Pratimai ir vėžys: nauda ir patarimai

Kaip mankšta padeda nuo vėžio?

„Jei galėtume kiekvienam duoti reikiamą maisto ir mankštos dozę, ne per daug ir ne per mažai, būtume radę geriausią kelią į sveikatą“, – sakė senovės graikų gydytojas Hipokratas. Šią senovės išmintį dabar galima paremti mokslinėmis išvadomis: remiantis tuo, reguliarus ir tinkamas fizinis aktyvumas, kaip dalis šiaip sveiko gyvenimo būdo (subalansuota mityba, grynas oras, mažai streso, pakankamai miego, nevartoti alkoholio ir nikotino), gali užkirsti kelią įvairioms ligoms. – be širdies ir kraujagyslių ligų, demencijos ir tam tikrų medžiagų apykaitos ligų, tai dar ir vėžys.

Sportas sumažina įprastų vėžio rūšių riziką

Sergant kai kuriomis vėžio rūšimis, aktyvus gyvenimo būdas gali sumažinti piktybinio naviko išsivystymo riziką (pirminė profilaktika). Tai jau buvo įrodyta septynių dažniausių vėžio tipų atveju:

Riziką susirgti plaučių vėžiu, matyt, taip pat galima sumažinti mankštinantis – bent jau rūkantiems. Nerūkantiems toks poveikis dar neįrodytas.

Priešingai, tarp juodojo odos vėžio (piktybinės melanomos) ir sporto yra neigiamas ryšys: aktyviai sportuojantiems žmonėms iki 27 procentų didesnė tikimybė susirgti šia pavojinga odos vėžio forma. Tačiau greičiausiai taip yra dėl to, kad tokie žmonės daug laiko praleidžia lauke, todėl yra veikiami daugiau UV spindulių. Neturint tinkamos UV apsaugos, odos vėžio rizika žymiai padidėja!

Sportuodami lauke nepamirškite tinkamai apsisaugoti nuo saulės UV spindulių, dėvėdami apsaugos nuo saulės priemones ir drabužius su UV apsauga.

Sportas lėtina vėžio progresavimą

Remiantis tyrimais, reguliari mankšta taip pat gali sumažinti tikimybę mirti nuo esamo vėžio. Todėl fiziškai aktyvūs pacientai turi didesnę galimybę išgyventi ilgiau. Sportas tam tikru mastu slopina naviko augimą ir plitimą. Mokslininkai tai jau pastebėjo dėl krūties, žarnyno ir prostatos vėžio.

Stebėjimo ir laboratorinių tyrimų išvados

Reikia pažymėti, kad ankstesni tyrimai buvo vadinamieji stebėjimo tyrimai, iš kurių galima spręsti tik apie ryšį tarp sporto ir vėžio, bet jokio tiesioginio poveikio. Deja, tai irgi sunku įrodyti. Nepaisant to, mokslininkai šiuo metu bando ištirti sporto poveikį prasmingesniais tyrimais.

Bent jau laboratorijoje mokslininkai auglio ląstelių kultūrose ir eksperimentais su gyvūnais jau sugebėjo įrodyti, kad sportas gali sulėtinti navikinių ląstelių augimą. Tyrėjai taip pat sugebėjo įrodyti, kad reguliarios ištvermės treniruotės ypač mobilizuoja tam tikras imunines ląsteles – ypač vadinamas natūralias žudikas (limfocitų grupę). Šios imuninės ląstelės gali atpažinti ir sunaikinti piktybines ląsteles. Pavyzdžiui, mankštinančiose pelėse augliai augo lėčiau ir susidarė mažiau naviko metastazių.

Tačiau sportas ir mankšta nepakeičia vėžio terapijos! Tačiau jie gali papildyti ir palaikyti gydymą!

Sportas slopina lėtinį uždegimą

Subalansuota mityba ir mankšta gali sumažinti stresą riebaliniame audinyje. Taip pat tirpsta patys nepageidaujami riebalai ir auga raumenų masė. Be to, reguliarios treniruotės skatina priešuždegiminius procesus. Apskritai sportas mažina uždegimo lygį organizme, taigi ir vėžio riziką.

