Decubitus opos: laipsniai, pagalba ir gydymas

Trumpa apžvalga

  • Gydymas: Gera odos priežiūra ir reguliarus slėgio mažinimas (padėties nustatymas, pagalbinės priemonės), esant žaizdoms: drėgni žaizdų tvarsčiai, reguliarus valymas, aukštesnio laipsnio atveju galima operacija
  • Simptomai: paraudimas, vandens susilaikymas, vėliau opos su skausmu, esant infekcijai kartais ir karščiavimas, šaltkrėtis, puvimo kvapas, vėliau negyvos juodųjų audinių vietos (nekrozė), galimos komplikacijos, pvz., kraujo užkrėtimas ar kaulų uždegimas.
  • Diagnozė: vizualinė diagnostika, pirštų tyrimas, rizikos veiksnių istorija, galbūt kraujo tyrimas, audinių mėginiai (tepinėliai), didesnio sunkumo ultragarsu, rentgenu, kompiuterine tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
  • Priežastys: nuolatinis, stiprus spaudimas, dėl kurio nepakankamai aprūpinamas paveiktas audinys, laipsniškas odos, audinių ir kaulų sunaikinimas; įvairūs rizikos veiksniai, tokie kaip ilgalaikis sėdėjimas ar gulėjimas, jautri odos būklė, drėgmė, diabetas.
  • Eiga ir prognozė: profilaktika svarbi, ankstyvas gydymas elementarus, nes gijimo procesas užsitęsia net ir optimaliai gydant, padidėja pasikartojimo rizika po sėkmingai išgydytų spaudimo opų, didžioji spaudimo opų dalis yra paviršinės žaizdos, mirtingumas sunkiais atvejais padidėja.

Kas yra slėgio opa?

Slėgio opa (decubitus, decubital opa) – tai vietinis odos, apatinio audinio, o kraštutiniais atvejais ir kaulo pažeidimas. Jis pasireiškia nuolatine įvairaus gylio atvira žaizda, ypač tose kūno vietose, kurios yra arti kaulo, pavyzdžiui, sėdmenų, uodegikaulio ar kulnų.

Ypač nukenčia žmonės, nejudantys arba gulintys lovoje, pavyzdžiui, ligoninėje. Neįgaliųjų vežimėlių naudotojams taip pat padidėja opų atsiradimo rizika, ypač sėdmenų srityje.

Kokie yra slėgio opų laipsniai?

Spaudimas keičia odą. Priklausomai nuo pokyčių sunkumo, gydytojai ir slaugytojai išskiria skirtingus sunkumo laipsnius:

  • 1 laipsnio decubitus: pradinėje fazėje pažeista odos sritis parausta ir smarkiai atsiskiria nuo aplinkos. Paraudimas išlieka net ir sumažinus spaudimą. Vieta gali būti sukietėjusi ir šiltesnė nei aplinkinė oda. Tačiau iš esmės oda vis dar nepažeista.
  • 2 laipsnio decubitus: antros laipsnio decubitus ant odos susidarė pūslės. Kartais viršutinis odos sluoksnis jau būna atsiskyręs. Atsiranda atvira žaizda, bet ji vis tiek paviršutiniška.
  • 3 laipsnio decubitus: trečiojo laipsnio decubitus, slėgio opa tęsiasi iki raumenų po oda. Matoma gili, atvira opa. Po sveika oda spaudimo opos pakraštyje kartais yra „kišenės“, kurios tęsiasi nuo opos.

Nuo vieno iki ketvirto sunkumo laipsniai daugelyje specifikacijų taip pat yra sinonimai kaip „nuo pirmos iki ketvirtos stadijos“.

Kokios pagalbinės priemonės galimos esant spaudimo opoms?

Kuo anksčiau aptinkamos spaudimo opos, tuo geriau jas galima gydyti. Iš esmės terapija skirstoma į dvi sritis: vietinę ir priežastinę terapiją. Vietinė terapija – tai lokalus spaudimo opos gydymas medicininėmis priemonėmis, o priežastinėje terapijoje pagrindinis dėmesys skiriamas spaudimo opos priežasčių šalinimui.

Slėgio opų vietinis gydymas

Vietinės terapijos tikslas yra prižiūrėti slėgio opą ir padėti jai išgyti. Esant pirmojo laipsnio slėgio opai, dažniausiai pakanka kruopščiai prižiūrėti pažeistą odos vietą ir atleisti nuo spaudimo. Tai tos pačios priemonės, kurios naudojamos profilaktikai.

Kartais kaip vietinės terapijos dalis naudojamos techninės procedūros, tokios kaip vakuuminis sandarinimo metodas arba neigiamo slėgio žaizdų terapija.

