Kepenų vėžys: aprašymas
Kepenų vėžys yra piktybinė kepenų liga. Šis organas atlieka daugybę užduočių organizme:
- Kepenys naudoja maistines medžiagas, absorbuojamas iš žarnyno. Pavyzdžiui, jis kaupia cukraus (gliukozės) perteklių glikogeno pavidalu. Kai kurie vitaminai ir geležis taip pat kaupiasi kepenyse, kai organizmui jų nereikia.
- Organas dalyvauja reguliuojant cukraus, baltymų ir riebalų apykaitą.
- Kepenys gamina tulžį, kuri yra būtina riebalams virškinti žarnyne.
- Jis gamina kraujo krešėjimo veiksnius, taip pat pagrindines medžiagas lytinių hormonų susidarymui ir paties organizmo riebalams.
- Kaip centrinis detoksikacijos organas, kepenys paverčia ir skaido kenksmingas medžiagas, narkotikus, alkoholį ir tam tikras endogenines medžiagas. Čia taip pat vyksta senų raudonųjų kraujo kūnelių irimas.
Įvairių tipų piktybiniai kepenų navikai
Piktybiniai navikai kepenyse gali turėti skirtingą kilmę. Atitinkamai skiriami pirminiai ir antriniai kepenų navikai.
Pirminiai kepenų navikai
Pirminis kepenų navikas atsiranda tiesiogiai kepenyse – gydytojai tai vadina kepenų vėžiu. Priklausomai nuo to, kurios ląstelės išsigimsta, atsiranda įvairių formų kepenų vėžys. Tai, be kita ko, apima
- Kepenų ląstelių vėžys (hepatoceliulinė karcinoma, HCC): Daugeliu atvejų pirminiai kepenų navikai yra hepatoceliulinė karcinoma, t. y. piktybinis navikas, atsirandantis iš degeneruotų kepenų ląstelių (hepatocitų).
- intrahepatinė cholangiokarcinoma (iCC): Šis pirminis kepenų navikas išsivysto iš organo tulžies latakų ir dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Beje, tulžies latakų vėžys taip pat gali išsivystyti iš tulžies latakų už kepenų ribų ir tada vadinamas ekstrahepatine cholangiokarcinoma (eCC).
Antriniai kepenų navikai
Antriniai kepenų navikai yra kepenų metastazės, t. y. vėžinio naviko metastazės (metastazės) kitoje kūno dalyje. Šis pradinis navikas (pirminis navikas) dažnai yra plaučiuose, krūtyje, gimdoje, prostatoje ar virškinimo trakte. Atskiros vėžinės ląstelės iš pirminio naviko per kraują gali patekti į kepenis ir ten apsigyventi. Europoje tokios metastazės kepenyse yra dažnesnės nei kepenų vėžys.
Toliau aptariamas tik kepenų vėžys!
Kepenų vėžio dažnis
Kepenų vėžys Europoje yra gana retas: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 58,079 m. naujai ši liga buvo diagnozuota 29,551 2020 vyrams ir XNUMX XNUMX moteriai. Šia liga dažniausiai susergama vyresniame amžiuje.
Kepenų vėžys: simptomai
Apie kepenų vėžio simptomus galite sužinoti straipsnyje Kepenų vėžys – simptomai.
Kepenų vėžys: priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios kepenų vėžio priežastys dar nėra visiškai suprantamos. Tačiau yra daug žinomų rizikos veiksnių, skatinančių (pirminio) kepenų vėžio vystymąsi. Yra skirtumų tarp įvairių pirminio kepenų vėžio tipų. Štai patys svarbiausi:
Kepenų ląstelių karcinoma – rizikos veiksniai
Kepenų cirozė
Daugiau nei 80 procentų atvejų hepatoceliulinė karcinoma išsivysto dėl susitraukusių kepenų (kepenų cirozės). Pagrindinės kepenų cirozės, taigi ir kepenų ląstelių karcinomos, priežastys yra
- lėtinis kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C arba hepatito B virusai
- Lėtinis alkoholio vartojimas
- nealkoholinės suriebėjusios kepenys (vystosi daugiausia dėl sunkaus nutukimo ir (arba) 2 tipo cukrinio diabeto)
Lėtinė hepatito B infekcija ir nealkoholinės suriebėjusios kepenys taip pat gali tiesiogiai – be kepenų cirozės kaip „aplinkelio“ – sukelti kepenų vėžį.