Sportas gerina gyvenimo kokybę

Vėžys vargina. Organizmui reikia daug jėgų ne tik kovoti su augliu, bet ir ištverti terapiją bei jos šalutinį poveikį. Įrodyta, kad kiekvienam pacientui individualiai pritaikytos treniruotės pagerina jų fizinę veiklą:

Didėja judrumas, raumenų jėga ir ištvermė. Sumažėja riebalų kiekis, sustiprėja imuninė sistema ir sumažėja rizika nukristi. Be to, mankšta didina savigarbą ir savijautą – dar ir todėl, kad pacientas prisideda prie savo sveikatos.

Sportas sumažina šalutinį poveikį ir ilgalaikes komplikacijas

Dar viena reikšminga mankštos nauda sergant vėžiu: individualiai pritaikytos mankštos programos prieš vėžio gydymą, jo metu ir po jo sumažina paties naviko ir terapijos sukeliamą šalutinį poveikį. Tai apima, pavyzdžiui

• Nuovargis ir lėtinis išsekimas (nuovargis)
• Su terapija susijęs nervų pažeidimas (polineuropatija)
• nelaikymas
• Vandens susilaikymas audiniuose dėl sutrikusio limfos nutekėjimo (limfoedema)
• miego sutrikimai
• Nerimas ir depresija

Sportas sergant vėžiu gali padėti pacientams geriau toleruoti gydymą. Tada jis gali būti atliekamas dažniau, laikantis gairių, todėl jis bus veiksmingas. Fiziškai aktyvūs pacientai po gydymo taip pat greičiau pasveiksta. Be to, sumažėja reikalingų kraujo perpylimų skaičius.

Ar sportas sumažina atkryčio riziką?

Kol kas nėra pakankamai išaiškinta, ar sportas sumažina riziką, kad po gydymo vėžys vėl paūmės (atkryčio ar pasikartojimo) ar metastazių susidarymo. Tačiau yra įrodymų, kad reguliarus ir pakankamas fizinis aktyvumas gali sumažinti vėžio pasikartojimo riziką.

Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus krūties vėžiu sergančių pacientų pasikartojimo rizika padidėja, jei po ligos jie išlieka labai antsvorio ir mažai mankštinasi. Panašūs duomenys yra ir apie storosios žarnos vėžiu sergančius pacientus: neaktyvūs pacientai miršta anksčiau nei tie, kurie daug sportuoja. Prostatos vėžiu sergantys pacientai, matyt, taip pat gali turėti teigiamos įtakos jų prognozei, jei jie reguliariai mankštinasi.

Kada vėžiu sergantys pacientai turėtų mankštintis?

Pratimai prieš vėžio gydymą, jo metu ir po jo yra saugūs ir naudingi beveik visoms ligos stadijoms.

Pratimai jau ligoninėje

Pratimai reabilitacijoje

Pasibaigus pirminiam vėžio gydymui arba po jo, dauguma pacientų iš pradžių individualiai instruktuojami reabilitacijos klinikoje arba ambulatorinėje reabilitacijos įstaigoje – kineziterapeutų, sporto instruktorių ar kitų specialistų. Ten jie taip pat mokosi, pavyzdžiui, kaip elgtis su dirbtine žarnyno išeinamybe (stoma) ar kitais apribojimais, pavyzdžiui, protezais, taip pat kaip išvengti neteisingų ar atpalaiduojančių laikysenų. O pacientai, kuriems buvo atlikta plaučių operacija, taiko specialius kvėpavimo metodus, kad kuo geriau išnaudotų plaučių talpą.

Sportas po reabilitacijos

Po reabilitacijos gydytojas ir pacientas kartu sprendžia dėl tolesnės mankštos ir sporto treniruočių. Reikia atsižvelgti į įvairius dalykus, pavyzdžiui: ar ligos eiga ir asmens sveikatos būklė apskritai leidžia reguliariai mankštintis? Kokios sporto rūšys yra prasmingos pacientui? Kokiu mastu mokymas yra patartinas?