Slėgio opų priežastinis gydymas

Sėkmingas opos gydymas priklauso nuo priežasties – spaudimo – pašalinimo. Pavyzdžiui, gulintiems pacientams rekomenduojamas specialus čiužinys ar lova nuo opos. Be to, svarbu reguliariai keisti paciento padėtį. Neįgaliųjų vežimėlių naudotojams patartina naudoti sėdynės pagalvėles.

Yra tam tikrų pagalbinių priemonių, kurios sumažina spaudimą pažeidžiamoms odos vietoms, paskirstydamos ją tolygiau. Šios sistemos pasirodė esančios veiksmingos:

  • Minkštos padėties nustatymo sistemos, tokios kaip putplasčio čiužiniai, gelio pagalvėlės ar oro pagalvėlės, paskirsto kūno svorį ir kartu slėgį didesniame plote.
  • Mikrostimuliacinės sistemos (MiS) skatina paties paciento nedidelius judesius. Tai stimuliuoja kraujotaką audiniuose, o tai apsaugo nuo slėgio opų arba skatina jau esančių opų gijimą.

Neberekomenduojama naudoti avikailių, vandens čiužinių, sėdynių žiedų, kailinių šlepečių ir sugeriančių medvilninių tvarsčių kaip pagalbinės opos padėties nustatymo priemonės.

Taip pat yra apribojimų minkštos patalynės sistemoms, nes dėl to kai kuriems ligoniams sulėtėja smulkioji motorika. Be to, kintamo slėgio čiužiniai nerekomenduojami tam tikriems pacientams (įskaitant skausmo ar insulto pacientus, turinčius suvokimo sutrikimų). Be to, jie gali padidinti raumenų įtampą ir sutrikdyti paciento nakties poilsį dėl savo garsumo.

Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos specialios sėdynių pagalvėlės nuo gulėjimo. Tai sumažina spaudimą sėdmenims.

Skausmą malšinantys vaistai padeda nuo skausmo, susijusio su slėgio opomis. Be to, specialūs judesių pratimai skatina kraujotaką ir neleidžia pacientui visada gulėti toje pačioje vietoje.

Priežastinė terapija taip pat apima veiksmingą gretutinių ligų, įskaitant psichologinio pobūdžio, gydymą. Pavyzdžiui, depresija kartais trukdo sėkmingai gydyti.

Slėgio opa: chirurgija

Pirmos–trečios klasės spaudimo opoms paprastai nereikia chirurginio gydymo. Tačiau situacija yra kitokia su ketvirto laipsnio slėgio opomis: čia beveik visada reikalinga chirurginė intervencija. Tokiu atveju chirurgas operacijos metu pašalina slėgio opą. Kartais taip pat reikia pašalinti dalį kaulo.

Esant labai didelėms opoms, kartais prireikia plastinių operacijų. Tada chirurgas persodina odą ir minkštuosius audinius iš kitų kūno dalių ant sunaikintos kūno dalies.

Kaip atpažinti spaudimą?

Spaudimo opos simptomai paprastai yra odos pokyčiai. Pradžioje ant pažeistų kūno vietų atsiranda paraudimas ir vandens susilaikymas (edema), vėliau išsivysto sunkesni odos pažeidimai. Gydytojai tai vadina opomis, kurios dažniausiai yra atviros ir skausmingos žaizdos.

Tam tikromis aplinkybėmis bakterijų kolonizacijos atveju atsiranda nemalonus (bjaurus) kvapas. Infekcija sukelia tokius simptomus kaip karščiavimas ir šaltkrėtis.

Vėlesnėse stadijose audinys miršta ir kartais ant žaizdos matomas tamsiomis arba juodomis dėmėmis. Tai, kas nematoma, yra pažeista gilesniuose audiniuose. Kai kuriais atvejais susidaro abscesai ar fistulės, galimas ir kaulų uždegimas.

Kur ypač lengvai susidaro spaudimo opos

Gulint, opos dažniausiai atsiranda ant sėdmenų, virš uodegikaulio ir ant kulnų. Šoninėje padėtyje dažniausiai pažeidžiamos šlaunų ir kulkšnių riedėjimo kalvos. Retai spaudimo opos išsivysto ant ausų, pakaušio, pečių ašmenų ar kojų pirštų.

Paprastai spaudimo opos susidaro rečiau šoninėje arba gulimoje padėtyje. Išimtis – užsitęsusios operacijos gulint, kai ant kelių, veido (kaktos ir smakro), kojų pirštų ar gaktos kaulų kartais susidaro spaudimo opos.

