Kas yra kineziterapija?
Fizioterapija gydo kūno judėjimo ir veikimo apribojimus ir yra medicinos paskirta priemonė. Tai naudingas papildas ir kartais alternatyva operacijai ar vaistams. Be fizioterapinių pratimų, kineziterapija apima ir fizines priemones, masažus bei rankinį limfodrenažą.
Kineziterapija gali būti atliekama stacionare (stacionare, reabilitacijos centre ir kt.) arba ambulatoriškai (fizioterapijos praktikoje). Be to, yra ir mobilioji fizioterapija. Tokiu atveju pas pacientą atvyksta kineziterapeutas. Tai turi pranašumą, nes pacientas gali atlikti tam tikrus judesius jam pažįstamoje aplinkoje. Mobilioji kineziterapija naudinga ir tiems pacientams, kuriems dėl ligos ar fizinio ribotumo sunku ar net neįmanoma apsilankyti praktikoje.
Išplėstinė ambulatorinė kineziterapija – tai ypatingas variantas: be bendrosios kineziterapinės priežiūros, tai medicininės reabilitacijos mokymai, atkuriantys paciento darbingumą tiek privačiai, tiek darbe.
Sporto fizioterapija
Sporto kineziterapija visų pirma skirta sportininkų priežiūrai ir treniruotėms bei sportinių traumų profilaktikai ir gydymui. Svarbūs komponentai – apšilimas, tempimas, taisyklingas kineziterapijos ar fizioterapinių pratimų atlikimas ir, jei reikia, su sportu susijusių traumų gydymas.
Fizioterapija pagal Bobatą (fizioterapija pagal Bobatą)
Fizioterapija pagal Bobathą padeda žmonėms, turintiems neurologinių (iš smegenų ir nervų) sutrikimų: pacientai treniruojasi ir kartoja tam tikras judesių sekas, kol susiformuoja naujos nervinės skaidulos ir sinapsės. Metodas pirmiausia taikomas po insulto arba esant įgimtiems judėjimo sutrikimams.
Fizioterapija pagal Vojtą (fizioterapija pagal Vojtą)
Anot Vojtos, kineziterapijoje kineziterapeutas sužadina refleksus, naudodamas tikslinį spaudimą. Kelių refleksų derinys iš tam tikrų pradinių padėčių skirtas raumenų funkcijai suaktyvinti.
Fizioterapija pagal Schrothą (fizioterapija pagal Schrothą)
Sporto fizioterapija
Sporto kineziterapija visų pirma skirta sportininkų priežiūrai ir treniruotėms bei sportinių traumų profilaktikai ir gydymui. Svarbūs komponentai – apšilimas, tempimas, taisyklingas kineziterapijos ar fizioterapinių pratimų atlikimas ir, jei reikia, su sportu susijusių traumų gydymas.
Fizioterapija pagal Bobatą (fizioterapija pagal Bobatą)
Fizioterapija pagal Bobathą padeda žmonėms, turintiems neurologinių (iš smegenų ir nervų) sutrikimų: pacientai treniruojasi ir kartoja tam tikras judesių sekas, kol susiformuoja naujos nervinės skaidulos ir sinapsės. Metodas pirmiausia taikomas po insulto arba esant įgimtiems judėjimo sutrikimams.
Fizioterapija pagal Vojtą (fizioterapija pagal Vojtą)
Anot Vojtos, kineziterapijoje kineziterapeutas sužadina refleksus, naudodamas tikslinį spaudimą. Kelių refleksų derinys iš tam tikrų pradinių padėčių skirtas raumenų funkcijai suaktyvinti.
Fizioterapija pagal Schrothą (fizioterapija pagal Schrothą)
Atgal į mokyklą
Užpakalinėje mokykloje sužinosite, kas daro jūsų nugarą sveiką. Kursų programa susideda iš įvairių modulių, tokių kaip žinios apie nugarai palankią laikyseną ir judėjimą, atsipalaidavimo technikas, kūno suvokimo lavinimas. Tikslas yra užkirsti kelią nugaros skausmui arba jį sumažinti. Daugiau apie šią temą galite sužinoti straipsnyje „Atgal mokykla“.