Kepenims toksiškos medžiagos (hepatotoksinai)
Įvairūs toksinai taip pat gali sukelti kepenų vėžį, pavyzdžiui, aflatoksinai. Tai labai stiprūs, vėžį sukeliantys (kancerogeniniai) toksinai, kuriuos gamina pelėsinis grybelis (Aspergillus flavus). Grybelis dažnai kolonizuoja riešutus ir javus, jei jie auga prastomis sąlygomis (sausra), o vėliau laikomi drėgnomis sąlygomis. Kepenų vėžys, kurį sukelia pelėsių toksinai, yra daug dažnesnis atogrąžų-subtropikų šalyse nei Europoje.
Kiti hepatotoksinai, galintys skatinti kepenų ląstelių karcinomą, yra pusiau metalinis arsenas ir toksiškos dujos vinilo chloridas (polivinilchlorido, PVC žaliava).
Geležies kaupimosi liga (hemochromatozė)
Intrahepatinė cholangiokarcinoma (iCC) – rizikos veiksniai
Rizika susirgti tulžies latakų vėžiu kepenyse (ir išorėje) pirmiausia didėja dėl lėtinio tulžies latakų uždegimo, kurio priežastys gali būti įvairios. Pavyzdžiui, tulžies latakų vėžys dažnai pasireiškia pacientams, sergantiems pirminiu sklerozuojančiu cholangitu (PSC). Tai lėtinis, su autoimunine liga susijęs tulžies latakų uždegimas.
Kiti galimi lėtinį tulžies latakų uždegimą sukeliantys veiksniai, taigi ir tulžies latakų vėžio rizikos veiksnys, yra lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, su vidurių šiltinės bakterijomis, hepatito B ar hepatito C virusais, ŽIV ar įvairiais parazitais (pvz., kiniška kepenų ląstelė).
Kepenų hemangiosarkoma – rizikos veiksniai
Kitas kraujagyslėse atsirandančio vėžinio naviko rizikos veiksnys yra anaboliniai steroidai, kuriais piktnaudžiauja kai kurie sportininkai ir kultūristai, norėdami auginti raumenis.
Kepenų vėžys: tyrimai ir diagnostika
Tinkamas asmuo, į kurį gali kreiptis įtarus kepenų vėžį, yra jūsų šeimos gydytojas arba vidaus ligų ir gastroenterologijos specialistas.
Žmonėms, turintiems tam tikrų kepenų vėžio rizikos veiksnių (pvz., kepenų cirozė, lėtinė hepatito B ar C infekcija), reguliarūs tyrimai gali būti naudingi norint anksti nustatyti kepenų vėžį.
Medicinos istorija ir fizinė apžiūra
Pirmiausia gydytojas išsamios konsultacijos metu surinks jūsų ligos istoriją (anamnezę). Jis paprašys jūsų išsamiai apibūdinti savo simptomus ir paklausti apie jūsų bendrą sveikatos būklę, gyvenimo būdą ir bet kokias pagrindines ligas. Galimi klausimai šiuo klausimu yra, pavyzdžiui
- Ar sergate lėtiniu kepenų uždegimu (hepatitu) ar kepenų ciroze?
- Kiek alkoholio išgeriate kasdien? Ar buvo jūsų gyvenime atvejų, kai išgėrėte daugiau?
- Ar dažnai keičiate seksualinius partnerius? (-> Padidėjusi hepatito B ir C rizika)
Po pokalbio atliekama fizinė apžiūra: sergant kepenų vėžiu, kepenys gali būti tiek padidėjusios, kad gydytojas gali pajusti po dešiniuoju šonkaulių lanku. Kepenų cirozės – svarbiausio kepenų vėžio (tiksliau – kepenų ląstelių vėžio) rizikos veiksnio – kepenų paviršius paprastai būna nelygus ir nelygus. Tai taip pat galima pajusti.
Paprastai gydytojas taip pat baksnoja pirštais į pilvą (perkusija). Tai leidžia jam nustatyti, ar pilve nėra vandens (ascitas). Tai dažnai būna sunkių kepenų ligų, tokių kaip kepenų vėžys, atveju.
Remdamasis ligos istorija ir fizine apžiūra, gydytojas jau gali apytiksliai įvertinti, ar nėra kepenų vėžio. Tačiau norint nustatyti patikimą diagnozę, visada reikia atlikti papildomus tyrimus.
Kraujo tyrimai
AFP reikšmė yra svarbesnė stebint pažangą nei diagnozuojant kepenų vėžį.
Įvairios kepenų vertės taip pat matuojamos kraujyje kaip bendrieji kepenų funkcijos parametrai. Tai apima kepenų fermentus (pvz., AST/GOT ir ALT/GPT), kepenų sintezės parametrus (nuo vitamino K priklausomus kraujo krešėjimo faktorius, albuminą, cholinesterazę) ir reikšmes, kurios paprastai būna padidėjusios tulžies stazės atveju (gama-GT, AP). , bilirubinas).