Slėgio opa: komplikacijos

Slėgio opą reikia greitai gydyti, kitaip ji plinta į gilesnius audinių sluoksnius. Tada audinys kai kuriais atvejais miršta (nekrozė). Dėl to būtinas chirurginis pašalinimas.

Gulint, opos dažniausiai atsiranda ant sėdmenų, virš uodegikaulio ir ant kulnų. Šoninėje padėtyje dažniausiai pažeidžiamos šlaunų ir kulkšnių riedėjimo kalvos. Retai spaudimo opos išsivysto ant ausų, pakaušio, pečių ašmenų ar kojų pirštų.

Paprastai spaudimo opos susidaro rečiau šoninėje arba gulimoje padėtyje. Išimtis – užsitęsusios operacijos gulint, kai ant kelių, veido (kaktos ir smakro), kojų pirštų ar gaktos kaulų kartais susidaro spaudimo opos.

Slėgio opa: komplikacijos

Slėgio opą reikia greitai gydyti, kitaip ji plinta į gilesnius audinių sluoksnius. Tada audinys kai kuriais atvejais miršta (nekrozė). Dėl to būtinas chirurginis pašalinimas.

Dėl padidėjusio audinių rūgštingumo išsiplečia arterinės kraujagyslės, todėl padidėja audinių aprūpinimas krauju. Tai matoma odos paraudime. Išsiplėtę kraujagyslės išskiria skystį ir baltymus į gretimą audinį, dėl to susilaiko vanduo (edema) ir susidaro pūslės. Vis labiau didėja audinių destrukcija – išsivysto dekubitas.

Slėgio opa: rizikos veiksniai

Spaudimo opų atsiradimą skatina įvairūs veiksniai:

  • Ilgas gulėjimas ar sėdėjimas: opos pirmiausia atsiranda žmonėms, kurie ilgą laiką guli arba sėdi daugiau ar mažiau nejudėdami. Slėgio opos dažnai atsiranda vyresnio amžiaus pacientams, kurie yra prikaustyti prie lovos dėl ūminės ar lėtinės ligos. Rizikos grupei priklauso ir pacientai vežimėliuose.
  • Diabetas: Diabetas laikui bėgant pažeidžia nervus, todėl diabetu sergantys žmonės kartais nebejaučia prisilietimo, spaudimo ir skausmo. Jie užfiksuoja padidėjusį spaudimą odai ir audiniams su atitinkamu vėlavimu.
  • Sumažėjęs jautrumas skausmui
  • Mažas kūno riebalų kiekis
  • Šlapimo nelaikymas: pavyzdžiui, išangės ar makšties oda tampa drėgna. Oda suminkštėja, o tai skatina opų susidarymą.
  • Tam tikri vaistai: pavyzdžiui, skausmą malšinantys vaistai
  • Perteklinis svoris: gulint ar sėdint padidėja odos ir audinių spaudimas.
  • Priežiūros trūkumas: ilgas gulėjimas drėgnuose ir nešvariuose šlapimo nelaikymo įklotuose ar kelnėse minkština odą, sukelia dirginimą ir taip skatina opų susidarymą.
  • Netinkama mityba / nepakankama mityba: išsausina odą. Be to, nukentėjusiems žmonėms trūksta riebalų sankaupų, kurios sumažina spaudimą. Abu šie veiksniai atveria kelią slėgio opoms.
  • Jau esamos odos ligos ir sudirgimai

Kaip diagnozuojama slėgio opa?

Ypač namuose prižiūrimiems žmonėms, taip pat jų artimiesiems žinios apie opų atsiradimo riziką yra būtinos. Čia taip pat privaloma kruopšti ir reguliari odos apžiūra.

Ligoninėse ir slaugos namuose šia svarbia užduotimi rūpinasi slaugos personalas. Paprastai slaugos personalas dokumentuoja odos būklę atvykęs ir reguliariai po to. Jie taip pat registruoja rizikos veiksnius ir individualią slėgio opų rizikos būklę. Tai yra slėgio opų profilaktikos pagrindas.

Pirštų testas

Jei oda nepažeista, gydytojas arba slaugytoja dažniausiai atlieka pirštų testą. Tai gali būti naudojama norint nustatyti slėgio opą ankstyvoje stadijoje. Tam pacientą gydantis asmuo pirštu spaudžia jau paraudusią, įtartiną paciento odos vietą. Jei iškart po atleidimo oda nėra aiškiai blyškesnė ir lieka paraudusi, pirštų testas yra teigiamas. Tokiu atveju jau yra pirmos stadijos slėgio opa.

Tamponas, kraujo tyrimas, rentgenas

Jei opa jau yra atviroje žaizdoje, gydytojas nurodo tolesnius tyrimus. Pagal juos galima įvertinti spaudimo mastą ir pradėti reikiamą gydymą.