Norėdami išsiaiškinti tokius klausimus, vėžiu sergantys pacientai turėtų savęs paklausti prieš pradėdami treniruotes...

• šiuo klausimu kreipkitės patarimo į savo gydantį gydytoją ir

Tada pacientai turėtų pasikonsultuoti su apmokytu sporto ar kineziterapeutu ir gauti profesionalią pagalbą treniruočių metu.

Užsirašykite savo ligos eigą ir vartojamų vaistų rūšį, kiekį ir trukmę. Šią apžvalgą galite pateikti savo gydytojui, kad jis ar ji galėtų jums patarti dėl sporto treniruočių.

Sportas taip pat svarbus po to, kai pasveikote nuo vėžio: nuolat įtraukite mankštą ir fizinę veiklą į savo kasdienį gyvenimą.

Kada reikia elgtis atsargiai?

Esant tam tikroms kontraindikacijoms, pratimų programa pirmiausia turi būti patikslinta su gydytoju ir galbūt apribota:

• Sunkios gretutinės ligos (pvz., širdies ir kraujagyslių ligos, lėtinis sąnarių uždegimas)
• Pusiausvyros sutrikimai
• Netyčinis svorio kritimas dėl vėžio (naviko kacheksija)
• naviko metastazės kauluose (metastazės kauluose), „skylės“ kauliniame audinyje (osteolizė)
• Pažengusi osteoporozė
• Chemoterapijos infuzija per paskutines 24 valandas
• Fazė tarp radioterapijos seansų
• Anemija, kai hemoglobino kiekis yra mažesnis nei 8 g/dl
• ryški limfedema
• naujai sukurta dirbtinio žarnyno išleidimo anga (stoma), nuolatinis kateteris šlapimui nutekėti arba maitinimo vamzdelis

Pacientai, sergantys gretutinėmis ligomis, pvz., širdies aritmija, turėtų mankštintis tik prižiūrimi!

Kada vėžiu sergantiems pacientams draudžiama sportuoti?

Nors sportas beveik visada rekomenduojamas, kai kurios aplinkybės draudžia fizinį lavinimą:

• Didelė infekcijos, ūminių infekcijų ar karščiavimo rizika
• Iš karto po operacijos (vis dėlto kuo greičiau vėl pajudėkite, atlikdami nepriklausomą asmeninę higieną ligoninėje ir susitvarkydami kasdienį gyvenimą namuose)
• stiprus skausmas
• ūmus kraujavimas
• Ūmus pykinimas ir (arba) vėmimas
• stiprus galvos svaigimas
• Kaulų metastazės arba osteolizė, kuriai kyla lūžių rizika
• kraujagyslių okliuzija dėl kraujo krešulių (trombozės, embolijos) per pastarąsias dešimt dienų
• nuolatinis širdies srities arba viso kūno švitinimas

Kokios sporto šakos tinka vėžiui?

Kaip motyvacinę pagalbą kasdieniniam aktyvumui, galite suskaičiuoti savo kasdienį žingsnių skaičių – naudodami programėlę arba nešiojamą aktyvumo stebėjimo priemonę.

Individuali ir vadovaujama sporto programa

Kartu su gydytoju ar kineziterapeutu parenkite išsamų, jums realų treniruočių planą. Džiaukitės net nedidele pažanga treniruotėse ir nesitikėkite iš savęs per daug. Daugumai žmonių mankštintis lengviausia tada, kai treniruojasi kartu su kitais ir jiems smagu tai daryti.

Svarbu pradėti mankštintis lėtai, kad priprastų, o vėliau mankštintis reguliariai. Visada turėtumėte atkreipti dėmesį į savo kasdienę formą: jei jaučiatės prasčiau, rinkitės lengvą treniruotę. Jei jaučiatės gerai, galite treniruotis intensyviau – bet nepervargdami! Todėl geriau vadovautis jums pritaikytu mankštos planu, o ne sveikiems žmonėms skirtomis sporto programomis.

