Kontaktinė ir lašelinė infekcija

Trumpa apžvalga

  • Aprašymas: Infekcija bakterijomis per sąlytį su kitais žmonėmis arba užterštais objektais.
  • Užsikrėtimo keliai: nors tepinėlis (taip pat ir netiesioginė kontaktinė infekcija) užsikrečiama netiesiogiai per daiktus (pvz., durų rankenas, klaviatūras, tualeto sėdynes, maistą), o tiesioginio kontakto atveju mikrobai plinta tiesiai nuo žmogaus žmogui (pvz., per rankas). infekcija.
  • Ligos: Tipiškos ligos, kurias sukelia tiesioginio kontakto arba tepinėlio infekcija, yra gripas, virškinimo trakto infekcijos, šigeliozė (dizenterija), cholera, vidurių šiltinė ir poliomielitas.
  • Prevencija: Reguliariai plaukite rankas, kruopščiai išvalykite virtuvės reikmenis, nelieskite veido neplautomis rankomis, stiprinkite imuninę sistemą, skiepai

Kas yra tepinėlių infekcija?

Užtepėlės ar kontaktinės infekcijos atveju patogenais užsikrečiate netiesiogiai per užterštus daiktus arba tiesiogiai nuo užkrėsto asmens.

Kaip perduodami patogenai?

Užtepėlės infekcijos arba tiesioginio kontakto infekcijos pagrindas yra kontaktas su paviršiais, ant kurių yra patogenų. Tai gali būti, pavyzdžiui, objektai, bet ir kitų bei užkrečiamų žmonių oda. Todėl skiriamos dvi perdavimo formos:

Tiesioginio kontakto infekcija (nuo žmogaus iki žmogaus)

Tiesioginio kontakto infekcija atsiranda per tiesioginį fizinį žmogaus kontaktą. Taip atsitinka, pavyzdžiui, užsikrėtusiam ar sergančiam žmogui čiaudėjus į ranką, o ligos sukėlėjai prilimpa prie plaštakos paviršiaus. Jei šis asmuo paspaudžia ranką kitam asmeniui, jis perduoda mikrobus jam. Jei šis asmuo paliečia burną, nosį ar akis, ligos sukėlėjai į organizmą patenka per gleivines.

Užtepėlių infekcija (per paviršius/objektus)

Pavyzdžiui, užsikrėtęs žmogus kosėja ir į ranką patenka mikrobų. Tada jie naudoja durų rankenas, prie kurių paviršiaus prilimpa ligos sukėlėjai. Jei kitas asmuo paliečia šį užterštą paviršių, mikrobai patenka ant jo odos. Ten jie galiausiai patenka į organizmą per nedidelius odos pažeidimus arba liečiant akių, nosies ar burnos gleivinę.

Išmatų perdavimas per burną

Tepinėlius dažnai sukelia bakterijos, kurios išsiskiria su išmatomis. Mažiausi infekcinių išmatų pėdsakai kitiems žmonėms perduodami per paviršius (pvz., tualeto sėdynes, čiaupus) ir rankas. Gydytojai taip pat kalba apie vadinamąsias fekalines-burnos infekcijas ("nuo išmatų iki burnos"). Ypač tokiu būdu plinta norovirusai ir rotavirusai. Kartais jie sukelia virškinimo trakto simptomus, tokius kaip pykinimas, viduriavimas ir vėmimas.

Kiti tepinėlių infekcijų pavyzdžiai

Žmonės taip pat kartais užsikrečia nuo gyvūnų užsikrėtę tepinėliu, pavyzdžiui, glostydami gyvūną ir palietus veidą. Mikrobai taip pat gali plisti per vaikiškus žaislus ar žurnalus ligoninių laukiamuosiuose ar gydytojų kabinetuose.

Paprastai žmonės, kurie glaudžiai gyvena su kitais žmonėmis (pvz., šeimoje), užsikrečia per tepinėlį arba kontaktinę infekciją. Žmonės, kurie artimai bendrauja su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, vaikų darželiuose, mokyklose ar ligoninėse, taip pat yra jautresni.

Kiek laiko mikrobai išgyvena paviršiuje?

Kad patogenai iš viso galėtų plisti per tepininę infekciją, jie turi išgyventi aplinkoje ilgą laiką. Virusai, bakterijos ir grybai ant paviršių išgyvena skirtingą laiką. Kai kurie patogenai vos užkrečiami vos po kelių minučių ar valandų, kiti išlieka nuo kelių dienų iki mėnesių. Pavyzdžiui, ant sausų, negyvų paviršių išgyvena:

  • Adenovirusai nuo 1 savaitės iki 3 mėnesių
  • Norovirusai iki 7 dienų
  • Rotavirusai iki 8 sav
  • Sars-CoV-2 apie 4 dienas (optimaliomis sąlygomis galbūt ilgiau)
  • Salmonella iki 4 metų
  • Escherichia coli nuo 1.5 valandos iki 16 mėnesių
  • Streptokokai iki 6.5 mėn
  • Stafilokokai nuo 7 dienų iki 7 mėnesių
  • Candida albicans iki 4 mėnesių