Vaizdo procedūros
Ultragarsinis tyrimas (sonografija) suteikia pirminį kepenų būklės įvertinimą. Jis gali atskleisti struktūrinius organo pokyčius ir galbūt naviką. Aiškesnius vaizdus galima gauti suleidus kontrastinę medžiagą (ultragarsą su kontrastu, CEUS).
Be to, dažnai naudojamas magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir (arba) kompiuterinė tomografija (KT). Jie suteikia išsamesnius vaizdus nei atliekant įprastą ultragarsą – ypač jei tyrimo metu, kaip paprastai, pacientui suleidžiama kontrastinė medžiaga.
Įvairių vaizdo gavimo procedūrų svarba priklauso nuo konkretaus atvejo. Pavyzdžiui, jei įtariamas kepenų ląstelių vėžys (hepatoceliulinė karcinoma) pacientams, sergantiems kepenų ciroze, kaip diagnostinę vaizdo gavimo procedūrą rekomenduojama atlikti MRT su kontrastine medžiaga.
Jei negalima atlikti MRT (pvz., pacientams, kuriems yra širdies stimuliatorius) arba jei rezultatai neaiškūs, kaip alternatyvi diagnostinė procedūra naudojama kompiuterinė tomografija (KT) ir (arba) kontrastinis ultragarsinis tyrimas (CEUS).
Biopsija
Kartais kepenų vėžį galima tiksliai diagnozuoti tik paėmus audinių mėginį ir mikroskopu ištirtus laboratorijoje. Audinio mėginys paimamas punkcija: gydytojas ultragarsu arba KT vadovaujamas plona tuščiavidurė adata į kepenis įduria per pilvo sieną ir ištraukia audinį iš įtartinos vietos. Pacientui procedūrai suteikiamas vietinis anestetikas, kad nejaustų skausmo.
Kepenų vėžys: klasifikacija pagal išplitimą
TNM kepenų vėžio klasifikacija:
Naviko dydis (T):
- T1: pavienis (pavienis) navikas, kuris dar nepaveikė jokių kraujagyslių.
- T2: pavienis navikas su kraujagyslių pažeidimu arba keli (daugybiniai) navikai, kurių didžiausias skersmuo yra penki centimetrai.
- T3: keli navikai, kurių skersmuo didesnis nei penki centimetrai, arba augliai, pažeidžiantys didesnę vartų venos šaką ir kepenų veną.
- T4: navikas (-iai) su invazija į gretimus organus arba navikas (-iai) su pilvaplėvės perforacija.
Limfmazgiai (N):
- NX: Limfmazgių pažeidimas negali būti įvertintas.
- N0: limfmazgiai nėra paveikti vėžio ląstelių.
- N1: limfmazgius veikia vėžio ląstelės.
Tolimos metastazės (M):
- MX: negalima įvertinti tolimų metastazių.
- M0: nėra tolimų metastazių.
- M1: yra tolimųjų metastazių (pvz., plaučiuose).
UICC etapai:
|
UICC etapas |
TNM klasifikacija |
|
I etapas |
Iki T1 N0 M0 |
|
II etapas |
Iki T2 N0 M0 |
|
III etapas |
Iki T4 N0 M0 |
|
IVa etapas |
Bet koks T N1 M0 |
|
IVb etapas |
Kas T, kas N ir nuo M1 |
Kepenų vėžys: gydymas
Operacija suteikia galimybę išgydyti kepenų vėžiu sergantį pacientą pašalinant sergančią kepenų dalį (dalinę rezekciją) arba visas kepenis. Pastaruoju atveju pacientas gauna donoro kepenis kaip pakaitalą (kepenų transplantacija).
Tačiau daugeliu atvejų diagnozės metu kepenų vėžys jau yra per daug pažengęs operacijai. Vietoj operacijos arba norint sutrumpinti laiką iki kepenų persodinimo, imamasi vietinių priemonių navikui sunaikinti (vietinė abliatyvinė terapija).
Jei kepenų vėžio negalima visiškai pašalinti chirurginiu ar vietinės abliacijos būdu, pacientai gali būti gydomi transarterine (chemoterapija ar radiologine) embolizacija ir (arba) vaistais. Kartais svarstoma ir didelio tikslumo spindulinė terapija (didelio tikslumo radioterapija). Šių gydymo būdų tikslas – sulėtinti naviko augimą ir pailginti paveiktų asmenų išgyvenamumą.
