Lėtinis skausmas: gydymas, priežastys

Trumpa apžvalga

  • Gydymas: vaistai nuo skausmo, kineziterapija, mankštos terapija, psichoterapija, atsipalaidavimo metodai, papildomos procedūros (pvz., akupunktūra, osteopatija), multimodalinė skausmo terapija, ambulatorinė skausmo klinika
  • Priežastys: fizinis sutrikimas atskirai arba kartu su gretutiniais psichikos sutrikimais, pirmiausia psichikos sutrikimais, dažniausiai pasitaikantys lėtinio skausmo sutrikimai (pvz., galvos, nugaros, raumenų ir sąnarių skausmai)
  • Kada kreiptis į gydytoją? Jei skausmas nepalengvėja arba sustiprėja nepaisant terapijos, esant dideliems kasdieninio gyvenimo apribojimams, tirpimui ir didėjančiam psichologiniam stresui.
  • Diagnostika: ligos istorija, skausmo aprašymas, fizinė apžiūra, tolesni tyrimai (pvz., neurologiniai, ortopediniai ar vidaus ligų).

Kas yra lėtinis skausmas?

Lėtinis skausmas – tai skausmas, kuris beveik visada tęsiasi mažiausiai tris – šešis mėnesius arba dažnai kartojasi ir paveikia pacientą fiziškai (judrumo netekimas, funkcinis sutrikimas), fiziškai – pažinimo (dvasios būsenos, nuotaikos, mąstymo) ir socialiai. Skausmas yra vyraujantis skundų simptomas (pagrindinis simptomas).

Priešingai nei ūmus, lėtinis skausmas (iš tikrųjų mediciniškai teisingai: lėtinio skausmo sindromas) nebėra prasmingas pavojaus signalas, rodantis kūno pažeidimą (pavyzdžiui, traumą, ligą). Vietoj to, tai yra nepriklausomas skausmo sutrikimas, kuris dažnai nebeturi aiškiai nustatytos priežasties.

Lėtinį skausmą dažnai lydi kiti nusiskundimai, pavyzdžiui, miego sutrikimai, apetito stoka, padidėjęs dirglumas ir depresinė nuotaika. Be to, jie dažnai reiškia griežtus kasdieninio gyvenimo, darbo ir laisvalaikio apribojimus.

Chronifikacija

Lėtinis skausmo sindromas dažnai atsiranda dėl ūmių nusiskundimų: dėl nuolatinių skausmo dirgiklių nervų ląstelės laikui bėgant vis jautriau reaguoja į dirgiklius, ty skausmo slenkstis mažėja. Pasikartojantys skausmo dirgikliai palieka skausmo pėdsakus ir atsiranda skausmo atmintis. Net menkiausius skausmo dirgiklius ar net prisilietimą pacientai suvokia kaip skausmą.

Nervų ląstelės kartais net pačios siunčia skausmo signalus į centrinę nervų sistemą, nors pirminė skausmo priežastis (pavyzdžiui, sužalojimas) jau seniai užgijo. Taigi skauda, ​​nors organinės priežasties nebėra.

Lėtinio skausmo rizikos veiksniai

Lėtinį skausmo sindromą dažnai skatina daugybė veiksnių. Jie apima:

  • Nuolatinė psichovegetacinė įtampa (kas nors nuolat yra valdžioje)
  • Nerimo ir depresijos istorija
  • Ilgalaikė stresinė ar skausminga patirtis praeito gyvenimo istorijoje.
  • Skausmą patiriantys artimieji šeimoje
  • Nelaimių mąstymo tendencija – kažkas visada įsivaizduoja blogiausias pasekmes
  • Nuolatinis streso ribų nepaisymas, nuolatinis atkaklumas
  • Baimės vengimo įsitikinimai (vengiama judėjimo ir fizinio aktyvumo, nes bijoma padidėti skausmo).
  • Nepakankamas skausmo valdymas, kai prasidėjo skausmas
  • Nekalbu apie skausmą
  • Šeimos konfliktai
  • Socialinės problemos aplinkoje (pavyzdžiui, darbe) arba finansiniai sunkumai
  • Pensijos prašymas

Sunki negalia ir priežiūros laipsniai

Esant tam tikroms aplinkybėms, esant lėtiniam skausmui, galima kreiptis dėl sunkios negalios. Pensijų tarnyba arba socialinių paslaugų tarnyba nustato neįgalumo laipsnį (GdB) pacientui pateikus prašymą. Kad būtų galima priskirti prie sunkios negalios, reikalingas 50 GdB.