Kiek patogenas išgyvens, be kita ko, priklauso nuo aplinkos temperatūros, paviršiaus (pvz., stiklo, medžio, plieno, plastiko) ir drėgmės. Pavyzdžiui, virusai dažniausiai renkasi vėsesnę temperatūrą. Bakterijos išgyvena ir šiltesnėje, ir žemesnėje temperatūroje, priklausomai nuo rūšies. Jie taip pat gali pereiti į ramybės būseną (sporas) ir išlikti dešimtmečius.

Kokios ligos perduodamos užsikrėtus tepinėliais?

Peršalimo pūslelinė (herpes) taip pat gali būti perduodama per kontaktinę infekciją arba tepinėlio infekciją. Pavyzdžiui, jei pabučiuojate žmogų, turintį lūpų pūslelinę, ar dalinatės indais, galite užsikrėsti pūslelinės išskyromis, kuriose yra patogeno.

Tas pats pasakytina apie įvairių tipų konjunktyvitą. Šiuo atveju infekcija atsiranda, kai paveiktas asmuo paliečia akį. Ant jo rankos patenka infekcinės išskyros, kuriomis jis perduoda mikrobus.

Rečiau bakterijos, tokios kaip streptokokai ir stafilokokai, perduodamos kitiems žmonėms per pūliuojančias žaizdas. Taip pat yra ir kitų infekcinių ligų, kurios plinta per tepinėlį. Tipiškos virusinės ligos yra, pavyzdžiui

  • Karpos (per ŽPV, taip pat iš vienos kūno dalies į kitą per kontaktinę ir tepinėlio infekciją = automatinė inokuliacija)
  • Citomegalija (CMV infekcija)
  • Hepatitas A (ypač išmatų ir burnos tepinėlių infekcija per užterštą vandenį ir maistą)
  • Poliomielitas (poliomielitas, dažniausiai išmatų ir burnos infekcija)

Ligos, plintančios užsikrėtus bakterijomis, apima jau minėtas ligas:

  • vidurių šiltinė
  • paratifinis karščiavimas
  • Impetigo contagiosa (žievės kerpės, ypač vaikams)
  • Stabligė (žaizdos, padarytos svetimkūnių, užterštų stabligės sporomis, pvz., nagais, medžio drožlėmis ar panašiai, arba užterštos dirvožemiu, kuriame yra sporų)
  • Kai kurios chlamidijos rūšys (ypač pažeidžiančios akis)

Grybelinės odos ligos, tokios kaip pėdos ar nagų grybelis, ir parazitai, sukeliantys odos ligas, pvz., niežai, taip pat plinta per kontaktinę ir tepinėlio infekciją.

Kaip galite išvengti tepinėlio infekcijos?

Yra keletas priemonių, kurių galite imtis, kad išvengtumėte tepinėlio infekcijos.

Kruopšti rankų higiena yra geriausia ir veiksmingiausia apsauga tiek nuo tiesioginio kontakto, tiek nuo tepinėlių infekcijų. Svarbiausia reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu. Tai jau žymiai sumažina jūsų rankų mikrobų apkrovą. Įsitikinkite, kad ypač kruopščiai išvalėte rankas:

  • prieš ir po to, kai ruošiate ar ruošiate maistą.
  • po to, kai išsipūtėte nosį.
  • po to, kai kosėjote ar čiaudėjote.
  • po to, kai palietėte ar paglostėte gyvūnus.
  • kai grįši namo.

Ypač patartina neliesti rankomis veido, jei negalite nusiplauti rankų, pavyzdžiui, kai einate apsipirkti. Tai neleis patogenams patekti į jūsų kūną per rankas, kai liečiate burną, nosį ar akis.

Higiena virtuvėje taip pat svarbi siekiant išvengti mikrobų užkrėtimo. Greitai gendančius maisto produktus, tokius kaip paukštiena ar žali kiaušiniai, visada laikykite šaldytuve (ne aukštesnėje kaip +6 laipsnių Celsijaus temperatūroje). Taip pat kruopščiai išvalykite virtuvės reikmenis, pvz., pjaustymo lentas ir peilius.

Nors skiepai neapsaugo nuo užsikrėtimo tepinėliais, tačiau patikimai apsaugo nuo tokiu būdu plintančių infekcinių ligų (pvz., gripo, hepatito A, ŽPV). Vakcina moko jūsų organizmą ankstyvoje stadijoje atpažinti patogenus ir apsisaugoti nuo ligos protrūkio.

Taip pat patartina mūvėti pirštines ir dėvėti apsauginius drabužius, ypač medicinos įstaigose, kad neužkrėstų infekciniai pacientai.