Chirurgija / kepenų persodinimas
Jei kepenų vėžys išplito į tiek organo sričių, kad dalinė chirurginė rezekcija nebegalima, visas organas gali būti pašalintas ir pakeistas donorinėmis kepenimis. Tačiau tokia kepenų persodinimo galimybė yra tik nedaugeliui pacientų, nes turi būti įvykdytos įvairios sąlygos. Pavyzdžiui, auglys turi apsiriboti kepenimis ir dar neturi turėti metastazių (kepenų vėžio metastazių) – pavyzdžiui, limfmazgiuose.
Vietinės abliacinės procedūros
Yra įvairių vietinių abliacinių procedūrų kepenų vėžiui gydyti. Štai patys svarbiausi:
Mikrobangų abliacijos (MWA) metu naviko audinys taip pat šildomas lokaliai ir taip sunaikinamas. Tačiau naudojama net aukštesnė temperatūra (iki 160 laipsnių) nei atliekant radijo dažnių abliaciją (RFA).
Kitas vietinis abliacinis kepenų vėžio gydymo metodas yra perkutaninė etanolio arba acto rūgšties injekcija (PEI). Šios procedūros metu gydytojas per pilvo sieną suleidžia alkoholio (etanolio) arba acto rūgšties į pažeistą kepenų sritį. Abi medžiagos sukelia vėžio ląstelių mirtį. Aplinkiniai sveiki audiniai iš esmės tausojami. Perkutaninė etanolio arba acto rūgšties injekcija paprastai kartojama per keletą seansų kas kelių savaičių intervalus.
Ekspertai rekomenduoja radijo dažnio ar mikrobangų abliaciją kaip vietinę abliacinę procedūrą kepenų ląstelių vėžiui (kepenų ląstelių karcinomai) gydyti. Įrodyta, kad perkutaninės etanolio arba acto rūgšties injekcijos yra mažiau veiksmingos nei, pavyzdžiui, RFA.
Transarterinė (chemo)embolizacija (TAE/TACE)
Gydytojas per kirkšnies arterijas, kontroliuojamas rentgeno spinduliais, perkelia lanksčią kaniulę (kateterį) į kepenų arteriją. Kiekvienas kepenų navikas tiekiamas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis per vieną ar daugiau šios arterijos šakų. Kitame žingsnyje gydytojas per kateterį įšvirkščia mažas plastikines daleles į šias kraujagysles, taip jas uždarydamas – vėžinės ląstelės, kurios dabar yra nutrūkusios nuo kraujo tiekimo, miršta.
Ši gydymo procedūra vadinama transarterine embolizacija (TAE). Jis gali būti derinamas su vietine chemoterapija: šiuo tikslu gydytojas per kateterį į auglio vietą taip pat suleidžia veikliosios medžiagos, kuri naikina vėžines ląsteles (chemoterapinį preparatą). Tai žinoma kaip transarterinė chemoembolizacija (TACE).
Transarterinė radioembolizacija (TARE)
Čia taip pat per kirkšnį į kepenų arteriją įvedamas kateteris. Tada gydytojas naudoja šį kateterį, kad į kraujagysles, tiekiančias naviką, įvestų daug mažų radioaktyvių granulių. Tai turi du padarinius: Pirma, kraujagyslės uždaromos, kad navikas būtų nutrauktas nuo kraujo tiekimo. Antra, vėžio ląstelės yra veikiamos didelės vietinės radiacijos dozės, kuri jas žudo.
Didelio tikslumo radioterapija
Taikant didelio tikslumo radioterapiją, didelė spinduliuotės dozė iš išorės labai tiksliai nukreipiama į tiksliai apibrėžtą kūno vietą – naviką ar metastazę. Procedūra taip pat žinoma kaip stereotaktinė kūno radioterapija (SBRT). Svarstoma, kai kiti vietiniai kepenų vėžio gydymo metodai neįmanomi.
Narkotikai
Tiksliniai vaistai
Be sorafenibo, kepenų vėžio gydymui dabar yra ir kitų fermentų inhibitorių (daugelio kinazių arba tirozino kinazės inhibitorių), įskaitant regorafenibą ir lenvatinibą.
Tam tikriems pacientams, sergantiems kepenų ląstelių vėžiu, galimas kombinuotas gydymas su dirbtinai pagamintais monokloniniais antikūnais atezolizumabu ir bevacizumabu. Atezolizumabas slopina vėžinių ląstelių gaminamą baltymą (PD-L1), kuris užtikrina, kad paties organizmo imuninė sistema nepultų navikinių ląstelių. Blokuodamas PD-L1, atezolizumabas gali panaikinti šį imuninės gynybos „stabdį“, leidžiantį organizmui imtis veiksmingesnių veiksmų prieš piktybines ląsteles.