Ar turite teisę į slaugos laipsnį (anksčiau: priežiūros lygis) sergant lėtiniu skausmu, sprendžia ekspertas ir priklauso nuo daugelio veiksnių.

Daugiau informacijos apie tai galite rasti straipsnyje: Priežiūros laipsniai (anksčiau: priežiūros lygiai).

Terapija: kaip gydomas lėtinis skausmas?

Lėtinis skausmas gydomas įvairiais būdais, priklausomai nuo skausmo tipo ir intensyvumo. Pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo, antidepresantai, fizinės terapijos (pvz., masažas, vandens aplikacijos, šalčio ir šilumos procedūros), mankštos terapija (pvz., fizioterapija, sportas), akupunktūra ir nervų stimuliacija (TENS) ir psichologinė terapija yra naudojami lėtinėms ligoms gydyti. skausmas.

Sužinokite, kurie skausmą malšinantys vaistai yra dažniausiai naudojami ir koks galimas šalutinis poveikis: Kuris skausmą malšinantis vaistas yra tinkamas?.

Šiandien manoma, kad įrodyta, kad, be fizinių (biologinių) veiksnių, lėtinio skausmo išsivystymui didelę reikšmę turi ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Pavyzdžiui, nuolatinį skausmą dažnai lydi tokie simptomai kaip miego sutrikimai, dėl kurių atsiranda nuovargis, sumažėjęs darbingumas, bloga nuotaika ir netgi nesėkmės bei depresijos baimė.

Taigi dabartinis gydymo metodas, kai gydymas tik vaistais nuo skausmo nėra veiksmingas, yra fizinio, psichologinio ir socialinio funkcionavimo apribojimų mažinimas.

Todėl pageidautina, kad pacientą, kenčiantį nuo lėtinio skausmo, gydytų ne tik vienas gydytojas, bet ir skirtingų disciplinų (= tarpdisciplininių) ekspertai. Idealiu atveju šie terapeutai specializuojasi skausmų pacientų gydymo srityje. Šis holistinio gydymo metodas vadinamas tarpdisciplinine multimodaline skausmo terapija (IMST). Multimodalinis metodas yra ypač naudingas, kai skausmas sukelia stiprų stresą kasdieniame gyvenime.

IMST dažnai galimas kaip dalinis arba visas stacionarinis gydymas specialiose klinikose, tačiau kartais jis siūlomas ir ambulatoriškai.

Be to, kai kuriose didelėse ligoninėse (universitetinėse ligoninėse) yra vadinamosios skausmo ambulatorijos. Čia pagalbą gali rasti pacientai, kenčiantys nuo ūminio ir lėtinio skausmo. Jie yra jungtis tarp stacionarių įstaigų ir privačios praktikos gydytojų. Skausmo ambulatorijose gydytojai prireikus pradeda tolesnius diagnostikos ir gydymo veiksmus arba atlieka terapijos stebėjimą. Taip dažnai sutaupoma ilgų kelionių pacientams, kenčiantiems nuo skausmo.

Psichologinė skausmo terapija apima, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją, giluminį psichologinį gydymą, atsipalaidavimo terapiją, biologinį grįžtamąjį ryšį, hipnozę ir skausmo priėmimą.