Pacientams, kuriems yra dirbtinė žarnyno išleidimo anga (stoma), jau po kelių pirmųjų savaičių galimi beveik visi sporto tipai – priklausomai nuo sveikatos būklės ir šalutinio terapijos poveikio – įskaitant plaukimą. Būtina sąlyga, kad stoma būtų saugiai ir sandariai pritvirtinta.

Treniruočių intensyvumo įvertinimas

Siekdami kiekvienam pacientui rasti tinkamą treniruočių lygį, t.y. intensyvumą, specialistai gali atlikti darbingumo diagnostinius tyrimus. Tačiau pacientai taip pat gali patys įvertinti krūvio lygį, naudodami vadinamąją „Borg skalę“. Tai prasideda nuo 6 („visiškai neįtempta“) ir pasiekia 20 („maksimali pastanga“). Šiame diapazone jūs patys nustatote, koks įtemptas yra treniruotės. Pavyzdžiui, ištvermės treniruotės turėtų būti nuo 12 (vidutinio intensyvumo) iki 14 (didesnis intensyvumas) pagal Borgo skalę – jūs turėtumėte tai suvokti kaip „šiek tiek įtemptą“. Kita vertus, jėgos treniruotės gali būti „įtemptos“, o tai yra nuo 14 iki 16 pagal Borgo skalę.

Efektyviai derinti sportą

• Ištvermės treniruotės tris kartus per savaitę vidutinio intensyvumo bent 30 minučių ne trumpiau kaip aštuonias – dvylika savaičių
• Be to, jėgos treniruotės bent du kartus per savaitę su mažiausiai dviem rinkiniais po aštuonis – 15 pakartojimų

Be to, Amerikos sporto medicinos koledžas (ACSM) konkrečiai išvardijo, koks dažnis ir intensyvumas labiausiai tinka būdingiems vėžiu sergančių pacientų simptomams. Šie vadinamieji FITT („dažnis, intensyvumas, laikas, tipas“) kriterijai padeda gydytojui ir kineziterapeutams planuoti individualią sporto ir mankštos programą.

Apskritai šios rekomendacijos yra tik mokslinės gairės. Savo programą turėtumėte grįsti tuo, kaip jaučiatės ir ką galite padaryti – bet koks pratimas yra geriau nei joks!

Ištvermės treniruotės

Tinkamos ištvermės sporto šakos yra:

• Bėgimas ar šiaurietiškas ėjimas
• dviračiu
• Slidinėjimas
• Treniruotės naudojant ištvermės įrangą, pvz., ergometrus ar stepperius
• Vandens sportas
• Plaukimas (tol, kol nėra padidėjusio jautrumo infekcijai)
• šokiai

Jei esate nusilpęs (pvz., terapijos metu), iš pradžių tinka periodinės ištvermės treniruotės. Tai apima pastangas ir pertraukas kaitaliojama, pavyzdžiui, dviejų minučių ritmu. Tada galite palaipsniui ilginti pratimų fazes ir trumpinti pertraukas, kol galėsite nepertraukiamai treniruotis 30–60 minučių vidutinio intensyvumo arba 10–30 minučių didesniu intensyvumu.

Jei esate tinkamas, taip pat galite greičiau padidinti ištvermę kaitaliodami intensyvias ir vidutines treniruotes 4 minučių intervalais (išsamios intervalinės treniruotės).

Stiprumo mokymas

Kitas teigiamas jėgos treniruočių poveikis yra tas, kad jis gali užkirsti kelią limfinės edemos vystymuisi rankoje. Pavyzdžiui, pacientai, kuriems buvo pašalinti limfmazgiai pažastų srityje, yra jautrūs tokio tipo edemai. Jei jau yra lengva ar vidutinio sunkumo rankos limfedema, treniruotės sumažina skausmo ir spaudimo pojūtį.