Kada darai kineziterapiją?
Kineziterapijos tikslus pirmiausia lemia pacientas ir jo klinikinis vaizdas. Iš esmės siekiama malšinti skausmą, skatinti medžiagų apykaitą ir kraujotaką, pagerinti ar išlaikyti judrumą, koordinaciją, jėgą ir ištvermę. Be paciento amžiaus ir būklės, kineziterapija taip pat turi atsižvelgti į kasdienes paciento gyvenimo aplinkybes. Svarbų vaidmenį atlieka ir ligos eiga.
Skeleto, raumenų sistemos ligos
Nervų sistemos ligos
Kineziterapijos gydymo galimybės taikomos plačiam neurologinių ligų spektrui. Tai taikoma, pavyzdžiui, paralyžiui, judėjimo ir funkciniams sutrikimams po kaukolės ir nugaros smegenų traumų, centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimo gimimo metu, paraplegijos sindromų ir išsėtinės sklerozės atveju. Fizioterapinių priemonių pagalba lavinama pacientų sensorinių ir motorinių funkcijų sąveika.
Vidaus organų ligos
Sergant tokiomis ligomis kaip astma, plaučių fibrozė ar cistinė fibrozė, simptomus galima palengvinti lavinant efektyvų kvėpavimą ir specialias kosėjimo technikas, taip pagerinant gyvenimo kokybę. Kraujagyslių ar limfinių kanalų susiaurėjimo atvejais reguliarios vaikščiojimo treniruotės gerina kraujotaką ir ištvermę bei mažina skausmą. Žarnyno funkcijos sutrikimai, tokie kaip Krono liga, taip pat gali būti gydomi pagalbiškai, taikant fizioterapiją.
Ką veikiate kineziterapijos metu?
Pirmasis vizitas pas kineziterapeutą dažniausiai susideda iš anamnezės – pokalbio metu paimama paciento ligos istorija – ir nuodugnios apžiūros, kurios metu, be kita ko, patikrinama raumenų jėga, judrumas, tiksliai lokalizuojamas skausmas. Naudodamas informaciją iš pokalbio ir tyrimo, kineziterapeutas sudaro kineziterapijos planą ir aptaria su pacientu individualius tikslus.
Priklausomai nuo terapijos plano, reguliariais intervalais atliekami aktyvūs, pagalbiniai ir pasyvieji pratimai. Atliekant pasyvius kineziterapijos pratimus, kineziterapeutas judina paciento sąnarius, nebendradarbiaujant paciento raumenims. Tai pagerina judrumą ir skatina kraujotaką. Tuo pačiu išvengiama kontraktūrų ir standumo.
Pagalbinės fizioterapijos pratimai reikalauja, kad pacientas pats įveiktų raumenų jėgą. Tačiau judesius atlikti padeda kineziterapeutas arba speciali kineziterapijos įranga. Jei treniruotės vyksta vandenyje, plūdrumas naudojamas kaip pagalbinė jėga.
Kokia yra fizioterapijos rizika?
Tinkamai atliekama fizioterapija nekelia jokios rizikos. Tačiau jei pratimai atliekami neatsargiai ar neteisingai, gali atsirasti mėlynių, uždegimų ar kitų traumų. Pratimai, skirti galvos svaigimui koordinuoti ir gydyti, yra susiję su padidėjusia griuvimo rizika.
Ką turėčiau atsiminti po fizinės terapijos?
Savarankiški pratimai taip pat turėtų būti atliekami namuose. Tokiu būdu galima paspartinti gijimo procesą.
Padidėjusi apkrova atskiroms raumenų grupėms gali sukelti raumenų skausmą, tačiau tai nėra pavojinga. Išsekimas ir nuovargis taip pat yra simptomai, kurie gali atsirasti dėl padidėjusio fizinio darbo. Jei po fizioterapijos atsiranda skausmas ar sužalojimas, patartina apsilankyti pas gydytoją.