Atsipalaidavimo technika

Lėtinis skausmas dažniausiai reiškia nuolatinį stresą nukentėjusiems asmenims, kartu su nerimu, nusivylimu, neviltimi ir depresine nuotaika. Tokios neigiamos emocijos sustiprina skausmą. Tačiau jūs turite galimybę patys tapti aktyvūs:

Atsipalaidavimo technikos padeda nutraukti šį užburtą ratą. Tinkamos technikos apima autogeninę treniruotę, biologinį grįžtamąjį ryšį, meditaciją, jogą, progresyvų raumenų atpalaidavimą ir sąmoningumo treniruotes. Jie veikia skausmo suvokimą, palaiko skausmo valdymą ir skatina organizmo savigydos galias.

Papildoma medicina

Papildoma medicina reiškia gydymo metodus, kurie naudojami papildyti tradicinę mediciną. Paklauskite patyrusio terapeuto apie šias procedūras:

  • Akupunktūra: terapeutas taiko plonas adatas, kurios turėtų teigiamai paveikti skausmą
  • Akupresūra: tam tikri taškai stimuliuojami spaudžiant pirštų galiukais, kurie turėtų sumažinti skausmą
  • Osteopatija: Holistinė terapija atliekama rankomis; funkciniai sutrikimai turi būti koreguojami
  • Magnetinio lauko terapija: magnetiniai laukai naudojami skausmui malšinti
  • Refleksinė terapija: tam tikrų zonų, susijusių su vidaus organais, stimuliavimas odos paviršiuje; pvz., refleksologinis masažas

Schüssler druskos: Schüßler druskos taip pat yra vienas iš papildomų metodų ir gali būti vartojamas esant negalavimams. Pavyzdžiui, esant lėtiniam nugaros skausmui, rekomenduojamos Schüßler druskos Nr. 9 Natrium phosphoricum, Nr. 11 Silicea, Nr. 1 Calcium fluoratum ir Nr. 2 Calcium phosphoricum.

Tabletės geriamos didėjančia tvarka, ty iš pradžių apie savaitę Nr.9, vėliau papildomai Nr.11 ir pan. Kiekvieną kartą leiskite tabletėms ištirpti burnoje. Esant nedideliam skausmui, tabletes gerkite kartą per dieną; esant stipresniam lėtiniam skausmui, gerkite juos iki dešimties kartų per dieną.

Gaukite patarimų, kaip vartoti Schüßler druskas iš terapeuto!

Jeigu nusiskundimai išlieka ilgą laiką, negerėja ar net blogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją. Schüßler druskų samprata ir specifinis jų efektyvumas yra prieštaringi moksle ir nėra aiškiai įrodyta tyrimais.

Priežastys ir galimos ligos

Paprasčiau tariant, lėtinis skausmas gali būti suskirstytas į tris kategorijas:

1. Lėtinis skausmas kaip fizinio sutrikimo simptomas: tai, viena vertus, apima normalų skausmą, lydintį fizinį sutrikimą, pvz., reumatą, osteoartritą, osteoporozę arba nervų pažeidimą. Kita vertus, ši kategorija apima neįprastą skausmą, pavyzdžiui, fantominį skausmą po amputacijos.

Taip pat įtraukiami skundai dėl sudėtingo regioninio skausmo sindromo (CRPS). Tai nuolatinis regioninis skausmas, kuris yra neproporcingai ilgas ir stiprus. Jis nesusijęs su sukeliančia trauma (pvz., nervų pažeidimu) ir negali būti paaiškintas kitomis priežastimis.

2. Iš dalies paaiškinamas fizinis skausmas su lydinčia psichologine liga (gretutinė liga): Tai apima lėtinį skausmą, susijusį su audinių pažeidimu, kurį sustiprina psichologiniai veiksniai. Vienas iš pavyzdžių yra nugaros skausmas, plintantis į koją dėl disko išvaržos juosmeninėje stuburo dalyje (lumboischialgia). Jas apsunkina, pavyzdžiui, netinkamas susidorojimas su liga, nerimo sutrikimas ar depresiniai sutrikimai.

