą.
- jatrogeninis pneumotoraksas: tai yra tada, kai pneumotoraksas yra medicininės procedūros rezultatas. Pavyzdžiui, krūtinės ląstos spaudimo metu, norint atgaivinti širdies sustojimą, šonkauliai gali lūžti ir sužaloti plaučius, o vėliau gali atsirasti pneumotoraksas. Oras taip pat gali netyčia patekti į pleuros ertmę, kai audinį išimame iš plaučių (plaučių biopsiją), atliekame bronchoskopiją ar įdedant centrinės venos kateterį.
Svarbus pirminio spontaninio pneumotorakso rizikos veiksnys yra rūkymas – apie 90 procentų visų pneumotoraksu sergančių pacientų yra rūkaliai!
Ypatingi pneumotorakso atvejai
Moterims paprastai yra mažesnė spontaninio pneumotorakso rizika nei vyrams. Tačiau tam tikrose situacijose jie yra labiau linkę į tai:
Vaisingame amžiuje vadinamasis katameninis pneumotoraksas gali pasireikšti per 72 valandas prieš arba po menstruacijų. Paprastai jis vystosi dešinėje pusėje. Šios ypatingos pneumotorakso formos priežastis dar nėra aiški. Galbūt priežastis gali būti endometriozė (su endometriumo nusėdimu krūtinės ląstos srityje) arba oras per gimdą gali patekti į pilvo ertmę, o iš ten į krūtinę. Katameninis pneumotoraksas yra labai retas, tačiau yra didelis pasikartojimo pavojus.
Kitas ypatingas atvejis – pneumotoraksas nėštumo metu.
Pneumotoraksas: tyrimai ir diagnostika
Pirmiausia gydytojas paims jūsų ligos istoriją (anamnezę) pokalbio su jumis metu: jis pasiteiraus apie jūsų simptomų pobūdį ir mastą, jų pasireiškimo laiką ir visus ankstesnius incidentus bei esamas plaučių ligas. Taip pat turėtumėte informuoti gydytoją apie bet kokias medicinines intervencijas ir sužalojimus krūtinės srityje.
Įtarus pneumotoraksą, kuo skubiau atliekamas krūtinės ląstos rentgeno tyrimas (krūtinės ląstos rentgenas). Daugeliu atvejų kai kuriuos būdingus bruožus galima pastebėti rentgeno nuotraukoje: Be oro susikaupimo pleuros ertmėje, rentgeno nuotraukoje kartais gali būti matomas ir kolapsuotas plautis.
Jei rentgeno tyrimas neduoda aiškių išvadų, gali prireikti tolesnių tyrimų, pavyzdžiui, ultragarsinio tyrimo, kompiuterinės tomografijos arba įtartinos vietos punkcija (pleuros punkcija).
Pneumotoraksas: gydymas
Pneumotorakso gydymas iš pradžių priklauso nuo tikslaus jo sunkumo.
Lengvais atvejais palaukite
Jei pleuros ertmėje yra tik nedidelis oro kiekis (mantijos pneumotoraksas) ir nėra sunkių simptomų, pneumotoraksas dažnai gali visiškai atsitraukti be gydymo. Tokiu atveju nukentėjusysis iš pradžių lieka medikų prižiūrimas, kad galėtų stebėti tolesnę ligos eigą. Reguliarūs klinikiniai tyrimai ir rentgeno tyrimai padeda.
Pleuros drenažas ir pleurodezė
Neatidėliotinais atvejais – ypač esant įtemptam pneumotoraksui po nelaimingo atsitikimo – gydytojas kaniule gali pradurti pleuros tarpą, kad iš pradžių atlaisvintų plaučius, kad patekęs oras galėtų išeiti. Vėliau seka pleuros drenažas.
Jei yra pakartotinio pneumotorakso rizika, gydytojai kartais atlieka ir specialią operaciją, vadinamą pleurodeze. Ši procedūra atliekama kaip torakoskopijos, krūtinės ląstos apžiūros, dalis: plaučiai ir pleura „suklijuojami“ (ty pašalinamas pleuros tarpas), kad plaučiai vėl negalėtų sugriūti.
Pneumotoraksas: ligos eiga ir prognozė
Pneumotorakso eiga priklauso nuo jo priežasties ir bet kokio priežastinio sužalojimo tipo bei masto.
Dažniausiai pasitaikančios formos, spontaninio pneumotorakso, prognozė paprastai yra gera. Ne per didelis oro kiekis pleuros ertmėje (mantijos pneumotoraksas) dažnai gali būti absorbuojamas organizme palaipsniui, todėl pneumotoraksas išnyksta savaime.
Be to, nukentėjusieji neturėtų užsiimti nardymo sportu dėl slėgio pokyčių ir idealiu atveju turėtų mesti rūkyti – abu šie veiksmai sumažina pasikartojimo riziką. Pacientai, turintys didelių emfizemos burbulų, taip pat turėtų būti atsargūs keliaujant lėktuvu ir, jei reikia, iš anksto pasitarti su gydytoju.
Trauminio pneumotorakso atveju prognozė priklauso nuo plaučių ir (arba) pleuros pažeidimo. Jei po avarijos yra didelių sužalojimų, gali kilti pavojus gyvybei.
Įtemptas pneumotoraksas visada turi būti nedelsiant gydomas, kitaip tikėtina sunki eiga.
Jatrogeninio pneumotorakso, atsiradusio po plaučių punkcijos, atveju audinių pažeidimas, dėl kurio oras patenka į pleuros ertmę, paprastai yra labai mažas ir užgyja savaime.
