Pilvasis endoskopijaarba laparoskopija, yra diagnostinė ir chirurginė procedūra. Procedūra naudojama įvairiose medicinos įstaigose ir kelia gana mažai rizikos.
Kas yra laparoskopija?
Laparoskopija medicinos srityje taip pat žinomas kaip laparoskopija. Per a laparoskopija, į paciento pilvo ertmę galima žiūrėti iš vidaus laparoskopo (specialaus endoskopo) pagalba. Laparoskopas paprastai turi kamerą, šviesos šaltinį ir objektyvo didinimo sistemą. Šie įrankiai montuojami ant plono vamzdelio galo. Daugeliu atvejų laparoskopas, naudojamas laparoskopijai, taip pat turi drėkinimo ir siurbimo prietaisus. Laparoskopija paprastai atliekama pagal bendroji nejautra. Pacientas turi būti pasninkavimas, o tai reiškia, kad jis ar ji turi nieko nevalgyti ir gerti maždaug 6–8 valandas prieš procedūrą. Laparoskopijos metu perveriama pilvo siena, kad po kelių žingsnių laparoskopą įkištų į pilvo ertmę.
Funkcija, taikymas ir tikslai
Taikomoji laparoskopija medicinoje naudojama įvairiems tikslams. Nors jis gali būti naudojamas, pavyzdžiui, ligoms ar traumoms diagnozuoti, laparoskopijos metu taip pat galima atlikti vadinamąsias minimaliai invazines procedūras. Šiuo tikslu laparoskopu į pilvo ertmę taip pat galima įstatyti įvairius chirurginius instrumentus. Vienas iš tokios procedūros pranašumų pilvo srityje endoskopija yra tai, kad nereikia didelių pilvo pjūvių. Diagnostikos srityje laparoskopija naudojama, pavyzdžiui, norint įvertinti organų ar audinių patologinius pokyčius pilvo ertmėje. Tarp atitinkamų organų yra skrandis, kepenys or blužnis. Padedant laparoskopijai, jų padėtis, dydis ir būklė galima patikrinti, pavyzdžiui. Tačiau pilvo endoskopija grynai diagnostikos tikslais vis mažėja, nes tokios procedūros kaip magnetinio rezonanso tomografija or ultragarsas gali būti naudojamas ir šiandien. Vienas laparoskopijos, kaip diagnostinės procedūros, privalumas yra tai, kad galima paimti biopsijas (audinių mėginius). Dažna chirurginė procedūra, šiandien atliekama laparoskopijos pagalba, yra, pavyzdžiui, tulžies pūslės pašalinimas. Tai kartais gali prireikti, jei pacientai serga cholecistitu. Šiandien apie 90 procentų visų tulžies pūslės pašalinimų atliekama naudojant laparoskopiją. Be to, priedėlio pašalinimas ūmaus atveju apendicitas galima atlikti ir laparoskopijos būdu. Kitos galimos chirurginės procedūros atliekant laparoskopiją apima žarnyną ar pilvo ertmės sąaugas, kurias reikia išlaisvinti. Ginekologijos (moterų medicinos) srityje laparoskopija taip pat dažnai naudojama atliekant minimaliai invazines procedūras; pavyzdžiui, jis gali būti naudojamas pašalinti cistas (skysčio pripildytas ertmes), susidariusias ant kiaušidės. Ginekologijoje laparoskopija taip pat kartais naudojama diagnostikos tikslais. Pavyzdžiui, ji gali suteikti informacijos apie lėtinės ligos foną pilvo skausmas.
Rizika ir pavojai
Kaip chirurginė priemonė, laparoskopija yra gana nekenksminga procedūra. Tinkama kūno ertmės reikia atidaryti tik minimaliai, todėl statybinė endoskopija dar vadinama minimaliai invazine procedūra. Tačiau pirmasis skvarbus pilvo sienos laparoskopija atliekama „aklai“, o tai reiškia, kad šio procedūros etapo negalima vizualiai kontroliuoti. Todėl čia yra rizika kraujas laivai ar organai gali būti sužeisti. Jei pilvo endoskopijos metu atsiranda tokia trauma, dažnai reikia chirurginiu būdu atidaryti pilvo ertmę, kad būtų galima tęsti procedūrą tokiu būdu. Po inicialo skvarbus pilvo ertmės metu atliekant pilvo endoskopiją, dujos pirmiausia įleidžiamos į pilvo ertmę. Dažnai šios dujos yra anglis dioksidas. Dujos praplečia pilvo ertmę, kad pilvo endoskopijos metu organai ir kitos struktūros būtų lengviau prieinamos chirurginiu būdu. Pacientams, kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ar plaučių ligos, pavyzdžiui, laparoskopijos metu įleidžiamos dujos gali būti netinkamai toleruojamos. Tada nukentėję pacientai gali patirti laikinus kraujotakos sutrikimus.