Bevacizumabas specifiškai slopina augimo faktorių VEGF. Ją gamina navikai, siekiant paskatinti naujų kraujagyslių formavimąsi – geresniam naviko aprūpinimui. Slopindamas VEGF, bevacizumabas gali sumažinti piktybinio naviko pasiūlą, taigi ir augimą.
Gydymas tiksliniais vaistais svarstomas tik tam tikroms pacientų grupėms.
Sisteminė chemoterapija
Gydytojai taiko sisteminę chemoterapiją (= chemoterapiją, kuri paveikia visą kūną) daugeliui vėžio formų gydyti – t. y. vaistus, kurie paprastai slopina greitai besidalijančių ląstelių (pvz., vėžio ląstelių) augimą.
Tačiau tokia chemoterapija netaikoma standartiškai suaugusiems, sergantiems kepenų ląstelių vėžiu, nes paprastai ji turi mažai įtakos. Tačiau tai gali būti svarstoma atskirais atvejais, pavyzdžiui, paskutinėje kepenų vėžio stadijoje kaip skausmą malšinanti (paliatyvi) priemonė. Nors jis negali visiškai sustabdyti kepenų vėžio progresavimo, jis gali bent jau jį sulėtinti.
Priešingai nei suaugusieji, vaikai ir paaugliai, sergantys kepenų ląstelių vėžiu, beveik pusėje visų atvejų gerai reaguoja į sisteminę chemoterapiją. Štai kodėl tai yra standartinis šios pacientų grupės gydymas.
Kepenų vėžys: ligos eiga ir prognozė
Tačiau piktybinis navikas dažnai aptinkamas tik pažengusioje stadijoje. Tada gydymo galimybės yra ribotos. Kaip ir daugelio navikinių ligų atveju, kepenų vėžio atveju, jei jis diagnozuojamas pavėluotai, gyvenimo trukmė ir pasveikimo galimybės yra prastos. Iki to laiko vėžio ląstelės jau yra išplitusios į kitus organus ir suformavo metastazes (kepenų vėžio metastazes). Dažniausia kepenų vėžio forma – hepatoceliulinė karcinoma (kepenų ląstelių vėžys) – vidutiniškai 15 procentų sergančių vyrų ir moterų išlieka gyvi praėjus penkeriems metams po diagnozės nustatymo (penkerių metų išgyvenamumas).
Kepenų vėžys: prevencija
Jei norite išvengti kepenų vėžio, turėtumėte kiek įmanoma vengti žinomų rizikos veiksnių (žr. aukščiau):
- Alkoholį vartokite tik saikingai arba, sergant lėtinėmis kepenų ligomis (ciroze, lėtiniu hepatitu ir kt.), visiškai vengti alkoholio. Šis stimuliatorius gali labai pakenkti kepenims ir per metus sukelti kepenų cirozę – reikšmingą kepenų vėžio išsivystymo rizikos veiksnį.
- Nevalgykite supelijusio maisto (pvz., grūdų, kukurūzų, žemės riešutų ar pistacijų). Juos reikia išmesti – vien pašalinti matomai pažeistas dalis neužtenka. Pelėsis jau susiformavo ilgus, nematomus siūlus, kurie eina per maistą.
- Taip pat patartina vengti tabako. Cigarečių ir kt. vartojimas taip pat yra susijęs su padidėjusia kepenų vėžio rizika.
- Žmonės, sergantys lėtine kepenų liga, turėtų gerti kavą, nes ji gali neutralizuoti šių pacientų kepenų randų (fibrozės) progresavimą ir sumažinti kepenų vėžio (tiksliau: kepenų ląstelių vėžio) riziką. Atrodo, kad poveikis labiausiai pastebimas išgeriant tris ar daugiau kavos puodelių per dieną.
- Be to, norint sumažinti kepenų vėžio riziką, svarbu tinkamai gydyti lėtines kepenų ligas (tokias kaip cirozė, hepatitas B ar C).
- Šiuo metu nėra skiepijimo nuo hepatito C. Tačiau kitos priemonės (pvz., nesidalinti vaistų įranga, pvz., švirkštais) gali sumažinti hepatito C infekcijos, taigi ir kepenų vėžio, riziką.
- Jei įmanoma, nuo insulino nepriklausomu cukriniu diabetu sergančius pacientus reikia gydyti cukraus kiekį kraujyje mažinančiu vaistu metforminu. Tai sumažina kepenų vėžio (tiksliau: kepenų ląstelių vėžio) riziką tiems, kurie serga.
