Skausmas

Apibrėžimas

Skausmas yra kompleksinis pojūtis. Juos sukelia skausmo receptorių (nociceptorių) suaktyvėjimas. Jie yra visuose skausmui jautriuose audiniuose ir suaktyvėja esant (galimam) audinių pažeidimui.

Tada jie perduoda informaciją per nugaros smegenys į smegenys. Ten informacija yra apdorojama ir suvokiama kaip skausmas. Dažniausiai skausmas yra simptomas, atsirandantis dėl tam tikrų ligų ar traumų. Tačiau kartais skausmas taip pat yra klinikinio vaizdo objektas, kaip, pavyzdžiui, esant lėtiniam skausmo sindromui.

Kodėl skauda?

Į šį klausimą galima atsakyti gana lengvai. Net jei skausmas dažnai yra nemalonus ir kartais sunkiai pakeliamas, jis atlieka gyvybiškai svarbią žmogaus kūno funkciją. Jie apsaugo kūną nuo rimtų sužalojimų.

Kiekvienas, kuris kada nors palietė karštą viryklės plokštelę, iš karto supranta ryšį. Skausmas yra įspėjamasis signalas, jis apsaugo kūną nuo tolesnio audinių pažeidimo. Tai taikoma bent jau ūmiam skausmui.

Viršutinės plokštės atveju skausmas yra tiesiogiai apdorojamas refleksiniame lanke ties nugaros smegenys lygiu. Tai sukelia variklio atsaką, ranka traukiama atgal. Apie skausmą ir šį veiksmą sužinome tik po to. Todėl gyvybiškai svarbu, kad kūnas jaustų skausmą ir galėtų atitinkamai reaguoti. Tai galioja visoms gyvoms būtybėms.

Ką reiškia skausmas?

Ūmus jo skausmas turi gyvybiškai svarbų kūnui. Tai rodo (galimą) audinių pažeidimą, kuriam centrinis nervų sistema tada gali reaguoti. Todėl skausmas dažnai vertinamas kaip įspėjamasis signalas.

Tačiau skausmas gali turėti ir kitokią prasmę. Jei skausmas praranda savo kaip įspėjamojo signalo funkciją ir pasireiškia ilgiau nei 3–6 mėnesius be ūmios priežasties, jis vadinamas lėtinio skausmo sindromu. Čia skausmas turi savo ligos vertę ir nebėra tik ligos simptomas.

Tai visada sukelia psichologinius nukentėjusio asmens pokyčius ir yra didelė našta ir asmeninei aplinkai. Apskritai į skausmą visada reikia žiūrėti rimtai, ypač jei jis išlieka ilgesnį laiką be atpažįstamos priežasties. Tokiu atveju dėl saugumo turėtumėte pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.