Be to, gydytojas paima kraujo mėginį, jei įtariama spaudimo opos infekcija. Laboratorijoje galima nuskaityti uždegimo reikšmes, o kai kuriais atvejais kraujyje aptikti patogenų.

Jei spaudimo opa yra toli pažengusi, taip pat taikomos vaizdo tyrimo procedūros. Norėdami įvertinti audinių pažeidimą, gydytojai kartais atlieka ultragarsą. Rentgeno spinduliais, kompiuterine tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) galima nustatyti, ar spaudimo opa jau prasiskverbė į kaulą, ar yra fistulių (jungiantis lataką į tuščiavidurį organą).

Kaip galima išvengti slėgio opų?

Gydytojai ir slaugos personalas reguliariai vertina kiekvieno paciento individualią slėgio opos riziką. Šiuo tikslu jie naudoja dokumentų formas, pavyzdžiui, vadinamąją Bradeno skalę.

Remdamiesi gautais rezultatais, gydytojai ir slaugytojai parengia individualų opų profilaktikos ar profilaktikos veiksmų planą. Šios priemonės apima, pavyzdžiui:

Padėties nustatymas ir mobilizacija

Gulintiems ar nejudantiems pacientams svarbu reguliariai keisti gulėjimo padėtį – net jei pacientai guli ant čiužinio nuo gulėjimo. Slaugytojai tam naudoja įvairias padėties nustatymo technikas ir pagalbines priemones. Padėties nustatymas apima visišką spaudimo sumažinimą arba ypač pažeidžiamų vietų, pavyzdžiui, kulnų, atidengimą.

Be to, pagrindinis vaidmuo tenka pacientų mobilizacijai tikslinių judesių pratimų pagalba. Priklausomai nuo paciento fizinių galimybių, šiuos pratimus pacientas gali atlikti pats arba pasyviai, padedamas kineziterapeuto ar slaugytojo.

odos priežiūra

Be to, svarbu reguliariai stebėti odą ir atidžiai prižiūrėti odą. Pastaroji išlaiko odą sveiką ir taip sumažina opų atsiradimo riziką. Kalbant apie slėgio opų profilaktiką, tinkama odos priežiūra reiškia:

  • Odą plauti kuo vėsesniu vandeniu, nes per karštas vanduo išsausina odą.
  • Kiek įmanoma venkite plovimo priedų arba rinkitės skystas, pH neutralias medžiagas.
  • Esant labai sausai ir trapiai odai, naudokite aliejinius vonios priedus
  • Naudokite priežiūros priemones, pvz., kremus ir losjonus, pritaikytus paciento odos tipui (pvz., vandens aliejuje produktus normaliai ir sausai odai; aliejaus vandenyje produktus riebiai odai)

Tinkama dieta

Nors mityba negali išvengti slėgio opų, ji gali sumažinti jų atsiradimo riziką.

Kitos priemonės

Šios priemonės taip pat padeda sumažinti slėgio opų riziką:

  • Dažnas drabužių ir patalynės keitimas pacientams, kurie stipriai prakaituoja arba kurių šlapimo nelaikymas. Tai padeda išvengti drėgmės suminkštėjimo.
  • Kvėpuojančių šlapimo nelaikymo apatinių drabužių naudojimas
  • Naktinės ir patalynės sagos ir siūlės išdėstomos taip, kad jos nespaustų pažeidžiamų odos vietų
  • Pagrindinių ir gretutinių ligų (diabeto, depresijos ir kt.) gydymas.

Šeimos globėjams rengiami specialūs slėgio opos profilaktikos kursai. Iš jų sužinosite, kaip veiksmingai išvengti slėgio opų. Kurso turinys apima informaciją apie tinkamus padėties nustatymo ir perkėlimo būdus, taip pat patarimus apie tinkamas pagalbines ir priežiūros priemones.

Kokia yra slėgio opos eiga?

Pažengusi opa gyja lėtai, net ir optimaliai gydant. Kartais prireikia mėnesių, kol spaudimo opa visiškai išnyksta. Štai kodėl taip svarbu atkreipti dėmesį į rūpestingą slėgio opų profilaktiką ir greitai reaguoti kritiniu atveju.

Tačiau net ir užgijus spaudimo opai, pacientams padidėja spaudimo opos atsiradimo pažeistoje vietoje (pasikartojimo) rizika. Dėl šios priežasties labai patartina ypač atidžiai stebėti pažeistą odos vietą ir atidžiai saugoti ją nuo spaudimo. Tokiu būdu galima išvengti dar vienos opos susidarymo.

Tačiau dauguma slėgio opų yra paviršutiniškos ir dažniausiai užgyja.