Po limfmazgių operacijos arba jei turite limfedemą, dėvėkite laisvą sportinę aprangą, kuri nesutraukia pažeistų kūno vietų pažastyje ar kirkšnyje. Jei jums buvo paskirtos kompresinės kojinės, geriausia jas dėvėti treniruotės metu.

Pacientams, sergantiems kaulų infarktu (osteonekroze), kuris gali atsirasti dėl vėžio gydymo, taip pat naudinga atlikti pratimus, kurie stiprina raumenis aplink pažeistus sąnarius (dažnai klubų ar kelių). Lengvas jėgos treniruotes galima papildyti sąnarius lengvinančiomis ištvermės sporto šakomis, tokiomis kaip vandens aerobika, važiavimas dviračiu ir treniruotės ant dviračio ergometro.

Treniruočių patarimai

Saugokite šviežius chirurginius randus nuo saulės, karščio, šalčio, spaudimo ar abrazyvinių drabužių. Randus gydykite tepalais ar aliejais. Kineziterapeutai taip pat gali mobilizuoti randus, kad paskatintų gijimą.

Tempimo pratimai

Jėgos ir ištvermės pratimus reikėtų papildyti tempimo pratimais, nes jie didina judrumą. Tempimo pratimai turi būti atliekami lėtai ir kontroliuojamai. Venkite trūkčiojančių judesių, kad netrauktumėte raumenų.

Koordinacijos/sensomotorinis lavinimas

Po trumpo apšilimo prieš ištvermės ir jėgos pratimus praverčia koordinacijos pratimai. Atlikite šiuos veiksmus lėtai ir kontroliuojamai. Tai ypač naudinga vyresniems pacientams, nes koordinacijos lavinimas pagerina pusiausvyros jausmą ir gali užkirsti kelią kritimams.

Periferinė polineuropatija vargu ar gali būti gydoma, tačiau ją galima palengvinti sensomotorinių treniruočių pagalba. Treniruotės yra veiksmingiausios, jei jos vyksta nuo dviejų iki šešių kartų per savaitę po 30–XNUMX minučių vienu metu ir mažiausiai keturias savaites.

Dubens dugno treniruotės

Dėl dubens operacijos (pvz., sergant prostatos, šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos vėžiu) gali būti pažeisti šlapimo pūslės, išangės ar dubens dugno uždarymo mechanizmai, o kai kuriais atvejais – ir nervai. Pasekmės – šlapimo ar išmatų nelaikymas. Sistemingas dubens dugno lavinimas labai efektyviai atkuria susilaikymą. Kineziterapeutai kartu su jumis treniruoja dubens dugną, pratimų metu atsižvelgia į pilvo sienelės randus ir tam tikrais pratimais skatina jūsų bendrą formą.

Joga

Dauguma duomenų apie jogą ir vėžį buvo surinkti iš krūties vėžiu sergančių pacientų. Remiantis keletu tyrimų, joga pagerino sergančiųjų gyvenimo kokybę tiek vėžio gydymo metu, tiek po jo ir sumažino nuovargio simptomus. Joga taip pat pagerina vėžiu sergančių pacientų miegą, pažinimą, limfedemą ir gyvybingumą.

Ką turėtumėte turėti omenyje

Jei turite fizinių apribojimų, jums gali tekti naudoti pagalbines jogos priemones, tokias kaip antklodės, voleliai, dirželiai ir kaladėlės. Jei turite metastazių kauluose ar smegenų auglį, kai kurie pratimai turi būti atitinkamai pritaikyti.

Jogą geriausia praktikuoti pas jogos mokytoją, papildomai apmokius onkologinio sporto.

Qi Gong

Kaip ir joga, kinų meditacijos, susikaupimo ir judėjimo forma Qi Gong stiprina kūną ir protą. Lavinama jėga, lankstumas, koordinacija ir koncentracija. Tuo pačiu metu lemiamą vaidmenį atlieka kvėpavimo reguliavimas, tarpininkavimas ir atsipalaidavimas. Visa tai kartu padeda vėžiu sergantiems pacientams pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti įtampą ir palengvinti šalutinį terapijos poveikį.

