Miokardo scintigrafija: apibrėžimas, priežastys, procedūra

Kas yra miokardo scintigrafija?

Miokardo scintigrafija gali būti naudojama širdies raumens kraujotakai vizualizuoti. Nevalgiusiam pacientui per veną suleidžiama radioaktyviai pažymėta medžiaga (radiofarmacinė medžiaga). pasiskirsto pagal kraujotaką (perfuziją) širdies audiniuose ir yra absorbuojamas širdies raumens ląstelių. Skleidžiama spinduliuotė išmatuojama ir rodoma kaip vaizdas.

Techneticum-99m (99mTc) dažniausiai naudojamas radioaktyviam naudojamos medžiagos ženklinimui.

Miokardo scintigrafija gali būti atliekama ramybėje arba esant stresui. Antruoju atveju pacientas tyrimo metu sėdi, pavyzdžiui, ant dviračio ergometro.

Jei tikrasis stresas tokiu būdu neįmanomas, galima naudoti vaistus, kad būtų imituojamas kruopštus širdies įtempimas. Paprastai naudojami vazodilatatoriai, tokie kaip adenozinas. Jei tokių vaistų negalima skirti dėl medicininių priežasčių (pvz., sergant astma ar žemu kraujospūdžiu), kaip alternatyva vartojamas katecholaminas dobutaminas. Vaistas skiriamas infuzijos pavidalu.

Mažiau radiacijos su bloga kraujotaka

Jei sumažėjęs kaupimasis atsiranda tik esant stresui, bet ne ramybės būsenoje, yra grįžtamasis perfuzijos defektas. Kita vertus, jei jis aptinkamas ir ramybėje, perfuzijos defektas yra negrįžtamas. Pažeistas širdies audinys negrįžtamai sunaikinamas („randėja“).

Tačiau tikrieji vainikinių kraujagyslių susiaurėjimai (stenozės) negali būti lokalizuoti atliekant miokardo scintigrafiją. Šiuo tikslu turi būti atliekama vainikinių arterijų angiografija, t. y. radiologinis širdies raumens kraujagyslių tyrimas (angiografija). Tai atliekama kaip širdies kateterizavimo dalis.

Kada atliekama miokardo scintigrafija?

Miokardo scintigrafija pirmiausia atliekama įtarus vainikinių arterijų ligą (ŠKL) arba kai ji žinoma, siekiant išsiaiškinti jos mastą.

Tyrimas taip pat dažnai naudojamas sprendžiant, ar susiaurėjusią vainikinę kraujagyslę reikia gydyti medikamentais ar operacija (apeiti ar stentuoti). Chirurgija gali būti sėkminga, pavyzdžiui, jei širdies sritis yra tik grįžtamai pažeista: operacija gali vėl pagerinti kraujotaką.

Net ir po infarkto gydytojas gali naudoti miokardo scintigrafiją, kad įvertintų kraujotaką, taigi ir širdies raumens būklę (t.y. jo gyvybingumą).

Miokardo scintigrafija: paruošimas

Tai apima, pavyzdžiui, tai, kad turite atvykti į apžiūrą tuščiu skrandžiu. Tai padeda užtikrinti, kad radioaktyviai pažymėta medžiaga kuo puikiausiai įsigertų į širdies audinį, o kituose audiniuose (pavyzdžiui, virškinimo trakte) kauptųsi tik minimaliai. Pasninkas reiškia, kad likus keturioms valandoms iki tyrimo negalima nieko valgyti. Diabetikams daroma išimtis – jiems leidžiami lengvi pusryčiai.

Jeigu planuojama vartoti vaistus kraujagysles plečiančiais vaistais, prieš tai mažiausiai 12 valandų negalima vartoti maisto ar gėrimų, kuriuose yra kofeino (šokolado, kavos, kolos, juodosios arbatos ir kt.). Tam tikrų vaistų (preparatų, kurių sudėtyje yra kofeino, teofilino ar dipiridamolio) vartojimą turite nutraukti likus mažiausiai 24 valandoms iki miokardo scintigrafijos. Gydytojas pateiks išsamesnių nurodymų šiuo klausimu.

Miokardo scintigrafija: rizika ir šalutinis poveikis

Fizinis krūvis ant dviračio ergometro gali sukelti širdies aritmiją ir širdies priepuolį pacientams, sergantiems širdies ligomis (kaip ir bet koks fizinis krūvis).

Medicininis stresas atliekant miokardo scintigrafiją gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., krūtinės skausmą, dusulį, paraudimus (staigus odos paraudimas, pavyzdžiui, ant veido), kraujospūdžio sumažėjimą, širdies aritmiją ir, kraštutiniais atvejais, net širdies plakimą. puolimas.

Taigi natūrali metinė radiacinė apšvita vienam asmeniui Vokietijoje vidutiniškai yra 2.1 mSv (svyravimo diapazonas nuo 1 iki 10 mSv – priklausomai nuo gyvenamosios vietos, mitybos įpročių ir kt.). Austrijoje per metus vidutiniškai patiriama 3.8 mSv natūralios spinduliuotės (svyravimo diapazonas: nuo 2 iki 6 mSv). Šveicarijoje natūrali metinė radiacijos apšvita vienam asmeniui yra 5.8 mSv, nors čia taip pat yra įvairių skirtumų, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir kitų veiksnių.

Palyginimui, techneciu pažymėtų medžiagų spinduliuotės apšvita atliekant miokardo scintigrafiją yra vidutiniškai 6.5 milisivertai (mSv).