3. lėtinis skausmas kaip visų pirma psichikos ligos išraiška: lėtinis skausmas pirmiausia atsiranda dėl depresijos sutrikimų, bet taip pat ir su nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu ar kitomis psichikos ligomis.

Lėtinės skausmo formos

Dažniausios skausmo formos, kurios kartais būna lėtinės, yra šios:

  • Galvos skausmai, tokie kaip lėtinė migrena, lėtinis įtampos galvos skausmas
  • Nugaros skausmas kaip lėtinis nugaros skausmas
  • Raumenų skausmas, kaip ir sergant fibromialgija (lėtiniu skausmo sutrikimu, kuris pažeidžia ne tik raumenis, bet ir sausgysles bei sąnarius)
  • Sąnarių skausmas kaip ir sergant osteoartritu, reumatoidiniu artritu
  • Naviko skausmas
  • Nervų skausmas (pvz., dėl disko išvaržos, spaudžiančio nervo šaknį).
  • Virškinimo trakto skausmas (pvz., dirgliosios žarnos sindromas, dirglus skrandis)
  • Sielos skausmas (= somatoforminio skausmo sutrikimas): skausmas įvairiose kūno vietose, kurio fizinė priežastis nerasta.
  • Moterų skausmas apatinėje pilvo dalyje (pvz., dėl endometriozės, audinių susikaupimo už gimdos ribų).
  • Fantominis skausmas (amputacijų metu, pašalinus dantį)
  • Kompleksinis regioninis skausmo sindromas (CRPS): kartais atsiranda po sunkių rankų ar kojų traumų; sudėtingi simptomai yra skausmas, uždegimas, sumažėjęs judesių diapazonas ir stiprumas
  • Neramių kojų sindromas (RLS): neurologinis sutrikimas su pojūčiais ir skausmu kojose/rankose

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei:

  • jaučiate nuolatinį arba pasikartojantį skausmą dėl neaiškios priežasties
  • Skausmas stiprėja
  • Skausmą lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, lėtinis nugaros skausmas su kojų tirpimu arba lėtinis galvos skausmas su sąmonės sutrikimu.
  • Jūsų kasdienį gyvenimą ir gyvenimo kokybę veikia lėtinis skausmas (psichologinis stresas)

Ką daro gydytojas?

Pirmiausia gydytojas išsamiai aptars jūsų ligos istoriją (anamnezę). Pagrindinis dėmesys bus skiriamas šiems klausimams:

  • Kiek laiko kamuoja lėtiniai skausmai?
  • Kur tai atsiranda?
  • Kaip jaučiasi lėtinis skausmas (skausmo pobūdis)?
  • Koks stiprus skausmas?
  • Ar juos sukelia, sustiprina ar palengvina tokie veiksniai kaip pratimai, šaltis, karštis, stresas ir pan.?

Gydytojui taip pat reikia informacijos apie su skausmu susijusius kasdieninio gyvenimo sutrikimus, bet kokius kitus nusiskundimus (pvz., miego sutrikimus, virškinimo sutrikimus), buvusias ir esamas ligas, operacijas ir ankstesnius gydymo būdus.

Gydytojui svarbi ir psichosocialinė informacija, pavyzdžiui, informacija apie išsilavinimą ir profesiją, darbo situaciją, pasitenkinimą, šeimyninę padėtį, esamus konfliktus ir įtampą.

Po to atliekamas išsamus fizinis patikrinimas. Atsižvelgdamas į lėtinio skausmo pobūdį (pavyzdžiui, galvos, nugaros skausmus) ir informaciją iš pokalbio, gydytojas pradeda tolesnius tyrimus. Tai apima, pavyzdžiui, neurologinius, ortopedinius ar vidaus ligų tyrimus.

Esant reikalui taip pat taikomos vaizdavimo procedūros, tokios kaip ultragarsas, rentgenas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Kartais taip pat padeda atlikti kraujo tyrimai ir elektrofiziologiniai tyrimai (pvz., nervų laidumo greičio matavimas).