šokiai

Kuri sporto šaka gali būti netinkama vėžiui?

Vėžiu sergantys pacientai turi individualiai su gydytoju nuspręsti, kokia mankšta jiems tinka ir kokio intensyvumo. Kai kurios sporto rūšys kai kuriems pacientams netinka.

Jokio ištvermės sporto netyčia numetus svorio

Pacientai, kurie netyčia numetė arba labai numeta svorio (naviko kacheksija), neturėtų treniruotis ištvermės. Vietoj to, jie turėtų ir toliau stengtis patys susitvarkyti su kasdieniu gyvenimu ir būti reguliariai aktyvūs trumpą laiką ir mažo intensyvumo. Be to, šiems pacientams reikia individualiai pritaikytų jėgos treniruočių, prižiūrimų specialistų (pvz., su treniruokliu arba savo svoriu), kad būtų išvengta raumenų masės mažėjimo.

Būkite atsargūs plaukdami radioterapijos metu

Iš esmės plaukimas yra ištvermės sporto šaka, kuri nesunku sąnariams, tinka ir vėžiu sergantiems pacientams. Tačiau pacientai, kuriems taikoma radioterapija, neturėtų maudytis chloruotame ar sūriame vandenyje.

Nevažinėti dviračiu po operacijos mažajame dubenyje

Gimnastika ir kovos menai nepalankūs žmonėms su stoma

Gimnastika netinka žmonėms, turintiems dirbtinę žarnyno išeigą (stoma). Ypač nerekomenduojama treniruotis ant horizontalių ir lygiagrečių juostų. Taip pat reikėtų vengti kovos menų.

Jokių kovos menų ir kamuolio sporto su limfedema

Pacientai, kuriems yra limfedema rankose ar kojose, turėtų vengti kovos menų.

Pacientai, kuriems yra limfinės edemos rizika arba jau išsivysčiusi limfedema, neturėtų daryti jokių pernelyg intensyvių ar trūkčiojančių judesių. Tai gali išprovokuoti limfedemą arba sustiprinti esamą limfedemą. Todėl tokios sporto šakos kaip tenisas ar futbolas yra mažiau tinkamos.

Varžybinės ir ekstremalios sporto šakos nepatartina

Intensyvios treniruotės gali padėti greitai vėl sukurti ištvermę ir jėgą. Tačiau labai didelio intensyvumo, pavyzdžiui, varžybų ar ekstremalių sporto šakų, nerekomenduojama vėžiu sergantiems pacientams gydymo metu ir netrukus po jo. Taip yra todėl, kad jie laikinai įtempia imuninę sistemą, o tai padidina infekcijos riziką.

Žaisti ir sportuoti su vėžiu sergančiais vaikais

Sportas ne tik gerina suaugusių vėžiu sergančių pacientų fizinę formą ir psichinę savijautą – atrodo, kad tai naudinga ir vaikams. Kai kurie jauni pacientai, nepaisant vėžio, yra linksmi ir nori sportuoti bei žaisti su bendraamžiais. Tačiau yra ir vėžiu sergančių vaikų, kurie yra nepasitikintys savimi, užsisklendžia savyje ir ilgą laiką lieka neaktyvūs – pavyzdžiui, dėl operacijų (galbūt net amputacijos) pasikeitė jų kūnas. Be to, daugelis vaikų, kaip ir suaugusieji, kenčia nuo chroniško išsekimo (nuovargio) ar pusiausvyros problemų dėl vėžio. Todėl jie negali neatsilikti nuo sveikų vaikų ir yra atstumti arba susilaiko.

Todėl svarbu kuo anksčiau motyvuoti vėžiu sergančius vaikus reguliariai mankštintis ir sportuoti. Tai gali pagerinti jų tinkamumą ilgalaikėje perspektyvoje ir sumažinti vėlyvų padarinių tikimybę.